Šiandien lietuvis jau beveik susitaikė su mintimi, kad pavyti tolstanti pasaulio ekonomikos lokomotyvą nėra jokios vilties. Optimistai dar tikisi prilygti bent Rytų Europos šalims, kurios kol kas “tupi” paskutiniame lekiančio traukinio vagone. O bandydamas susilyginti su tais, kurie rieda pirmos klasės vagonuose, lietuvis, rodos, visas seiles išvarvino…
Bet ar jį vieną graužia pavydas? Ar tikrai pirmame sąstato trečdalyje — idilija ir ekonominė pusiausvyra? O gal ir ten važiuojantiems varva seilės skaičiuojant svetimus turtus?
Keturis dešimtmečius amerikiečiai nesuko galvos, ką apie juos galvoja kiti. Šiandien padėtis pasikeitė. Amerikiečiams jau nebe tas pat, kad Japonija tapo pagrindiniu JAV bankininku, protarpiais gelbstinčiu juos nuo bankroto, o perspektyviausios pramonės šakos — biotechnologija, superkompiuteriai, pramoniniai robotai — beveik atsidūrė japonų rankose. Dar visai neseniai Tekančios Saulės šalis daugeliui asociavosi su geišomis, samurajais ir charakiri, tačiau šiandien tai turinti geriausiai išvystytą pramone valstybė, kurios produkcija pasaulyje sunkiai nukonkuruojama.
Šitaip netikėtai Japonija aplenkė JAV. Kodėl taip atsitiko? Pasirodo, kad amerikiečiai, darbštumo ir organizuotumo pavyzdys lietuviams, japonų akimis žiūrint, yra tinginiai, dėl pertekliaus praradę darbo kultūrą, nesugebantys pagaminti kokybiškos ir daugelio skoniui įtinkančios produkcijos. Japonus stebina ir liūdina amerikiečiams būdingas finansinis neatsakingumas, miestuose didėjantis nusikalstamumas, klaidos švietimo srityje.
Be abejo, tai turi įtakos JAV prestižui pasaulinėje rinkoje. Amerika primena paskutiniuosius amžius gyvuojančią Senovės Romą, didingą praeitimi, tebesimaudančia senų laikų šlovės spinduliuose, bet iš vidaus pagraužtą nepagydomos ligos. Tai nujaučia ir amerikiečiai, bet nenori to pripažinti, todėl verčia kalte Japonijai — esą jos veikla sukelianti JAV ekonomikos atsilikimą. Sociologiniai tyrimai padėjo nustatyti, kad eiliniam amerikiečiui ekonomiškai stipri Japonija atrodo pavojingesnė nei nuoga, bet ginkluota Tarybų Sąjunga..
Įsitvirtinusi JAV rinkoje Japonija nukreipė akis į Vakarų Europą. Jau ir dabar nemaža bendru Japonijos „ Europos kompanijų tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Vien aplink Londoną jų keturios: “Watford”, “Maindenhead”, “Hammersmith”, “Dockands”, o kiek dar jų išmėtyta po visą senąjį žemyną (daugiausia Japonijos investicijų Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Liuksemburge bei Vokietijoje). Aišku, kad šios kompanijos suinteresuotos kuo glaudžiau bendradarbiauti. Numatytas ekonominių barjeru panaikinimas Europoje 1992 metais paverčia ši žemyną itin patraukliu partneriu, be to, JAV rinka jau persotinta japoniška produkcija, o Europoje gyvena 323 milijonai potencialių pirkėjų, 79 milijonais daugiau negu Amerikoje. Todėl dabartine Japonijos prekybos tendenciją specialistai pavadino “kontinentine kryptimi”.
