KAS YRA ŠVIESA?

Mes matome ne tik tuos kūnus, kurie patys šviečia, kaip, pavyzdžiui, žvakės liepsna, degantis laužas, įkaitinta elektros lempos vielelė, bet ir tuos, nuo kurių atsispindi kitų kūnų siunčiami spinduliai, Mūsų regėjimas yra pagrįstas tuo, kad akis pagauna šviesos spinduliavimą.. Pagrindinė šviesos savybė yra ta, kad ji sklinda tiesiomis linijomis.

Šviesos greitis tuštumoje yra maždaug 300 000 km/sek. Bet kurioje skaidrioje aplinkoje šviesos greitis mažesnis ir priklauso nuo kūno medžiagos, taip pat nuo šviesos spinduliavimo bangos ilgio. Kitaip sakant, nuo to, kokios spalvos yra šviesos spinduliavimas. Šviesos spinduliai, krisdami kampu į plokštumą, skiriančią du įvairius skaidrius kūnus, lūžta; tuo tarpu, krisdami į kokią nors neskaidrią plokštumą, jie atsispindi ir išsisklaido, o iš dalies yra sugeriami. Lygus paviršius gerai atspindi šviesos spindulius, o nelygus juos sklaido.

Jau nuo labai senų laikų fizikai stengėsi atsakyti į klausimą, kas yra šviesa. Pradedant XVII amžiumi viena su kita kovoja dvi teorijos. Pirmoji iš jų — olandų fiziko Heihenso (1629-1695) bangų teorija, pagal kurią šviesa esanti nenutrūkstamai judančių bangų sklidimas mus supančiame ir visą Visatą užpildančiame eteryje. Priešingai. Heihenso požiūriui genialusis anglų mokslininkas Niutonas (1643-1727) teigė, kad šviesa yra tiesia linija judančių korpuskulinių smulkių dalelių, taip sakant, šviesos molekulių, srautas. Abi teorijos išaiškina tik kai kuriuos su šviesa susijusius reiškinius.

Pagal šių laikų pažiūras galime manyti, kad abi šios teorijos sudaro vieną teoriją. Šviesa yra elektromagnetinės bangos, bet jos juda atskiromis porcijomis –kvantais. Kvantų teorija aprašo ir aiškina mikropasaulio reiškinius, t. y. reiškinius, būdingus atskiriems atomams. Pagal šią teoriją šviesą sudaro elementarios dalelės — fotonai, turi skirtingas energijas įvairioms spalvoms. Tai yra tam tikra prasme lyg grįžimas prie korpuskulinės teorijos. Taigi šviesos prigimtis dvilypė — šviesos reiškinius galima aprašyti tiek jų bangų savybių požiūriu, tiek ir laikantis požiūrio, kad šviesa sklinda „korpuskulomis“

KAS YRA AIDAS?

Virpančio kūno sukelti garsai sklinda bangomis. Garso bangos eina į visas puses, o jų greitis priklauso nuo aplinkos tankumo ir tamprumo savybių. Iš lentelės matyti, kad garsų sklidimo greičiai priklauso nuo aplinkos:

ore 340 m/sek vandenyje 1500 „ pliene 5100 „ medyje apie 5000 „

Sutikdamos kliūtis, pavyzdžiui, miško sieną, debesį, kalnų šlaitus, garso bangos gali atsimušti. Jūs kiekvienas žinot, kas yra aidas.

Jeigu kalbame atvirame ore, tai garso bangos patenka mūsų ausį betarpiškai iš mūsų pašnekovų burnos. Jeigu pokalbis vyksta uždaroje patalpoje, tai į mūsų ausį, be tiesioginių garso bangų, patenka bangos, atsimušusios nuo sienų ir daiktų. Lygiai taip pat, atvirame ore garsiai sušukus „op“ arba iššovus iš šautuvo, atsiras garso bangos, kurių dalis tuoj pateks mūsų ausį, o dalis nutols nuo mūsų. Sutikusios kliūtį, jos atsimuš nuo jos ir grįš. Tada mes antrą sykį išgirsime garsą. Šis reiškinys vadinamas aidu.

Aidui išgirsti reikia tam tikros sąlygos. Mat, žmogus gali atskirti dvi garso bangas, kurios viena po kitos pasiekia ausį ne mažesniais kaip 0,1 sekundės tarpais. Vadinasi, mes galime išgirsti aidą tik tada, kai atmušantis paviršius yra nuo mūsų tokiu atstumu, jog banga atsimuša nuo jo ne anksčiau kaip per 0,1 sekundės. Garso bangos greitį ore laikydami 340 m/sek, mes gausime kelią, kuri nuėjo banga ligi kliūties ir atgal per 0,1 sekundės. Jis yra 34 metrai. Vadinasi, aidas atsiranda tik tada, kai atmušančioji kliūtis yra nuo mūsų už 17 metrų. Kuo toliau nuo mūsų yra atmušančioji kliūtis, tuo vėliau grįžta aidas.

Kartais girdime dvigubą arba trigubą aidą. Jis atsiranda, garso bangoms atsimušus nuo kelių kurios nevienodai nutolusios nuo mūsų. Ir šiuo atveju laiko tarpas tarp kiekvieno aido turi būti didesnis kaip 0,1 sekundės. Kadaise aidas padėdavo naktį arba rūko metu nustatyti, kokiu atstumu nuo kranto yra laivas arba kokiame aukštyje viršum žemės yra oro balionas.

Laive arba oro balione iššovus ir suskaičiavus laiką nuo šūvio iki aido, šis laikas būdavo dauginamas iš garso bangų greičio ore, pusė sumos atitikdavo baliono atstumą nuo žemės arba laivo — nuo kranto. Mūšų dienomis su ultragarso bangų, siunčiamų iš laivų, tiriamas jūros gilumas, nustatomas nuskendusių laivų gylis, atstumas nuo vandenyne plaukiančių aisbergų (ledkalnių). Prietaisai, kuriais atliekami šie tyrimai, vadinami hidrolokatoriais.

AR ŽMOGUS IR BEŽDŽIONĖ GIMININGOS?

Kol mokslas nebuvo išaiškinęs žmogaus kilmės, šia tema sklido daugybė legendų. Vienos tautos manė, kad žmogus nukritęs iš Mėnulio, kitos, kad žmonės išaugę kaip vaisiai ant stebuklingo medžio, trečios, kad žmogų sutvėrusi kažkokia dievybė, kuri lyg nulipdžiusi jj iš molio, lyg išdrožusi iš medžio arba akmens… Nors visos šios legendos ir labai skyrėsi turiniu, bet turėjo vieną bendrą bruožą: jos aiškino, kad žmogus atsiradęs antgamtiniu būdu. Mokslas palengva išaiškino šiuolaikinio žmogaus genealogiją ir jo išsivystymo istoriją, pradedant nuo iki žmogiškųjų formų.

Visi mokslo sukauptieji faktai tvirtai rodo, kad žmogus kilo iš gyvulių pasaulio. Tai vaizdžiai įrodo jau pati žmogaus kūno sandara, be to, žmogus daugiausia panašus į žmogbeždžiones (kaip žinoma, joms priklauso gibonas, orangutangas, gorila ir šimpanzė). Žmogbeždžionių ir žmogaus giminingumą rodo ir tai, kad jų kraujo grupės yra tokios pat, kaip ir žmonių. Dauguma ligų, kuriomis serga žmogus, taip pat serga ir beždžionės, ir šios ligos pasireiškia labai panašiai. Panaši yra ir smegenų sandara, nors žmogaus smegenys yra ne tik žymiai (beveik tris kartus) didesnės, bet pirmiausia kur kas sudėtingesnės ir tobulesnės.

Panašiai reiškiasi ir kai kurie žmogaus ir beždžionių jausmai, juokas, verksmas, baimė, pyktis arba nustebimas. Embrioniniu gyvenimo laikotarpiu žmogaus gemalas praeina įvairius vystymosi etapus. Iš pradžių jis būna panašus į buožgalvį, paskiau į roplio gemalą, į žemesniojo žinduolio, pagaliau beždžionės ir galų gale pasidaro panašus į žmogų. Penktą šeštą embrioninio vystymosi mėnesi žmogaus gemalas būna ištisai apžėlęs plaukeliais ir turi uodegytę. Taigi per devynis žmogaus gemalo vystymosi mėnesius tartum labai sutrumpintai pasikartoja daugelio anksčiau už žmogų buvusių gyvūnų rūšių vystymosi istorija. Taip reiškiasi visuotinis biologinis žmogaus gemalo plaukinės dangos schema dėsnis, pastebimas bet kurių gyvūnų gemalams vystantis.

Pavyzdžiui, nors dabartiniai paukščiai yra be, bet paukščių gemalai turi dantų užuomazgas, mat, jas turėjo pirmieji seniausieji paukščiai ir jų protėviai— ropliai. Šiuo požiūriu visų stuburinių gemalai tuo yra panašesni vienas į kitą, kuo jie jaunesni. Ypač panašūs yra beždžionės ir žmogaus gemalai.“ Kur ir kada atsirado žmogus? Paskutiniais dešimtmečiais atliktų tyrinėjimų rezultatai aplamai leidžia duoti atsakymą. Maždaug prieš 25 milijonus metų šiltuose, drėgnuose Europos, Azijos ir Afrikos miškuose gyveno dideli miško gyvūnai apie 1,5 metro priklausę primatų būriui. Jie gyveno medžiuose, bet dėl savo gana žymaus dydžio turėdavo pėdomis remtis į apatines šakas, rankomis kabindamiesi už viršutinių, vadinasi, jie dažniausiai būdavo pusiau stačioje padėtyje.

Jie buvo panašūs į dabar gyvenančias žmogines beždžiones (žmogbeždžiones), bet jų galūnės buvo blogiau pritaikytos laipioti medžiais, negu šiandieninių beždžionių. Šios beždžionės jos buvo vadinamos driopitekais tai yra miškinėmis beždžionėmis, iš graikų kalbos žodžių „drias“ ąžuolas ir „pitekos“ — beždžionė) buvo bendri tiek dabartinių žmogbeždžionių, tiek ir žmogaus protėviai. Iš dabar gyvenančių žmogbeždžionių panašiausios I driopitekus yra šimpanzės, bet jų kūno proporcijos jau pasikeitusios. Driopitekų galūnės buvo vienodo ilgumo, o žmoginių beždžionių priešakinės galūnės yra žymiai ilgesnės už užpakalines.

Žmogaus kojos yra žymiai ilgesnės už rankas, bet kūdikis paprastai gimsta su vienodo ilgumo galūnėmis; jo kojos pradeda ilgėti tik po kelerių metų ir jos auga beveik iki subrendimo laikotarpio. Driopitekai gyvendavo grupėmis ir keliaudavo miškais, ieškodami maisto. Sprendžiant iš dantų sandaros, jie mito daugiausia augalais, bet, matyti, taip pat nevengė ir paukščių kiaušinių, paukščiukų, vabzdžių, o kai kada ir smulkių miško žvėrelių. Nors driopitekai gyvendavo daugiausia medžiuose, bet dėl savo sandaros jie galėdavo vaikščioti žeme keturiomis kojomis, o prireikus ir atsistoti.

Gibonas, gyvulys, gyvenąs medžiuose, ant žemės stovi netvirtai, pusiausvyrą palaiko priekinėmis galūnėmis.

Kokią rūšį geriausia rinktis? Roletai Vilniuje

Ne paslaptis, kad daugelis Vilniaus daugiabučių namų yra įstiklinti plastikiniais langais. Net ir individualių namų savininkai renkasi plastikinius langus su dviejų ar trijų ar net daugiau kamerų stiklo paketais. Bet toks pasirinkimas dar negarantuoja ramybės nuo sprendimų. Kuo uždengti langus, štai čia atsiranda tikras gyvenimo iššūkis. Nors roletai Vilniuje yra populiarūs, išsirinkti tinkamiausius nėra lengva.

Kokia rūšis geriausia

Vilniečiams, kurie ieško roletų savo langų uždengimui jau yra susidūrę su įvairiomis jų rūšimis, bet kokia yra geriausia, pasakytų tik nedaugelis. Taip yra dėl priežasčių, kurios verčia rinktis vieną ar kitą gaminį pagal jo pritaikymą kiekvienam atskiram atvejui. Todėl prieš pradedant ieškoti ir rinktis, naudinga apsispręsti, kokią funkciją atliks įsigyti ir prie langų sumontuoti roletai.

  • Dengs tik langus ar ir stoglangius;
  • Dengsite kelis langus vienu roletu;
  • Saugos patalpas nuo patenkančių karštų saulės spindulių;
  • Planuojama patalpose kurti nakties pojūtį;
  • Roletų pakėlimas bus automatinis ar rankiniu būdu;
  • Kokie raštai;
  • Kokios spalvos.

Kaip matote, klausimų susijusių su roletais yra begalės, todėl neatsakius į juos, rinktis net ir Vilniuje roletus gali būti sudėtingas veiksmas. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, klasikiniai roletai nebus tinkami biurui ar namams, kurių patalpoje norima sukurti nakties imitaciją. Arba, tai pačiai diena-naktis roletais, nepavyks apsisaugoti nuo nepakeliamo karščio vasarą taip, kaip su roletais nuo saulės ir karščio. Kiekvienos roletų rūšies audinys yra skirtas tam tikros funkcijos atlikimui, todėl užsimerkus ir pirštu bedus į bet kuriuos nebus teisinga. Geriausi roletai bus tie, kuriuos pasirinksite konkreciam veiksmui bei funkcijai atlikti, todėl nebijokite konsultuotis su pardavėju. Tik išsiaiškinęs ko tikitės iš langų uždangos, roletų pardavės galės pateiktį patį geriausią pasiūlymą.

Ne visi roletai gali tikti

Naudinga prisiminti, kokius langus norite uždengti, o tiksliai, kiek kamerų jį sudaro. Toks klausimas yra keliamas visada, nes ne visiems plastikiniams ar mediniams langams tinka visi roletai be išimties. Svarbu žinoti, kad jeigu Jūsų langai turi tris ar daugiau kamerų, paprasti roletai netiks užsakyti nei Vilniuje, nei Utenoje, nei Balbieriškyje. Tai yra dėl lango konstrukcijos, kuris sumažina tarpą tarp lango stiklo ir rėmo. Todėl roletų kasetės sumontuoti nepavyks. LUX roletai, štai kas gelbėja įspraustus į kampą. Biure ar namuose nusprendę išsaugoti daugiau šilumos gali lengviau atsipūsti. Prie sumontuotų langų su daugiau nei 3 kameros tinka LUX roletai. Galima išsirinti norimą audinį, raštą bei siūlomą spalvą.

Roletų spalvos ir raštai

Naudinga atminti, kad kiekviena roletų rūšis turi ne tik savo pritaikymą, bet ir spalvas bei raštus. Kaip pavizdį galima pateikti roletų nuo saulės ir karščio pasirinkimą. Kadangi toks audinys yra padengiamas specialia plėvele, jų raštų gama gali būti ribota. Tačiau naujausios technologijos vis labiau ir labiau leidžia praplėsti ir šį asortimentą. Todėl apsisprendę dėl roletų paskirties Jūsų namuose Vilniuje, nesidrovėkite klausti ir dėl rašto bei spalvos ir ką pasiūlytų patys roletų gamintojai.

KOKIUS GYVŪNUS VADINAME PIRMUONIMIS?

Skrosdami kokio nors gyvūno kūną skerdykloje arba ant preparavimo stalo, visada įsitikiname, kad jis sudarytas iš įvairiausių organų. Tačiau įsižiūrėję į sandarą pradedame galvoti, kad kiekvienas jų lyg būtų nulietas iš kažkokios vientisos, gana elastingos masės. Net kraujas mums atrodo esąs vienodas raudonas skystis, panašus į vyšnių sultis. Tik raumenys, ypač išvirus, neatrodo vientisi: aiškiai matyti, kad jie sudaryti iš plonyčių skaidulų. Tūkstančius metų žmonės kaip tik šitaip vaizdavosi savo arba gyvulio kūno sandarą.

Tai tęsėsi tol, kol buvo išrasti mikroskopai prietaisai su stipriais didinamaisiais stiklais. Tik tada žmonės pirmą kartą galėjo įsitikinti, kad kiekvienas gyvūno kūno organas sudarytas iš gana įvairios formos daugiau arba mažiau glaudžiai sujungtų mažų „plytelių“ (ląstelių). O pačios „plytelės“ susideda iš drebutinės medžiagos, kuri buvo pavadinta plazma. Apžiūrinėdami kraujo lašelį pro mikroskopą, įsitikiname, kad ir jis susideda iš daugybės įvairių ląstelių. Kai kurios iš tų kraujo ląstelių yra tokios mažos, jog norint iš jų gauti vos 1 milimetro ilgio grandinėlę, reikia sudėti vieną prie kitos šimtą penkiasdešimt „plytelių“.

Kaip tik šiose ląstelėse ir yra dažas, suteikiąs kraujui raudoną spalvą, tuo tarpu kai pats kraujo skystis gelsvai skaidrus. Ir štai, pasirodo, kiekvienas organas turi ląsteles, būdingas tik jam, ne tokias, kaip kituose organuose. Dėl šio ląstelių — „statybinės medžiagos“ ir ląstelių derinio — „organo konstrukcijos“ savotiškumo tam tikras organas ir gali atlikti jam būdingą vaidmenį. Juk niekas neabejoja, kad virškinimo aparatas, virškinantis maistą, turi vieną funkciją, o kraujas, kuris nešioja deguonį, arba jautrios akių ląstelės, priimančios šviesos dirginimus, turi kitą funkciją.

Raumenys sudaryti iš pailgų ląstelių, kurios, vienu metu susitraukdamos, priverčia ir raumenis susitraukti, ir pati organizmą atlikti vienokius ar kitokius judesius. Žodžiu, organizme kiekvieną veiksmą atlieka specialiai tam pritaikytos ląstelės. Tai, kas pasakyta, tinka visiems daugiau ar mažiau stambiems gyvūnams. Tačiau mokslininkai nustatė, kad smulkiausi gyviai, kurių vieni vos įžiūrimi plika akimi, o kitus galima pamatyti tik pro mikroskopą, turi stambių gyvūnų savybių. Jie čiumpa grobį, jį virškina, kvėpuoja, bėga nuo pavojaus (iš to galima padaryti išvadą, kad juos veikia išoriniai dirginimai), dauginasi, bet — o stebuklas! susideda tik iš vienos ląstelės. Šie smulkučiai gyviai buvo pavadinti pirmuonimis.

KOKS PAUKŠTIS SKRAIDO AUKŠČIAUSIAI?

AR YRA BESPARNIŲ PAUKŠČIŲ?

Nors jūs gal ir esate girdėję „besparnių“ vardą, kuriuo pavadintos tam tikros paukščių rūšys, tačiau aš visai įsitikinęs atsakau į šį klausimą: ne, besparnių paukščių nėra. Užtat jūs, aišku, žinote, jog kai kurie paukščiai negali pakilti į orą. Beje, jeigu jūs pamatytumėte net geriausioje nuotraukoje arba zoologijos sode „besparnį“ paukšti kivi, ši retą Naujosios Zelandijos paukšti, tai jums, be abejo, susidarytų įspūdis, kad aš esu pamelavęs, nes kaip bežiūrėtumėt, šio paukščio sparnų nepamatytumėt. Vis dėlto, jeigu jūs šį paukšti paimtumėte į rankas, tai jums pavyktų tarp jo plunksnų užčiuopti du mažus sparnelius su kauliukais, būdingais paukščio sparnui.

KOKS PAUKŠTIS SKRAIDO AUKŠČIAUSIAI?

Jeigu būtų kalbama apie paprastą skridimą plasnojant sparnais, tai atsakymas skambėtu taip: paukščiai pakyla ne daug aukščiau. Bet nereikia užmiršti, kad kai kurie jų, pavyzdžiui, maitvanagiai, albatrosai, ereliai, arba kad ir mūsų gandras, moka, išskėtę sparnus, „atsigulti“ ore ir, visiškai nejudėdami, suktis ratilais, o vertikalios oro srovės neša tuo tarpu jį į viršų. Jis sklando ore tartum bemotoris lėktuvas-sklandytuvas. Nemanykite, kad toks kilimas aukštyn gali tęstis be galo.

Dažniausiai paukščiai sklando iki 500 metrų aukščio virš žemės. Kaip tikina lakūnai, daugiau kaip tūkstančio metrų aukštyje paukščių galima sutikti tik retkarčiais. Vis dėlto kai kurie stambūs grobuonys skraido ir trijų — keturių ir net daugiau kilometrų aukštyje. Kokiam paukščiui pavyko pakilti aukščiausiai, žinoma, niekas iki šiol nenustatė. Bet visiškai aišku, kad rekordininkų reikia ieškoti erelių, albatrosų arba maitvanagių tarpe.

AR ILGAI PAUKŠČIAI GALI SKRAIDYTI BE POILSIO?

Šį klausimą, kaip suprantate, atsakyti nelengva. Manau, kad jeigu kurį iš jūsų paklaustų, kiek galite nueiti be atokvėpio, tai jūs pareikalautumėte paaiškinti, kaip eiti — lėtu žingsniu ar bėgte, — o paskiau, jeigu net nuspręstumėte pasakyti penkis… dešimt… arba penkiasdešimt kilometrų, tai ir šie skaičiai nebūtų visai tikri. Juk tikriausiai prireikus kiekvienas iš jūsų galėtų nueiti ir daugiau. O juk paukščių to nepaklausi. Tyrinėjant paukščių skridimą iš Afrikos į Europą ir atgal, buvo nustatyta, kad atskiri įvairių paukščių rūšių kelionės etapai neviršija 100-200 kilometrų, o juk tai palyginti nedaug. Tačiau atsitiktinai žmonėms pavyko sužinoti visiškai išimtinį skridimo rekordą.

Yra nedideli tilvikų šeimos paukšteliai, gyvenantys Aleutų salose. žiemos mėnesius jie praleidžia toli pietuose, Havajų salose, Jeigu jūs žemėlapyje nors apytikriai išmatuosite nuotolį iki salynų, tai pasirodys, kad jis sudaro apie 3 tūkstančius kilometrų jūrų kelio. Buvo manyta, kad šie paukščiai skrenda aplinkiniu keliu, Azijos pakrante, ir tik paskutiniame etape „peršoka“ per vandens juostą, skiriančią juos nuo šiltos žiemojimo vietos. Iš tikrųjų paaiškėjo, kad ne taip. Šie paukščiai skrenda tiesia linija ir, vadinasi, 3 tūkstančius kilometrų nuskrenda „vienu ypu“.

KOKIE VAISIAI TURI DAUGIAUSIA VITAMINŲ

KOKIE VAISIAI TURI DAUGIAUSIA VITAMINŲ

Vitaminai tai reguliuojantieji organizmo elementai. Ko jie tik nereguliuoja Ir augimą (A1B9), ir medžiagų apykaitą (B1)… Apsaugo nuo daugelio ligų nuo rachito (D), cingos (C). Trūkstant maiste vieno arba kelių vitaminų, gali smarkiai sutrikti žmogaus organizmas. Geriausias A vitamino šaltinis — žuvų taukai, paskiau kepenys, žuvis. Iš augalinių produktų šių vitaminų turi tie, kur yra karotino, kitaip tariant morkos, pomidorai, špinatai, abrikosai, citrinos ir apelsinai. Tiktai žmogaus ir gyvulio organizmas karotiną perdirba A vitaminą, kurį jis gali įsisavinti, jei maiste yra pakankamai riebalų. B vitaminų (o jų yra daug: B, BI, B2, B6, B12 ir t. t.) daugiausia randame mielėse, be to, kepenyse, ruginėje duonoje, kopūstuose. Jų šiek tiek yra citrinose, apelsinuose, pomidoruose. Kai dėl C vitamino, tai jo šaltinis pirmiausia yra vaisiai ir daržovės. Bet ir čia apelsinai ir citrinos už-ima toli gražu ne pirmą vietą. Pirmoje eilėje eina šaltalankis, erškėtis, serbentai (juodieji), briuseliniai kopūstai. Apelsinus ir citrinas galima palyginti, su ropiniais kopūstais. Mažiau už juos C vitamino turi bulvės, morkos, obuoliai, slyvos, kriaušės. Šiose lenktynėse garbingą vietą užimtų daržo žemuogės (braškės), kurių lapuose C vitamino yra keturis kartus daugiau, negu uogose, bet, deja, jų lapų ligi šiol niekas nemėgino maistui naudoti. D vitamino taip pat mažai terandame apelsinuose, citrinose, pomidoruose. Svarbiausias jo šaltinis yra žuvų taukai, kepenys, žuvis. E vitamino yra salotose, rugių daiguose, augaliniame aliejuje. K vitaminą gamina naudingosios bakterijos, gyvenančios žmogaus bei gyvūno organizme, todėl palyginti retai kyla reikalas papildyti jj iš kitur.

Obuoliai , aportai P vitamino šaltinis yra vaisiai ir kai kurios daržovės. Šis vitaminas sutinkamas mažais kiekiais, bet žmogaus organizmui jo daug ir nereikia. Sunku atsakyti klausimą, kuriuose vaisiuose daugiausia vitaminų. Juk vitaminų daug, o mes čia išvardijome tik tuos, kurie geriausiai ištirti būtini žmogui. Vadinasi, pasirinkti nelengva. Taigi, kalbant apie C vitaminą, visus rekordus pasiekia šaltalankis ir erškėtis. Ilgainiui su jais galės rungtyniauti aktinidija Tolimųjų Rytų laukinis uogakrūmis. I. Mičiurinas išvedė kelias stambiavaises aktinidijos veisles, tinkamas auginti vidurinėje juostoje. Jos uogos, priešingai erškėčio uogoms, iš kurių darome tiktai ekstraktą, o kartais vyną arba uogienę, yra skanios ir kvapios. Aktinidija turi kelis kartus daugiau C vitamino, negu juodieji serbentai, ir apie penkiolika kartų daugiau, negu citrina. Tačiau, jeigu ieškosime vitaminų komplekso vien tik vaisiuose, tai tada pirmą vietą užims apelsinai ir citrinos.

KOKS AUGALAS DUODA DIDŽIAUSIUS VAISIUS?

KOKS AUGALAS DUODA DIDŽIAUSIUS VAISIUS?

Jūs klausiate, koks augalas turi didžiausius vaisius ir, turbūt, manote, kad jums bus nurodytas koks nors milžiniškas medis iš tolimos, nežinomos šalies.

Augalas, duodantis didžiausius vaisius, iš tikrųjų kilęs iš atogrąžinės. Amerikos, bet tai visai ne medis ir nereikia važiuoti į Ameriką, kad pamatytum jo vaisius, — tai paprastas ir jau seniai auginamas Europoje moliūgas.. Tai labai „rajus“ augalas, kuris augdamas reikalauja daug maisto, šilumos ir drėgmės, bet ir priežiūrą jis atlygina vaisiais, kurių svoris siekia penkiasdešimt ir daugiau kilogramų. Jeigu moliūgas, išaugintas pas mus, kur klimatas ir šaltesnis, ir sausesnis, negu atogrąžose, sveria 50 kilogramų, tai kokio gi svorio jis gali pasiekti savo tėvynėje ?.. Gal būt, atogrąžinėje Amerikoje auginamų kultūrinių moliūgai ir didesni už mūsiškius, tačiau kad laukinio moliūgo vaisius svertų penkiasdešimt kilogramų, tai — vargu ar rasite.

Jau daug amžių dirba žmogus, keisdamas augalų atmainas ir pritaikydamas juos savo poreikiams. Didelės, sultingos kriaušės, puikūs obuoliai ir kiti mūsų sodų vaisiai iš išvaizdos visai nepanašūs į savo „protėvius“ — laukines kriaušes arba laukinius obuolius, taip pat kaip ir mūsų moliūgas nepanašus į Amerikos laukinį moliūgą. O, gal norite žinoti, kokia „sėklelė“ didžiausia pasaulyje? Tai pamatyti ne taip jau lengva, nes čia galvoje turima tik Seišelių salose augančios vėduokliniais lapais palmės sėkla. Jos vaisius yra kaulavaisis, kurį gaubia ne minkštimas, o skaidulinė masė, ir skersmuo siekia iki 50 centimetrų. Vien kauliuko skersmuo yra 35 centimetrai, o sveria jis kelis kilogramus. Labai senais laikais, kai Seišelių salos dar nebuvo žinomos žemynų gyventojams, jūrų srovė atnešdavo šiuos vaisius per Indijos vandenyną I Indiją, kur į juos žiūrėdavo kaip į stebuklingą „jūros dovaną“ ir labai vertindavo. Perpjautus pusiau ir išskaptuotus šio vaisiaus kauliuko kevalus aptaisydavo sidabru ir darydavo iš jų taures maharadžoms. Dėl didelės savo kainos šis įdomus daiktelis retai tepatekdavo į Europą. Nuo to momento, kai botanikai nustatė, kas jis per vaisius ir iš kur kilęs, pasibaigė jo pasakiškoji šlovė ir smarkiai sumažėjo jo kaina.

KODĖL LAPUOČIAI MEDŽIAI RUDENĮ NETENKA LAPŲ?

KODĖL LAPUOČIAI MEDŽIAI RUDENĮ NETENKA LAPŲ?

Nė vienas protingas žmogus neims džiovinti skalbinių, susukęs juos į kamuolį, tiesa? Kiekvienas puikiai žino, kad kuo didesnis paviršius, tuo greičiau išgaruoja vanduo.

Augalas dažnai kenčia dėl vandens stokos, todėl jo „vandens ūkis“ turi būti labai tiksliai apskaičiuotas. Šaknys gauna vandens ir mineralinių druskų iš dirvožemio — lapai nuolat garina vandenį. Per augalą be paliovos teka vandens srovė. O jeigu augalas negali gauti jo iš dirvožemio? Juk žiemą nėra vandens. Yra tiktai ledo ir sniego. Beje, kad šaknys nebegautų vandens, visai nereikia ypatingai didelio atšalimo. Jeigu puodą su žydinčia raktažole įstatysime į dubenį su ledais, gėlė pradės vysti šaknys gauna vandens labai lėtai, o lapai išgarina jį kaip paprastai. Nors žemė puode drėgna, raktažolė vysta. Augalo vandens balansas yra pažeistas. Dabar akimirkai įsivaizduokime, kad medžiai žiemai neprarado lapų. Lapai išgarina daugybę vandens, o dirvožemyje vandens nėra. Augalas nudžius ir žus. Taigi lapai mūsų klimato sąlygomis krenta, prisitaikydami prie gyvenimo sąlygų. Kodėl tada pušis ir eglė nenumeta savo spyglių? Juk jos gyvena toli šiaurėj. įsižiūrėkime į jų lapus — spyglius. Pavyzdžiui, spyglio paviršius, palyginus su buko lapu, yra labai mažas, dar daugiau — buko lapo odelė labai plona ir švelni, o pušies spyglis turi ne tik apvalkalą, bet ir papildomą apsaugą — vaško apnašą, kuris sulaiko vandens garavimą. Vanduo iš lapų išgaruoja per poras. Kuo daugiau porų, tuo greičiau jis garuoja. Pušies spygliuose porų mažai ir, be to, jos yra giliai, o tai irgi sulėtina garavimą. Ar tai reiškia, kad pušis ir eglė visai nemeta spyglių? Lapai krinta ir šiems medžiams. Tačiau šis procesas vyksta ne vienu metu. Pavyzdžiui, mūsų pušis keičia savo spyglius kas treji metai, bet nauji spygliai išauga kasmet, ir mes niekada nematome pušies be spyglių. Prieš krintant lapams, didesnioji augalui vertingų medžiagų dalis iš lapų pereina į šaknis ir kamieną. Paskiau lapakotis plonučiu žievės sluoksneliu pakimba ant šakelės ir rudens pradžioje jau vos laikosi. Dabar nuo silpno vėjo arba net paties sušlapusio nuo rasos ar lietaus lapo svorio jis nutrūksta ir nukrenta ant žemės. Lapų pakeitimas medžiui yra labai svarbus dalykas. Medžiui vertingos medžiagos neprarandamos drauge su krintančiais lapais, o štai medžiagos, susikaupusios lapuose, „nukrenta“ drauge su jais. Iš nukritusių lapų susidaręs miške sluoksnis praturtina dirvožemį puvenomis ir Mineralinėmis druskomis, apsaugo dirvožemį ir šaknis nuo įšalimo.

AR ŽEME ATVES LIGI PAT CENTRO IR AR SUIRS TADA?

AR ŽEME ATVES LIGI PAT CENTRO IR AR SUIRS TADA?

Kiekvienas dangaus kūnas, vadinasi, ir mūsų planeta, sukasi Visatos erdvėje, kur temperatūra siekia beveik Taigi Žemė palengva nustoja vidinės šilumos, kuri pamažu išspinduliuoja šaltą tarpplanetinę tuštumą: Kadaise buvo manoma, kad ji, vėsta labai greitai ir kad pradinis Žemės vidinės šilumos šaltinis buvo fiziškai bei cheminiai procesai, kurie vyko tiktai Žemės atsiradimo metu. Dabar spėjama, kad iš Žemės gelmių kylančios šilumos šaltinis yra energija, išsiskirianti, irstant radioaktyviems elementams granitiniame Žemės apvalkale, be to, iš dalies slėgis, kuris Žemės viduje siekia 3 milijonus atmosferų.

Tačiau kas gi atsitiktų, jeigu Žemės gelmės visiškai atvėstų?

Žemės paviršiuje, kur vidutinė metų oro temperatūra +14,3°, pagrindinis šilumos šaltinis yra Saulės šviesa. Ir, nors Žemė gauna nepaprastai mažą visos Saulės energijos dalį, ji visiškai patenkina mūsų poreiklus. Šilumos kiekis, kurį Žemė gauna iš Saulės, yra 5000 kartų didesnis už šilumos kiekį, pakylantį iki Žemės paviršiaus iš karštų jos gelmių.

Ar suirs Žemė, jeigu atvės? Niekas to nerodo. Atšalimas sukelia sukietėjimą, molekulių sutankėjimu vadinasi, kažką priešingą irimui.

KOKS MŪSŲ ŽEMES AMŽIUS?

KOKS MŪSŲ ŽEMES AMŽIUS?

Žydų religijoje laikas pradedamas skaičiuoti nuo 3761 metų prieš mūsų erą. Krikščionių teologai „nustatė“, kad Žemė buvusi sutverta 4004 metų prieš mūsų erą spalio 23 dieną. Senovėje chaldėjų dvasininkai tikėjo, kad dievai Žemę sutvėrę prieš 2 milijonus metų. Užtat indų šventosiose knygose Vedose (sanskritų kalba „veda“ — žinojimas) skaitome, kad Visata neturi nei pradžios, nei pabaigos, vadinasi, ji egzistuoja amžinai, bet tam tikru laiku žūsta, po to vėl atgimsta. Tai vyksta kas tūkstantis vadinamųjų „didžiųjų periodų“ (eonų), arba, kaip mes skaičiuojame laiką, kas 4 milijardai 320 milijonų metų.

Žinoma, visi šie duomenys apie Žemės amžių neturi jokios mokslinės vertės, nes jie remiasi fantastiniais, nieku nepagrįstais padavimais.

Moksliškai nustatyti Žemės amžių buvo nelengvas uždavinys, ir praėjo daug šimtmečių, kol pasidarė galima tai padaryti. Pirmiausia, tyrinėdami įvairius Žemės sluoksnius, žmonės išmoko nustatyti, kurie jų senesni, o kurie jaunesni, arba koks jų santykinis amžius. Nustatyti absoliutinį amžių, išreikštą metais, buvo žymiai sunkiau. Pradžioje buvo naudojami tik vertinimo metodai, kuriais būdavo nustatomas jūrų ir žemynų nuosėdų atsiradimo laikas. Šiais metodais daromi apskaičiavimai parodė, kad nuosėdų sluoksnių amžius siekia šimtus milijonų metų. Tačiau vertinimo metodai duodavo ne visai tikslius rezultatus, o juos tegalima buvo taikyti tik uolienoms ir vandenynams. Tiksliai nustatyti absoliutinį uolienų amžių tada buvo neįmanoma. Tai pavyko padaryti tik atradus radioaktyviuosius elementus (1897); šį atradimą padarė Marija Sklodovska-Kiuri ir jos vyras Pjeras Kiuri.

Radioaktyviųjų elementų atomai nepatvarūs, jie irsta, virsdami kitais, lengvesniais elementais. Vykstant sudėtingam irimo procesui, pavyzdžiui, iš vieno gramo urano atsiranda 0,865 gramo švino ir 0,135 gramo helio. Uranas irsta labai lėtai, bet pastoviu greičiu; pavyzdžiui, per metus iš vienos tonos urano susidaro 1/7600 gramo švino (ir atitinkamai mažesnis helio kiekis). Tai reiškia, kad per 4,5 milijardo metų pusė urano atomų suirs ir virs švino ir helio atomais. Vadinasi, jeigu kurioje nors uolienoje, turinčioje urano (pavyzdžiui, tona granito turi apie 4 gramus urano), mes tiksliai apskaičiuosime urano kilmės švino (jis kiek skiriasi nuo įprastinio švino) kieki ir santyki su uolienoje esančio urano kiekiu, tai galėsime gana tiksliai nustatyti šios uolienos amžių, vadinasi, ir Žemės sluoksnio, iš kurio ji atsirado, amžių.

Tokiu metodu nustatytas Žemės plutos amžius sudaro apie 3,5 milijardo metų; visos Žemės amžius, apskaičiuotas vertinimo metodu, — apie 5 milijardai metų.

Kavos tortas, Kavos ledai tai vieni iš kavų receptų

Kavos tortas. Išplakami 5 baltymai; 280 g cukraus verdama pusėje stiklinės labai stiprios kavos, kol pasidaro tiršta masė. Baltymų puta sumaišoma su karšta kavos mase vis energingai plakant. Pridedami 5 tryniai ir 170 g miltų; gerai išmaišoma ir supilama torto formą, išteptą sviestu ir išbarstytą miltais. Kepama vidutinės temperatūros orkaitėje. Ataušęs tortas supjaustomas horizontaliai į kelis sluoksnius. Jie pertepami anglišku kavos kremu, kurio receptas jau pateiktas; tuo pačiu kremu aptepami ir torto šonai bei viršus.

Saltas kavos tortas. Tryniai ištrinami su cukrumi. Išplakti baltymai atsargiai sumaišomi su tryniais. Vaniliniai džiūvėsiai sutrinami, sumaišomi su kiaušinių mase, supilamas ištirpintas sviestas ir gerai sumaišoma. Supilama šalta saldi kava ir vėl sumaišoma. Masė sudedama formą ir pastatoma šaltai. Porcija: 200 g sviesto, 2 kiaušiniai, stiklinė cukraus, 300 g vanilinių džiūvėsių, pusė stiklinės kavos.

Kavos ledai. 4 tryniai gerai ištrinami su 250 g cukraus, įpilama 3 stiklinės stiprios kavos su pienu ir užkaičiama ant ugnies. Nuolat maišant užvirinama. Nukaitus nuo ugnies maišoma, kol visai ataušta. Mišinys supilamas ledainę ir užšaldomas. Tiekiamus ledus galima puošti plakta grietinėle.

Pastaruoju metu labai populiarios greito kaitinimo kavavirės

Lešo ledai. 6 porcijoms 3 šaukštuose virinto vandens ištirpinami 3 šaukštai tirpiosios kavos. Ketvirtadalyje stiklinės vandens ištirpinama pusė stiklinės cukraus ir puode verdama, kol masė, traukiant šakute, tįsta siūlais. Ištrinami 4 tryniai ir pamažu, nuolat maišant, plona srovele supilamas cukraus sirupas. Kai masė sutirštėja, supilama kava, gerai sumaišoma ir dar sudedama 2 stiklinės plaktos grietinėlės. Masė išpilama į formą ir dedama į šaldymo kamerą. Kai tik masė nuo kraštų pradeda užšalti, išimama iš kameros ir apie 1 min. plakama. Šaukštu išdėliojama formeles ir statoma šaldytuvą.

Espres ledai. Indelis sutirštinto pieno sumaišoma su 250 g stiprios dar šiltos kavos. Kai mišinys ataušta, išpilstomas formas ir statomas šaldymo kamerą. Tiekiama puodukuose ir puošiama vafliais arba sausainiais.

Skani ir kvapi kava yra iš ką tik paskrudintų pupelių

Kavos karamelė. Puodas su 8 šaukštais cukraus ir 5 šaukštais sviesto statomas ant ugnies. Smarkiai maišant kaitinama apie 10 minučių. Paskui supilama stiklinė labai stiprios kavos ir stiklinė grietinėlės. Sumaišoma ir verdama 10 min. Tuo metu aliejumi aptepamas koks nors lygus paviršius, skirtas mišiniui atvėsti. Ar mišinys gatavas, galima lengvai patikrinti: jei šaltame vandenyje jo lašas neišsklinda, mišinys gatavas. Jis išpilamas iš puodo ant paruošto paviršiaus ir supjaustomas kvadratėliais.

Kavos triufeliai. Ant mažos ugnies ištirpinama 100 g pieniško šokolado, sumaišoma su šaukštu sviesto ir šaukštu sutirštinto pieno. Maišoma, kol masė pasidaro vienalytė. Puodas nukeliamas nuo ugnies, greit maišant, įdedamas trynys ir šaukštelis tirpiosios kavos. Kai mišinys truputį apstingsta, iš jo daromi rutuliukai ir apvoliojami kakava. Jei triufelius reikia išlaikyti keletą dienų, jie dedami šaldytuvą.

Itališka kava — kapucino. Štai dar vienas paprastas kavos su pienu receptas

Vandens ir maltos kavos santykis įprastas: 10-12 g maltos kavos 180 g vandens, t.y. 1-2 šaukšteliai kavos stiklinei vandens. Reikia pasakyti, kad įvairiose šalyse šios proporcijos yra šiek tiek kitokios. Nurodytas santykis būdingas Vakarų Europos šalims, o Lotynų Amerikos šalyse kavos koncentracija didesnė, ir visai stiprią kavą geria Rytų gyventojai.

Rytietiška kava. Ji dar vadinama turkiška, arabiška, nors patikslinus, tai šiek tiek jos skiriasi. Kavos pupelės labai smulkiai sumalamos. Imama reikiamo dydžio džiazva (vienai, dviem, keturioms porcijoms). Dedamas ją cukrus ir Įpilama šviežio vandens. Kai vanduo užverda, suberiama malta kava. Pakyla puta. Kava dukart arba triskart pakaitinama, bet neužverdama.

Kvapų yra labai įvairių ir daug, juos sunku klasifikuoti

Santykis toks: 50-60 g vandens (mažas kavos puodukas) vienas gabaliukas greit tirpstančio cukraus ir pilnas šaukštelis maitos kavos. Jei saldi kava jums ne prie širdies, cukraus galima dėti mažiau arba apsiriboti žiupsneliu tik vandeniui suminkštinti.

įdomus toks receptas. į džiazvą dedamas šaukštelis smulkaus cukraus ir, neužpylus vandens, statoma ant ugnies. Cukrus, šilumos veikiamas, lydosi ir karamelizuojasi. Kai jis pasidaro šviesiai rudos spalvos, džiazva nukeliama nuo ugnies ir ją supilamas vanduo. Tolesnis kavos ruošimas niekuo nesiskiria nuo įprastų būdų. Tokia kava yra maloniai karti ir turi specifinį skonį bei kvapą.

Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo

Reikia atsiminti, kad rytietiška kava — tai ne tik ypatingas paruošimo būdas, bet ir tam tikra apeiga. Štai kaip kalba vienas Dž. Golsvorčio knygos „Skyriaus pabaiga“ herojus: „Desertas… nustebo, kodėl kava iš tiesų būna skani tik tada, kai ją ruošia Stekas. Rytai — kavos tėvynė, bet turkiška kava — ritualas, pramoga ir kaip bet koks ritualas ir bet kokia pramoga tik kutena sielą“.

Kava su pienu. Ruošiama jums priimtinu būdu, o paskui ją įpilama pieno. Proporcija priklauso nuo skonio; dažniausiai kava ir pienas sumaišomi vienodais kiekiais. Italai dar prideda žiupsnelį smulkiai sumalto cinamono.

Į Europą 1596 m. kavos pupelių tikriausiai pirmas atvežė vokiečių gamtininkas Bellusas

Marmurinė kava. Tai ne tik skani, bet ir graši kava su pienu. Ruošiama ji taip: truputis šilto pieno įpilama ant kavos puoduko dugno, o paskui atsargiai pilama kava. Gėrimo maišyti nereikia.

Kava su citrina. Ir šiuo atveju viskas labai paprasta. Prie kavos puoduko padedamas griežinėlis citrinos ir cukraus. Vietoj citrinos lėkštelėje galima padėti susmulkintos jos žievelės.

Itališka kava — kapucino. Štai dar vienas paprastas kavos su pienu receptas. Iš pradžių įprastu būdu paruošiama labai stipri espres kava. Po to į kavavirę įpilamas toks pat kiekis pieno ir pervaromas taip, kaip kava. Gėrimas išpilstomas į puodukus ir atsargiai apibarstoma šokolado milteliais. Neužmirškite gerai išplauti kavavirės (geriausia tai padaryti neatidėliojant).

Puodelis kavos nuteikia bičiuliškam pokalbiui

Vienos kava. Paruošiama labai stipri juoda kava ir išpilstoma puodukus. Paskui ant kavos paviršiaus uždedamas šaukštelis mikseriu išplaktos grietinėlės. Pagal skonį grietinėlę galima įdėti truputį miltinio cukraus ir žiupsnelį vanilino. Kad gėrimas gražiai atrodytų, grietinėlė apibarstoma šokolado

Įvertinkime kavos skirtumus, privalumus bei trūkumus

Daug ką sužinome lygindami. Sustatykime priešpriešiais du populiarius gėrimus — kavą ir arbatą — ir įvertinkime jų skirtumus, privalumus bei trūkumus.

Arbata savo tėvynėje Kinijoje žinoma nuo neatmenamų laikų. Jos istorija prasidėjo prieš keturis su puse tūkstančio metų. Apie arbatą daug prirašyta. Galima rekomenduoti puikią V. Pochliobkino knygą „ Arbata. Jos rūšys, savybės, vartojimas. (M., 1459). Okakura Kakuza savo knygoje apie arbatą rašo: „Iš pradžių arbata buvo vaistas, vėliau tapo gėrimu. Kinijoje VII a. ji poezijos šaltinis, puiki pramoga. XV a. Japonijoje gimsta estetizmo religija — „ arbatizmas“ — tai kultas nuostabaus tarp kasdienybės bukumo reiškinių“

Kinija iki XIX a. vidurio buvo vienintelė pasaulyje arbatos tiekėja. Arbatos auginimo ir apdorojimo paslaptys buvo kruopščiai saugomos. Tvirtinama, jog arbatos sėklas ir apdorojimo technologiją iš Kinijos pavogė kažkoks anglas ir nuo tų laikų Britų Indija tapo Kinijos konkurente. Ceilone (dabar Šri Lankoje) arbatininkystė suklestėjo po kavos plantacijų masinio žuvimo XIX a. pabaigoje. Dabar arbatos pramonė išplėtota 30 pasaulio šalių. Pagrindiniai gamintojai: Indija, Kinija, Sri Lanka, Indonezija, Pakistanas, Japonija, Malaizija, Birma, Tailandas, Vietnamas, Iranas, Turkija.

Arbatiolių krūmai, skirtingai nuo reiklių kavamedžių, auga ir mūsų šalies sąlygomis. Rusijoje pirmas arbatžolių krūmas pasodintas 1817 m. Kryme Nikitos botanikos sode. XIX a. viduryje arbatžolės pradėtos auginti Gruzijoje. Nuo 1900 m. arbatžolių krūmai auginami Sočio rajone, jie gerai prigijo Dagomyse ir Goitche. Manoma, jog tai ir buvo Krasnodaro ir rusiškos arbatos pradžia.

1974 m. pasaulyje iš viso buvo pagaminta 1,3 mln. tonų arbatos. Rusijoje 1917 m. arbatžolių plantacijos užėmė tik 900 ha, o dabar — daugiau kaip 100 tūkst. ha. Tarybų Sąjungoje yra daugiau kaip 80 arbatžolių apdorojimo fabrikų, per metus pagaminama iki 60 tūkst. tonų arbatos.

Yra vienintelė arbatžolių botaninė rūšis ir trys jos atmainos: kiniška, assamo ir kambodžietiška. Augalai nelepūs, pakelia karštį ir šaltį (žinoma, yra tam tikros ribos, bet kur kas geriau, negu kavamedžiai), auga skurdžiose, akmenuotose dirvose, yra ilgaamžiai, neimlūs epideminiams susirgimams. Priešpastatykite šias arbatžolių krūmų vertingąsias savybes kavamedžių švelniam pažeidžiamumui ir reiklumui.

Arbatžolių krūmams vešėti būtinas drėgnas oras, o vanduo po šaknimis juos veikia žudomai. Arbatžolių plantacijos yra gana produktyvios. Kasmet surenkama nuo 2 iki 12 t žalių arbatlapių iš 1 ha. Derlius renkamas apskritus metus arba tam tikrą sezoną — tai priklauso nuo vienos ar kitos šalies klimato sąlygų.

Nuo krūmo renkami švelniausi, jauni ir sultingi lapai nuo ūglių galūnėlių — flešai. Tai trys pirmieji lapeliai ir pumpurėlis viršūnėlėje. Tik jie ir tinka arbatai gaminti. Vienai tonai sausos arbatos pagaminti reikia 4 t flešų.

Kavos pupelės

Nuo arbatiolių krūmų surinkti jauni lapeliai apdorojami ir nuo to priklauso, kokia arbatos rūšis bus pagaminta. Rūšių įvairovė atsiranda iš tų pačių arbatos lapų. Apdorojimo procesas — tai vytinimas, fermentacija, džiovinimas ir rūšiavimas. Labai svarbus yra fermentacijos procesas, todėl jį reikia griežtai stebėti, o tai daryti gali tik prityręs meistras.

Trūkstant dirvoje geležies, augalai suserga chloroze.

Geležis. Trūkstant dirvoje arba kitame auginimo substrate geležies, augalai suserga chloroze. Nuo šios ligos geležies mineralinės druskos ne visuomet padeda, nes geležies katijonai, susijungę su dirvožemio dalelėmis, pasidaro augalams neprieinami. Galima šiais tirpalais augalų lapus nupurkšti, tačiau didesnių koncentracijų druskos lapus nudegina, o silpni tirpalai nelabai veiksmingi.

Problema buvo išspręsta, atradus chelatus, t. y. organinius junginius, kurių viduje yra metalo katijonų. Chelatų mineralų katijonai su dirvožemio dalelėmis nesusiriša ir būna ilgą laiką augalams prieinami.

Paaiškėjo, kad net rūgščiose dirvose, kur palankiausios sąlygos mineralinėms geležies formoms pasisavinti, chelatai augalams 1650 kartų prieinamesni, negu geležies sulfatas. Šie junginiai efektyvesni už mineralines druskas ir tręšiant augalus per lapus.

Chelatai turi būti atsparūs dirvos mikroorganizmų poveikiui ir geležies junginiai turi būti stabilūs.

Kol kas tik viena ehelatinių junginių grupė šiomis savybėmis pasižymi. Tai FeEDTA (etilendiamintetraacto rūgštis), kuri su trivalente geležimi sudaro pastovius chelatinius junginius, o su dvivalente — ne tokius pastovius. Gerai veikia rūgštesnėse dirvose CTDA (cikloheksino-1,2-diamintetraacto rūgštis), NTA (nitrilotriacto rūgštis), Fe-DTRA, sin. FeDTPY (dietilentriaminpentauksacto rūgštis). Tai tamsiai rudi tirpalai. Šiuose junginiuose yra apie 10% geležies komplekso. 1 litrą vandens dedama 1,5-5 g šios medžiagos.

Mėšlas. Frezijoms, kaip ir visoms svogūninėms gėIėms, šviežias mėšlas netinka, todėl Olandijoje, Lenkijoje jos tręšiamos gerai perpuvusiu mėšlu. Rekomenduojama 100 rn2 dirvos jterpti 1-2 m3 gerai perpuvusio mėšlo arba 2–5 kibirus mėšlo 1 M3 žemių. Naudojant mėšlo durpių kompostus, norma atitinkamai padidinama. Didesnis mėšlo kiekis dirvoje gali pakenkti frezijoms, ypač augimo pradžioje.

Frezijas, išsprogus butonams, naudinga laistyti srutomis.

Kraujo miltai. Tai plačiai gėlininkystėje naudojama organinė trąša, kurioje yra apie 12% N, 1,2% P203 ir 0,3% CaO. Be šių elementų, kraujo miltuose yra įvairių augimo stimuliatorių, taip pat geležies ir magnio junginių ir kai kurių mikroelementų.

Kraujo miltai plačiai vartojami frezijoms tręšti Olandijoje; 100 m2 dirvos jų išberiama 15 kg arba 750 g išmaišoma 1 m3 dirvožemio.

Frezijų tręšimo specifika

Pagrindinis tręšimas. Dekoratyvinių augalų tręšimo žinovas Penigsfeldas frezijas priskiria prie augalų, gerai augančių vidutinį druskų kiekį turinčiame dirvožemyje. Nurodoma, kad dirvožemio ištraukoje druskų gali būti daugiau kaip 0,4%•(optimalu 0,1-0,3%). Gerai jos auga tada, kai 100 g dirvos yra 10-20 mg N, 40—60 mg P205 ir 50-100 mg K20. Mažiausiai šių elementų turi būti augimo pradžioje, daugiausia — intensyviai augant žiedynkočiams. Kremeris (1973 m.) nustatė, kad optimalus dirvožemio druskingumas frezijoms priklauso nuo humuso, t. y. 0,25%, kai dirva humusinga, ir 0,15%, kai humuso dirvoje nedaug. Frezijų šaknys gležnos ir nuo didesnės druskų koncentracijos labai nukenčia.

Frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių didina kalio ir magnio trąšos

Frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių labai didina sudėtinės kalio ir magnio trąšos. Iš jų svarbi yra kalimagnezija, kurioje yra 28-30% K20 ir 8-10% MgO. Tai smulki nehigroskopiška trąša, ilgai galinti būti sandėliuose. Lengvose dirvose ir durpėse ši trąša yra geriausias ne tik magnio, bet ir kalio šaltinis.

Magnio sulfatas MgSO4 • 7H20 (epsomitas). Jame yra 16% MgO. Tai gera magnio trąša.

Magnio trąšų šaltinis gali būti dolomitmilčiai, kuriuose yra 5-44°/0 MgCO3 (Lietuvos dolomitai turi apie 20% MgO), mergelis (apie 10% MgO) ir t. t.

Svogūninėms ir gumbasvogūninėms gėlėms nelabai tinka magnio chloridas, arba bišoftitas (MgC12 • 6H20), kuriame yra apie 20% MgO ir 35% chloro.

Magnis oksidų, hidroksidų arba karbonatų formos nerekomenduojamas neutralioms ir šarminėms dirvoms, nes augalai šias trąšas lėtai pasisavina.

Kalcis. Dirvožemyje kalcio junginių paskirtis įvairi. Jie aprūpina augalus kalciu, reguliuoja dirvos rūgštingumą, atlieka dirvos melioratoriaus vaidmenį, t. y. nukenksmina tokių elementų, kaip aliuminis ir manganas, toksiškumą.

Daugiausia kalcio susitelkia lapuose. Pavyzdžiui, frezijų lapuose jo yra iki 3%, o gumbasvogūniniuose tik 0,3-0,4%. Mat, kalcį, kaip ir magnį, augalai daugiausia ima iš dirvos.

Trūkstant dirvoje kalcio, pirmiausia blogai auga šaknys, vėliau jos pradeda pūti. Po to deformuojasi jauni lapai ir ant jų atsiranda nekrozinės dėmės. Smarkiai trūkstant kalcio, augalai visai žūva.

Dirvožemio pH. Optimalus dirvožemio pH (K,C1) frezijoms 5,3-5,8. Jeigu kalkinant pH padidinamas daugiau kaip 6, augalai negali pasisavinti fosforo, magnio, mangano ir boro arba blogai šiuos elementus pasisavina. Auginant frezijas samaninėse durpėse, perkalkinimo pavojus mažiau gresia, nes jos būna rūgščios.

Šiltnamiuose žemę geriausia kalkinti smulkia kreida, nes didesnės kaip 1 mm skersmens kalkinamos medžiagos dalelės dirvos neveikia. Kreidoje yra 50-56% CaO, arba 80-100% CaCO3.

Neturint kreidos, kalkinimui tinka dolomitmilčiai, degtos ir gesintos kalkės, klintmilčiai.

Dolomitmilčiuose yra 85-100°/0 CaCO3 ir apie 18°/0 MgO, todėl labai efektyvi trąša smėlio dirvose, kuriose mažai magnio. Vartojami tiktai smulkiai sumalti.

Degtos kalkės gaunamos, deginant klintis ir dolomitus specialiose krosnyse. Tai labai koncentruota kalkinė trąša, kurioje yra 73-90°/0 CaO, tai atitinka 130-160°/0 kalcio karbonato. Vartojamos maltos. dirvožemį išberti ne vėliau kaip mėnuo prieš sodinimą.

Gesintos kalkės gaunamos, karštas degtas kalkes užpylus vandeniu. Jos subyra į miltelius. Jose yra 56-67% CaO, tai atitinka 100-120 CaCO3. Jas taip pat patartina į dirvą išberti 2-4 savaitės prieš sodinimą.

Kai kuriuose literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad samanines durpes reikia kalkinti įvairių medžiagų mišiniu, pavyzdžiui, dolomitmilčių, gipso ir kreidos santykiu 2: 1 :1 (5 kg/m3).

Labai tinkamas kalcio šaltinis frezijoms kalcio salietra.

Kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos

Istorija užsimena apie keliautojus, kurie tolimą kelionę pasiimdavo kavamedžio vaisių. Jų nuoviru malšindavo nuovargį, įgaudavo žvalumo ir jėgos.

Taip buvo ar ne, spręsti sunku. Svarbu viena: kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos. Kalnuotos vietovės Etiopijos pietvakariuose pavadinimas Kafa suteiktas medžiams, auginantiems šiuos vaisius (nors yra ir kitos „kavos“ pavadinimo atsiradimo versijos).

Taip pat galima manyti, kad iš pradžių kava buvo ne gėrimas, o maistas. Afrikos gentys akmeniniuose induose grūsdavo kavamedžių vaisius, sumaišydavo juos su gyvuliniais riebalais ir iš šio mišinio darydavo rutuliukus. Karo žygiuose šie pakeisdavę maistą, nes riebalai, susimaišę su žalios kavos proteinu (gėrime jis išnyksta), padidindavo maisto kaloringumą, o kofeinas veikė kaip stimuliatorius.

Po kiek laiko pasirodo vynas, pagamintas iš perrūgusių sunokusių kavos uogų sulčių, sumaišytų su šaltu vandeniu. Tik vėliau kava tampa karštu gėrimu. Arabų pasaulyje ji savo kelią pradeda kaip kulto gėrimas, vėliau kaip gydomoji priemonė ir galiausiai tampa kasdieniniu gėrimu.

Iš pradžių (apie 1200 m.) kava buvo gaminama kaip nuoviras iš kavos pupelių sudžiovintų luobelių. Vėliau kyla idėja apkepinti šias luobeles ant anglių. Apkepintą žievę ir truputį sidabrinių luobelių pusę valandos virindavo vandenyje. Kavos gėrimas įgydavo blyškiai geltoną atspalvį. XVI a. kavos pupeles pradėta kepinti ant keraminių arba metalinių padėklų, o apkepintas sutrindavo 1 miltelius ir suberdavo į verdantį vandenį. Tokia technologija pagerino kavos kvapą ir skonį.

Kartais kavos miltelius suberdavo vandenį ir pusę jo išgarindavo, o likusį gėrimą laikydavo uždarame inde, kad reikiamu momentu galėtų pašildyti. Rytuose kavos ruošimo technologija pasibaigė išradus džiazvą — specialios formos nedidelį indą kavai virti. ją įberdavo maltos kavos, cukraus, cinamono, gvazdikėlių, ambros ir virindavo. Ugninis gėrimas buvo tiekiamas plonuose porceliano puodukubse.

Iš Afrikos kavamedžiai pateko Jemeną, kur, pagal rankraščius, kava jau buvo žinoma 875 m. Galbūt taip ir buvo, kadangi VI m. e. a. Jemeną valdė Etiopija. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad kavos gimtine kartais laikomas Jemenas.

Gana greitai kava smarkiai paplinta ir tampa mėgstamu gėrimu Artimuosiuose Rytuose. Kavą gerdavo medžių pavėsyje, įsitaisę ant kilimų ir kavinėse — verandose arba rytiečių tipo atviruose pastatuose su minkštasuoliais palei sienas ir fontanu centre. Kava buvo laikoma karių gėrimu, kadangi žygiuose suteikdavo jėgų, taip pat filosofą, nes suteikdavo išminties.

Kavos kelionė po pasaulį prasidėjo iš Artimųjų Rytų, tačiau tas kelias nebuvo lengvas.

Pirmiausia sukruto musulmonų dvasininkai. Didėjantis kavos populiarumas ne juokais sujaudino šventus tarnus ir jie ryžtingai susivienijo prieš „juodąjį afrikietišką apiavą“. Ką nusikalstamo jie įžiūrėjo kavoje? Greičiausiai priežastis buvo ta, kad tikintys labiau pamėgo pasisėdėjimus prie kavos puodelio, o ne maldas alachui.

Kava be kofeino

Pranašo vardu kava buvo prakeikta, o vienas iš Mekos valdovų 1511 m. įsakė uždaryti visas kavines ir išleido griežtą įsakymą, draudžianti gerti kavą. Tačiau kava pasirodė esanti stipresnė už alacho tarnus, ir iki šiol ją su malonumu geria arabai.

Batai yra neatsiejama mūsų įvaizdžio dalis

Batai – tai viena „jautriausių“ ir svarbiausių kiekvienos moters įvaizdžio detalių. Įprastai batų pasirinkimui esame linkusios skirti labai didelį dėmesį. Norime reguliariai atnaujinti savo avalynės kolekciją, pasirinkti batus, kurie yra patys šiuolaikiškiausi, patogiausi, stilingiausi ir kokybiškiausi. Be abejo, tokie mūsų norai labai tiesiogiai paveikia ir mūsų biudžetą. Jei mes batus perkame įprastinėse fizinėse parduotuvėse, tuomet turime susitaikyti, kad patirsime nemenkas išlaidas. Dažniausiai fizinėse avalynės parduotuvėse siūlomų batų kainos pasižymi labai didelėmis kainomis, todėl pastebima, kad jau ne pirmus metus batai neretai perkami internetu. Ir tai yra pakankamai suprantamas vartotojų pasirinkimas – nepaisant to, kad kai kuriems žmonėms atrodo, jog batai ir internetas yra nesuderinama.

Bet kuriuo atveju, net jei jūs iki šiol dar niekuomet nebuvote apsipirkinėję internetu, tai tikrai nereiškia, kad jums bus sudėtinga pasirinkti batus, kurie geriausiai atitinka visus jūsų lūkesčius. Šiuolaikinės internetinės parduotuvės pasižymi labai dideliu patogumu, o tai reiškia, kad jums tikrai neturėtų būti sudėtinga pasiekti norimą rezultatą, nesusiduriant su jokiais papildomais sunkumais.

Internetinėse parduotuvėse siūlomos avalynės asortimentas būna didesnis nei fizinėse prekybos vietose, kadangi interneto neapriboja fizinės vietos trūkumas. Tai reiškia, kad pirkėjai gali pasirinkti iš viso el. parduotuvės turimo prekių asortimento. Be to, pats pasirinkimo procesas tampa daug efektyvesnis, nes galima kur kas lengviau palyginti skirtingus avalynės modelius, atsižvelgiant ne tik į jų išorines savybes, tačiau taip pat ir į techninius duomenis, pvz., medžiagą, iš kurios yra pagaminti batai, gamintoją, batų dydį, pado storį, tikslesnius išmatavimus, kurie kiekvieno batų gamintojo atveju gali labai skirtis, ir kt.

Taip, kaip jau turbūt supratote, naudojantis internetinėmis parduotuvėmis jūs galėsite išvengti pernelyg didelių papildomų išlaidų, kurios kildavo tuomet, kai naudodavotės fizinėmis parduotuvėmis. Interneto pagalba pirkėjai sutaupo kur kas daugiau ir turi galimybę įsigyti ne vieną porą naujų batų – ką būtų pakankamai sudėtinga padaryti naudojantis įprastiniais sprendimais. Taigi, privalumų yra ir jų yra labai daug, todėl kartas nuo karto verta apsilankyti el. parduotuvėse.

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių, bet ir dėl nekokybiško pirminio apdorojimo, transportavimo ir laikymo. Taigi jeigu šie procesai vyko esant labai dideliam drėgnumui, kava įgauna pelėsių kvapą. Defektinės žalios pupelės ilgai laikomos viduje pajuosta, pasidaro dėmėtos, rūgščios, apipelija, netenka spalvos. Pupeles kepinant, šie trūkumai neišnyksta, todėl iš tokių pupelių pagaminta kava esti nemalonaus kvapo ir skonio. Defektinėms taip pat priklauso mechaniškai pažeistos pupelės — suspaustos, nupjautos ir kt. Be to, pupelės rūšiuojamos pagal dydį ir spalvą. Tarybų Sąjungoje kavos kokybės kontrolę atlieka sąjunginiai prekybos rūmai.

Kavos pupelės iki vartojimo turi praeiti dar vieną labai svarbią stadiją — kepinimą. Tik po to jos įgyja nuostabių skonio ir aromato savybių. Nekepinta kava — tai dar „daiktas savyje“. Kava vadinama ruduoju auksu, bet rudą spalvą pupelės įgyja tik pakepintos — šiluma veikia magiškai ir visiškai išryškėja puikiosios kavos savybės.

Veikiant aukštai temperatūrai, kavos pupelėse vyksta sudėtingi cheminiai procesai, kurių paslaptys iki šiol dar ne visai atskleistos. Kai kurios cheminės medžiagos suyra, ir vietoj jų atsiranda kitos. Kavos pupelės paruduoja dėl cukraus karamelizacijos, bet per stiprus kepinimas sukelia karbonizaciją, apanglėjimą. Nedaug pakepintose kavos pupelėse dėl oksidų susidarymo labai padidėja rūgštingumas, tačiau vėliau, temperatūrai kylant, oksidai suyra.

Kepinant kavos pupelės padidėja beveik 50 %, o jų masė (dėl drėgmės netekimo) maždaug 18 % sumažėja.

Kepinama turi būti tolygiai, todėl pupelės nuolat maišomos. Veikiamos didelio karščio, pupelės suanglėja. Svarbu ir tai, per kokį laiką jos apkepinamos. Jeigu kepinama labai staigiai, pupelių paviršių išsimuša riebalai (sakoma, jog kava prakaituoja), o viduje pupelės lieka neperkepusios. Lėtai kepinamos pupelės netenka aromato: vietoj stebuklingų pokyčių — jos paprasčiausiai išdžiūsta. Tokiu atveju ekstrakcija yra maža ir kavos skonis blogas.

Jeigu kepinimo laipsnį ir greitį pasiseka subalansuoti, pupelės bus vienodo matinio atspalvio. Dabar negalima gaišti karštos pupelės greitai ataušinamos ir nuvaloma sidabrinė luobelė.

Kokia bebūtų tobula technika, kepinimas lieka menu! Viskas priklauso nuo kepintojo mokėjimo, patirties ir meistriškumo.

Pramoniniu būdu pupelės kepinamos tik nuvalytos. Persijojamos pro įvairaus tankumo tinklelį pučiant orą ir magnetu pašalinamos metalinės priemaišos. Kava kepinama specialiuose aparatuose. Išrūšiuotos žalios pupelės suberiamos būgną, iš išorės karštu oru įkaitintą iki 180-200°C. Tam tikrais maišytuvais pupelės nuolat maišomos. Kai temperatūros veikiamos pupelės pasidaro reikiamos spalvos (tai sprendžia specialistas), jos iš būgno išberiamos ir greit ataušinamos pučiant šaltu oru.

Drėgnuoju būdu apdorojama tik geriausių rūšių kava

Vietovės kanalizacijos tinklo schema

Teritorijos dalijimas baseinais ir tinklo trasavimas

Kanalizuojamoji teritorija dalijama į atskirus kanalų tarpų ir kolektorių aptarnaujamų plotų baseinus. Kanalizuojamosios teritorijos baseinų ribos nustatomos vietovės plane su horizontalėmis.

Vedant kanalizacijos tinklo trasas, reikia stengtis kiek galima didesnį teritorijos plotą aptarnauti savitekiais kanalais, išvedant kanalizacinius vandenis išleidimo vietas arba valymo įrenginius trumpiausiu keliu.

Kad būtų išvengta didesnių kanalų į atskiri kanalų tarpai turi būti klojami statmenai vietovės horizontalėms arba nedideliu kampu jas. Kanalai turi nuvesti vandenis iš aukštesniųjų teritorijos vietų į žemesniąsias.

Sudarant vietovės kanalizacijos tinklo schemą, prisilaikoma tam tikrų schemų.

Statmenoje schemoje, kur atskiri kanalų tinklo kolektoriai nėra tarp savęs sujungti, jie trumpiausiu keliu nukreipiami į atvirąjį vandens telkinį.

Schema taikoma tokiose vietose, kur yra bendras paviršiaus polinkis prie upės. Ji tinka surinkti ir nuvesti lietaus vandenis ir buitinius-ūkinius vandenis, kai vandens telkinys yra pakankamai vandeningas ir kanalizacinius vandenis galima išleisti nevalytus.

Sulaikanti schema panaši į statmenąją, tik skiriasi tuo, kad čia atskiri kanalai suvesti vieną bendrą kolektorių. Šis kanalizacinius vandenis sutelkia ir nuveda valymo įrenginius.

Lygiagreti schema tokia, kur vietovės paviršius su didesniu polinkiu krypsta prie atvirojo vandens telkinio. Tokioje vietoje, siekiant išvengti didesnių kanalų kritimų, jie projektuojami lygiagrečiai upei arba tam tikru kampu į ją.

Zoninė schema sudaroma iš atskirtį kanalų zonų schemų. Kanalizacinis vanduo dažnai iš vienos zonos persiurbiamas į kitą.

Radialinė schema sudaroma tokioje vietovėje, kur yra bendras polinkis iš vietovės pakraščių į centrą. Centre kanalizaciniai vandenys surenkami, ir siurblių stotis juos persiurbia į spaudimo kanalą, kuris tuos vandenis nuveda į išleidimo vietą.

Kanalų įgilinimas

Nuo kanalų įgilinimo viršutinėse tinklo dalyse iš dalies priklauso visas kanalizacijos tinklo įgilinimas ir kanalą statybos kaina.

Pradinis kanalų įgilinimas priklauso nuo grunto įšalimo gylio žiemos metu ir su tuo susijusios kanalizacinio vandens užšalimo kanaluose galimybės. Pagal atitinkamas normas mažiausias kanalų įgilinimas, matuojant nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio dugno, be šiluminės izoliacijos, imamas 0,3 m aukščiau grunto įšalimo ribos iki 500 mm skersmens vamzdžiams, o didesniems vamzdžiams — 0,5 m mažiau didžiausio grunto įšalimo ribos, bei ne mažiau kaip 0,7 m.

Tuo atveju, kai kanalus tenka kloti sekliau, negu normų nustatyta, jie turi būti izoliuojami nuo užšalimo ir apsaugoti nuo praeinančio transporto sužalojimo.

Mūsų respublikos klimatinėmis sąlygomis minimalųjį kanalų įgilinimą galima priimti 1,0-1,2 m.

Kanalizacijos tinklo įgilinimas dažnai taip pat priklauso nuo kanalų įgilinimo „diktuojančiuose taškuose“, esančiuose paprastai tolimiausiose ir žemiausiose kanalizuojamojo baseino vietose.

Skaičiuotino vandens kiekio nustatymas kanalų tarpams

Skaičiuotiną vandens kiek kiekvienam kanalizacijos tinklo tarpui sudaro nuosavo vandens kiekis, patenkantis iš priklausančio tam kanalo tarpui baseino ploto, ir tranzitinio vandens kiekis, ateinantis skaičiuojamąjį tarpą iš aukščiau esančių tinklo tarpų tame kanale, taip pat ir iš šoninių kanalų, esančių skaičiuojamojo tarpo viršutiniame gale.

Nuotekų valymo įrenginiai

Kampų matavimo tikslumas geodezijoje – svarbus veiksnys

Kampų matavimo tikslumas

Nominalus horizontaliųjų ir vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas pagal teodolitų tipą. Tačiau tokį tikslumą galima gauti tik naudojantis kokybišku prietaisu ir tinkamai organizuojant matavimo eigą.

Horizontalių kampų matavimo tikslumui turi įtakos tokie svarbiausi veiksniai: 1) paties matavimo paklaidos; 2) prietaiso centravimo paklaida; 3) vizavimo taikinių pastatymo paklaida (redukcija); 4) prietaiso paklaidos; 5) atmosferos sąlygos.

Šie veiksniai nepriklauso vienas nuo kito, todėl vidutinę kvadratinę kampo matavimo paklaidą galima išreikšti šių paklaidų kvadratų suma.

Kai teodolitas netiksliai centruotas kampo viršūnėje arba kai gairė nesutampa su vizavimo tašku, gali atsirasti didelių kampo matavimo ypač tada, kai trumpos kampo kraštinės.

4. Svarbesni prietaiso trūkumai yra limbo ir skalių padalų netikslumai, skalių renas, skritulių necentriškumas, kolimacinė paklaida, žiūrono sukimosi ašies posvyris, vertikaliosios ašies posvyris. Tačiau, matuojant patikrintu ir sureguliuotu teodolitu bei taikant tinkamą kampų matavimo metodiką, prietaiso paklaidų įtaka kampui yra ribojama. Pavyzdžiui, matuojant kampą dviem pusruožčiais praktiškai panaikinama alidadės necentriškurno, kolimacinės paklaidos ir žiūrono sukimosi ašies nestatmenumo teodolito vertikaliajai ašiai įtaka.

Kai teodolito vertikalioji ašis nukrypsta nuo vertikalės kampu tai tuo pačiu kampu pasvyra ir žiūrono sukimosi ašis, todėl pakinta horizontaliojo limbo atskaita dydžiu.

Šios paklaidos didumas priklauso nuo žiūrono polinkio kampo, kuris įvairioms kryptims yra skirtingas. Pavyzdžiui, kampo tarp dviejų taškų matavimo paklaida.

Matyti, kad ši paklaida lieka matuojant kampą, kai žiūronas yra dviejose padėtyse. Todėl teodolitą reikia gulsčiuoti tiksliai (gulsčiuko vienos padalos tikslumu), ypač kai vizuojama į taškus skirtinguose aukščiuose.

5. Didelę įtaką kampų matavimo tikslumui turi atmosferos sąlygos: oro temperatūra, vėjas ir ypač šoninė refrakcija. Karštą dieną teodolitas įkaista, vaizdas ima virpėti. Dėl šoninės refrakcijos vizavimo spindulys iškrypsta iki 10″ ir daugiau. Todėl reikia, kad vizavimo spinduliai būtų toliau nuo vietovės daiktų.

Vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas labai priklauso nuo teodolito bei matavimo proceso paklaidų ir atmosferos sąlygų.

Didelį poveikį vertikaliųjų kampų matavimo tikslumui turi vertikaliojo skritulio necentriškumas ir gulsčiuko arba kompensatoriaus ribotas tikslumas. Matuojant vertikalųjį kampą, esant vertikaliajam skrituliui dviejose padėtyse, necentriškumo palaidą nekompensuojama. Didelių vertikaliųjų kampų matavimo paklaida dėl skritulio necentriškumo gali būti 10-20″. Necentriškumo įtaką galima pašalinti tik matuojant vertikalųjį kampą iš abiejų linijos galų — pirmyn ir atgal.

Vizavimo ir limbo atskaitų paklaidos yra tokio pat didumo ir matuojant horizontaliuosius kampus.

Iš atmosferos sąlygų paminėtina vertikalioji refrakcija, kuri iškreivina vizavimo spindulį, einantį pro nevienalyčius atmosferos sluoksnius. Refrakcijos įtaka didėja ilgėjant vizavimo spinduliui. Vizuojant iki 300 m spinduliu, refrakcijos įtaka dar nedidelė.

Galima teigti, kad vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas yra 1,5-2 kartus mažesnis negu horizontaliųjų kampų matavimo tikslumą galima padidinti matuojant kampa pagal visus tris horizontalius žiūrono siūlelius.

Matavimo tikslumas priklauso nuo matavimo sąlygų

Paklaidų pasiskirstymo kreivės savybės, kurioms nereikia įrodymų:

1) paklaidų kreivė simetriška ordinačių ašies atžvilgiu (teigiamos ir neigiamos paklaidos yra vienodai galimos);

2) paklaidų kreivė yra virš abscisių ašies, nes p(A) visada teigiama;

3) funkcija p(A) yra didžiausia, kai atsitiktinės paklaidos reikšmė lygi nuliui, t. y. A=0.

Tikimybių teorijoje, naudojantis Gauso formule, galima apskaičiuoti atsitiktinių paklaidų, turinčių anksčiau išvardytų savybių, tikimybes.

Sisteminės paklaidos, kaip ir atsitiktinės, taip pat yra ribotos.

Matavimo tikslumas priklauso nuo matavimo sąlygų.

Apie matavimų tikslumą paprastai sprendžiama pagal rezultatų nuokrypius nuo tikrosios matuojamojo dydžio reikšmės. Juos sąlygoja sisteminės ir atsitiktinės matavimų paklaidos.

Pašalinus sistemines paklaidas, matavimų tikslumą apibūdina ribinė atsitiktinė paklaida. Tačiau ji nežinoma. Todėl matavimo rezultatų tikslumas vertinamas netiesiogiai, nustatant pirmiausia atsitiktinių paklaidų išsklaidymo pobūdį.

Viena svarbiausių atsitiktiniu dydžių kiekybinių charakteristikų yra dispersija, naudojama įvertinant atsitiktinių dydžių išsklaidymo dydį.

Išmatuotų dydžiu funkcijos tikslumo įvertinimas

Dažnai geodezijoje matuojama netiesioginiais būdais, t. y. matuojami kiti dydžiai, o ieškomasis dydis, būdamas išmatuotų dydžių funkcija, apskaičiuojamas. Išmatuotų dydžių (funkcijos argumentų) tikslumas yra žinomas, t. y. žinomos jų vidutinės kvadratinės paklaidos.

Funkcijos reikšmė, apskaičiuota pagal klaidingas argumentų reikšmes, taip pat bus su tam tikra paklaida, priklausančia nuo argumentų paklaidų ir pačios funkcijos išraiškos. Galimi du atvejai: statistiškai priklausomi ir nepriklausomi argumentai.

Plotų matavimo būdai

Sprendžiant ūkinius, ekonominius bei inžinerinius uždavinius, reikia žinoti žemės sklypų plotus. Jie randami apmatavus sklypų ribas ir apskaičiavus. Plotus galima nustatyti matuojant žemės sklypus topografiniuose planuose arba žemėlapiuose ir natūroje. Dažniau jie nustatomi iš planų ar žemėlapių, nes taip sugaištama mažiau laiko, matuojama kambaryje ir neveikia klimato sąlygos. Tačiau natūroje plotai išmatuojami tiksliau: jų neiškreipia braižymo paklaidos ir popieriaus deformacijos.

Matuojama žemės sklypo paviršiaus horizontaliosios projekcijos, o ne natūralaus paviršiaus plotas.

Tarptautinėje SI sistemoje ploto vienetas yra kvadratinis metras (m2). 100 m2 sudaro 1 arą (a), o 100 a – 1 hektarą (10 000 m2=100 a=1 ha). Dideli plotai skaičiuojami kvadratiniais kilometrais (km2). Taigi 1 000 000 m2=10 000 a=100 ha=1 km2.

Lietuvoje naudoti šie ploto vienetai: dešimtinė (10 925,4 m2), margas (7283,36 m2), valakas (21,85 ha). JAV naudojami ploto vienetai šie: kvadratinė pėda (square foot), akras (acre) ir kvadratinė mylia (square mile). I akras.43,560 kvadratinių pėdų, – 0,4047 ha ir 1 ha=10 000 m2=107,6391 kvadratinių pėdų=2,471 akrų. 1 kvadratinė mylia=640 akrų=259,008 ha.

Kai topografiniuose planuose arba žemėlapiuose matuojami plotai gaunami kvadratiniais milimetrais (mm2) arba kvadratiniais centimetrais (cm2), tai juos reikia perskaičiuoti į kvadratinius metrus, arus, hektarus arba kvadratinius kilometrus.

Tariama, kad 1:2000 mastelio topografiniame plane išmatuotas sklypo plotas p=126,74 cm2.

Topometrija – nedidelių plotų, laikomų plokštuma, matavimai.

Žemąja geodeziją, arba topometrija, kartais vadinami nedidelių plotų, laikomų plokštuma, matavimai.

Dabartiniame geodezijos raidos etape griežtai atskirti vieną jos šaką nuo kitos negalima.

Geodezinių koordinačių, jų ryšių nustatymo ir Žemės formos problemos sprendžiamos naudojantis astronominiais, geodeziniais ir gravimetriniais (sunkio jėgos) matavimų duomenimis. Todėl reikia žinoti sunkio jėgą ne tik sausumoje, bet ir Pasaulinio vandenyno akvatorijose. Viso Žemės rutulio gravimetriniai tyrimai susiję su dideliais sunkumais. Todėl antžeminiais matavimais galima nustatyti geodezinių koordinačių sąlygines (referencines) sistemas, o bendrą geodezinių koordinačių sistemos nustatymo uždavinių tenka spręsti apytiksliai.

Kosminėje epochoje, kurios pradžia laikoma 1957 m. spalio 4 d., kai buvo paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas, buvo galima pradėti geodezinius darbus visoje planetoje. Geodezija iš kontinentinės vis labiau darosi planetinė. Stebint Zembs palydovus kontinentuose ir vandenynų salose, galima per trumpą laiką sudaryti globalinį geodezinį tinklą žvaigždžių koordinačių sistemoje ir nustatyti ryšius tarp atskirų izoliuotų geodezinių koordinačių sistemų.

Sprendžiant geodezinius uždavinius, galima parinkti geriausiai tinkančias dirbtinių Žemės palydovų orbitas. Pagrindinė jėga, nuo kurios priklauso dirbtinių palydovų judėjimas, yra Žemės trauka, nes Mėnulio įtaka ne didesnė kaip žemės traukos, jėgos, Saulės gravitacinis efektas apytiksliai du kartus mažesnis negu Mėnulio. Tokių palydovų perturbacija dėl Mėnulio ir Saulės poveikio skaičiuojama gana tiksliai.

Pagal dirbtinių Žemės palydovų stebėjimus galima nustatyti pagrindinius Žemės gravitacinio lauko parametrus, iš kurių gaunama informacija apie Žemės formą ir masių pasiskirstymą jos viduje.

Raketinė technika, reikalaujanti tikslių duomenų apie Žemės parametrus ir jos gravitacini lauką, kartu yra ir pati geriausia priemonė šiems duomenims patikslinti. Pavyzdžiui, stebint antrąjį dirbtinį Žemės palydovą 1957 m., buvo galima nustatyti Žemės suplokštėjimo dydį taip pat tiksliai kaip ir naudojantis astronominių, geodezinių ir gravimetrinių matavimų duomenimis, sukauptais daugiau kaip per 100 metų.

Šiuo metu pagal dirbtinių Žemės palydovų stebėjimų rezultatus Žemės suplokštėjimo dydis nustatytas labai tiksliai. Apdorojus daugelio dirbtinių Zembs palydovų stebėjimų rezultatus, gauti patikimi duomenys, kuriais apibūdinama ekvatoriaus eliptiškumas ir kriaušės pavidalo Žemė. Šių parametrų skaičiavimas klasikiniais metodais pagal gausius antžeminių matavimų duomenis nebuvo tikslus.

Sparčiai tobulinamos dirbtinio Žemės palydovo aukščio virš jūros lygio matavimo priemonės. Laukiama, kad artimiausiu metu aukštį bus galima nustatyti su 0,3 m paklaida ir net tiksliau. Žinant dirbtinio Žemės palydovo orbitą, pagal išmatuotus aukščius galima gauti geoido profilius arba, žinant geoido formą, patikslinti palydovo orbitą.

Sauso tinko plokščių prikalimas ir klijavimas

Prieš kalant ar klijuojant sauso tinko plokštes, reikia atlikti dar kai kuriuos paruošiamuosius darbus.

Prikalant sauso tinko plokštes, pirmiausia, patikrinus sienų ir lubų lygumą, pritvirtinami mediniai tašeliai — padaromas karkasas. Tašelių storis — apie 20-25 mm, plotis — apie 40mm. Ten, kur numatoma plokštes sudurti, pritvirtinami dvigubo pločio tašeliai. Jie prikalami vinimis tiesiog prie sienos ne rečiau kaip per 40 cm vienas nuo kito. Kad visas karkasas būtų vienodai lygus, kalant tašelius, po jais ties įdubimais pakišami pleišteliai, o ties iškilimais, jei jų negalima nulyginti, padrožiamas pats tašelis.

Plokštės prie tašelių prikalamos vinutėmis kas 10 cm viena nuo kitos taip, kad jų galvutės pasislėptų plokštėje.

Klijuojant sauso tinko plokštes, mūro sienos paruošiamos panašiai, kaip ir tinkuojant skiediniu. Patikrinus sienų ar lubų lygumą, įkalamos vinys. Vinys kalamos eilėmis, ne rečiau kaip 40 cm viena nuo kitos. įkalus reikia gerai patikrinti, kad vinių galvutės būtų vienodame lygyje.

Kai jau įkaltos vinys, gipso masė krečiama ant jų, prieš klijuojant plokštes. taip, kad masės krilvelė būtų 1-2 cm aukštesnė, negu vinies galvutė. Plokščių sudūrimo vietose nukrečiamos ištisos juostos. Galima daryti ir atvirkščiai — pirma užtepti gipso masės markes ir juostas ant pačios plokštės, o paskui prispausti plokštę prie sienos taip, kad ji vienodai atsiremtų į visas vinių galvutes. Taip prispaudus ir kiek prilaikius, kol masė sustings ir plokštę pritrauks, galima būti tikram, kad plokščių paviršius, ypač prie sudūrimų, bus vienodai lygus. Klijuojant be vinių, plokštė gali vienur daugiau, kitur mažiau prisispausti ir paviršius ne visada gali būti lygus. Priklijuota plokštė dar patikrinama, ar ji tiesiai statmenai prigulusi.

Po šių rūšių plokščių lieka daug statybinių atliekų, jas reikia kažkur išvežti, yra keli sprendimo būdai tai patiems išsinuomoti atliekų konteinerį arba kviesti specialistus kurie pristatys patys šias atliekas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Daroma dar ir taip. Tinko skiediniu arba gipso mase užkrečiamos vadinamosios atraminės (kontrolinės) markės ten, kur numatomi plokščių kraštų sudūrimai. Keletą tokių markių galima pamėtyti ir ties viduriu. Markės gražiai sulyginamos ir paliekamos 24 val. džiūti. Atramines markes galima daryti ir iš 10X10 cm dydžio sauso tinko plokštės gabalų, priklijuojant juos prie sienos gipso mase.

Prieš klijuojant sauso tinko plokštę, sandūrų vietose tarp atraminių markių gipso mase nukrečiamos 8-10 cm o viduryje — kauburėliai. Ir juostos, ir kauburėliai turi būti 1-2 cm aukštesni už atramines markes. Prie jų tuojau pat prispaudžiamos gipso plokštės ir priremiamos mediniais tašeliais, lentomis ar specialiais rėmais bei ramsčiais.

Visa pasiruošimo ir tinkavimo darbų eiga yra lygiai tokia, kaip ir naujai tinkuojant

Gipso plokštę reikiamo dydžio gabalais galima pjaustyti peiliu arba pjūkleliu. Didelės apimties darbams plokštes pjausto mašinomis. Plokštę geriausia pasitiesti ant stalo ir, prisidėjus liniuotę, iš vienos pusės įrėžti, paskui, per stalo briauną palenkus, nulaužti, o likusį kitoje pusėje kartoną visiškai perrėžti. Jei plokštę numatoma dėti į kertę, tai antroje pusėje likusio kartono perpjauti nereikia. Taikant plokštę kampui aplenkti, blogojoje lapo pusėje reikia įpjauti 90° kampu griovelį taip, kad sulenkus galima būtų gauti švarią, kartonu padengtą briauną.

Plokštes prikalus arba priklijavus, plyšiai jų sudūrimuose užtaisomi gipsu arba apkalami medinėmis juostelėmis (bagetais).

Nišas po radiatoriais reikia užtinkuoti paprastu kalkių skiediniu. Langų ar durų angokraščius galima tinkuoti ir skiediniu, ir sauso tinko plokštėmis.

Buitinės technikos išvežimas prieš atliekant statybos darbus.

Infekcines gėlių ligos ir jų sukėlėjai

Infekcines gėlių ligos ir jų sukėlėjai

Infekcinių ligų požymiai dažniausiai skiriasi nuo neparazitinių — fiziologinio pobūdžio ligų požymių. Infekcines gėlių ligas sukelia įvairūs mikroorganizmai (matomi tik su mikroskopais — grybai, bakterijos ir virusai).

Grybai. Kūnas sudarytas iš plonų išsišakojusių, dažniausiai daugialąsčių bespalvių. Tik labai mažos dalies grybų— gėlių ligų sukėlėjų — kūnas sudarytas ne iš kitų, o iš plazmos gniužulėlių. Hifai sudaro grybų vegetatyvinį kūną; dauginimuisi, žiemojimui ir išplitimui jie turi sporas. Sporų vaidmuo šiuo atveju panašus į aukštesniųjų augalų sėklų vaidmenį.

Grybų sporos savo forma ir vaidmeniu yra labai įvairios. Jos gali būti apskritos, ovališkos, cilindriškos, elipsės ar lazdelės formos, tiesios, lenktos, vienaląstės arba sudarytos iš kelių ląstelių. Vienų grybų sporos yra bespalvės, kitų spalvotos: šviesiai arba tamsiai rudos, žalios, juodos. Sporų dydis (ilgis ir plotis) svyruoja nuo vieno iki kelių šimtų mikronų (mikronas yra tūkstantoji milimetro dalis). Kai kurių grybų sporos susidaro paprastai — atsidalindamos nuo hifų galų, kitų — ant tam tikrų konidijakočių arba vaisiakūniuose — perifeciuose, piknidžiuose, acervuliuose. Pagal nevienodą susidarymo būdą ir paskirtį sporos vadinamos įvairiais vardais: konidijos, oidijos, gemos, zoosporos, sporangiosporos, chlamidosporos, piknosporos, oosporos, aukšliasporės, bazidiosporos. Grybai sudaro labai daug sporų: kai kuriuose vaisiakūniuose jų gali būti keli milijonai. Sporas išplatina nuo vieno augalo ant kito vėjas, vanduo, vabzdžiai, įvairūs gyviai ir žmogus. Kai kurių grybų sporos išplatinamos kartu su sirgusių augalų sėklomis. Sėklų apsikrėtimas gali būti išorinis ir vidinis. Vidine infekcija sėklos apsikrečia augalų augimo metu.

Sporos, patekusios ant augalų, dygsta, jų hifai prasiskverbia į augalo audinius, ir tokiu būdu apkrečiama. į vidinius augalo audinius grybas gali prasiskverbti keliais būdais: per natūralias epidermio angeles (žioteles, lenticeles), per mechaninius sužalojimus ir aktyviai prasiskverbti pro nepažeistą epidermį. Sporų sudygimui būtina tam tikra temperatūra ir drėgmė; įvairių grybų rūšims jos yra skirtingos. Iš augalo audinių grybas naudoja maisto medžiagas, o kartais ir nuodija augalą specifinėmis toksinėmis medžiagomis.

Grybinės gėlių ligos dažniausiai pasireiškia šiais išoriniais požymiais: lapų, stiebų, žiedlapių dėmėtumu, grybienos ir sporų apnašomis, spuogais, karpulėmis, įvairiomis išaugomis, augalo organų deformacijomis, vytuliais, puviniais ir t. t.

Bakterijos yra patys mažiausi vienaląsčiai mikroorganizmai rutulėlio, lazdelės, kablelio, spiralės arba žvaigždelės formos. Bakterijos—gėlių ligų sukėlėjos — yra lazdelės formos. 14 ilgis svyruoja nuo 1,5 iki 3,5, storis nuo 0,5 iki 1 mikrono. Jos dauginasi labai greitai skilimo būdu. Kai kurios bakterijos, panašiai kaip grybai, gali sudaryti sporas. Bakterijų sporų susidarymo būdas skiriasi nuo grybų sporų susidarymo būdo. Jų kūnas apsidengia storasiene plėvele ir virsta spora, kuri gali ilgai išsilaikyti ir būti atspari įvairiems neigiamiems faktoriams — nepalankioms temperatūros ar drėgmės sąlygoms. Bakterijos žiemoja sirgusių augalų liekanose arba sėklose. į augalo audinius jos patenka dažniausiai per įvairius pažeidimus arba per grybų numarintus augalo audinius. Patekusios į augalo audinius, bakterijos labai greitai dauginasi, ir greitu laiku apkrėstame augale jų būna milijonai. Bakterijos plinta per vandenį, vabzdžius, nematodas, jas perneša vėjas, gali išplatinti žmogus augalų priežiūros metu. Infekcijos židiniu gali būti dirva su sirgusių augalų liekanomis.

Bakterinės gėlių ligos pasireiškia augalo apatinės stiebo dalies arba žemėje esančių augalo daliu puviniais, vėžiškomis išaugomis, riebalinėmis ir kitokiomis dėmėmis ant lapų, stiebų, žiedų, staigiu augalų vytimu.

Eismas ratu vyksta aikštėse, kurias veda keletas gatvių, o jų centre yra skveras

Eismas ratu vyksta aikštėse, kurias veda keletas gatvių, o jų centre yra skveras. Judama tik vieną pusę, nes skverą juosia važiuojamoji dalis, į kurią iš dešinės pusės įsilieja gretimos gatvės. Toks transporto mazgas vadinamas aikšte su eismu ratu.

Kai kas neteisingai vadina aikšte su eismu ratu tokį transporto mazgą, kuris tėra dviejų magistralių praplatėjusi sankryža. Tokia neteisinga klasifikacija aiškinama tuo, kad eismo būdas šioje sankryžoje, ypač kai jos centre yra skveras arba saugumo salelė, panašus eismo ratu būdą.

Aikštės su eismu ratu važiuojamojoje dalyje paprastai yra dvi arba trys eismo juostos, atskirtos viena nuo kitos brūkšninėmis linijomis arba visiškai neatskirtos. Joms galioja tas pats eismo principas, kaip ir prieš sankryžą, t. y. trijų eismo juostų principas. Vadinasi, automobilių vairuotojai, ketinantys sukti dešinėn, artimiausią gatvę, įeinančią aikštę su eismu ratu, turi laikytis važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taigi, važiuoti dešine išorine eile. Vairuotojai, neapvažiuojantys aikštės ratu, o sukantys sekančią gatvę, važiuoja vidurine eile.

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Kaip ir trijų eismo eilių gatvių sankryžoje, transporto priemonės aikštėje su eismu ratu gali važiuoti visomis juostomis. Tačiau sukti dešinėn, į gretimą gatvę, galima tik iš kraštinės dešinės juostos, einančios prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

Vairuotojas, ketinantis išvažiuoti iš aikštės su eismu ratu į artimiausią gatvę, pasisukdamas dešinėn, turi likti dešinėje eilėje. Jeigu jis ketina sukti ne į pirmą artimiausią gatvę, o antrą arba trečią, privalo persirikiuoti vidurinę juostą, laikydamasis eismo juostos pakeitimo taisyklių. Ir tik prieš gatvę, kurią ketina sukti, turi pakeisti eismo juostą, vėl sugrįždamas dešiniąją juostą ir iš šios pasukdamas į reikalingą jam gatvę. Pagaliau vairuotojas, kuris ketina važiuoti ratu ir sukti vieną iš tolimesnių gatvių, privalo persirikiuoti vidinę kairiąją juostą, prie pat skvero, ir važiuoti šia juosta iki tos vietos, kur vėl turi pakeisti eismo juostą j dešiniąją, kad galėtų pasukti atsišakojančią gatvę.

Remiantis kelių eismo taisyklėmis, transporto. priemonės, važiuojančios aikšte su eismu ratu, naudojasi pirmumo teise; joms neturi trukdyti aikštę įvažiuojančios transporto priemonės. Tačiau, kai transporto priemonės esti antroje juostoje, artimiausioje aikštės viduriui, jos netrukdo vairuotojams, ketinantiems užimti kraštinę dešiniąją juostą, jeigu ši laisva.

Automobilio priežiūra: Stiklų ir žibintų valymas

Vairuotojai, važiuodami aikšte su eismu ratu ir stengdamiesi užimti vidinę rato juostą, kartais daro dvi rimtas klaidas:

pirmiausia, jie įvažiuoja į tą vidinę juostą iš įsiliejančios gatvės, kirsdami išorinę ir sekančias už jos juostas. Negana to, dar reikalauja suteikti jiems pirmumo teisę, nes, girdi, važiuoja iš dešinės; antra, klaida ta, kad jie iš juostos prie skvero arba iš antrosios juostos važiuoja tiesiog gretimą gatvę, kirsdami kelią transporto priemonėms, važiuojančioms dešine ir gretima juosta. Privaloma įsidėmėti šias galimas klaidas ir nekirsti eismo juostų kitaip, negu aukščiau aprašyta.

Kelių eismo taisyklėse sakoma, kad tramvajaus vairuotojas, kertantis eismo ratu kelią, privalo suteikti pirmumo teisę visoms juo važiuojančioms transporto priemonėms. Kai tramvajus, kirtęs eismo ratu kelią, pasuko gatvę, ten naudojasi įprastąja savo pirmumo teise.

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

Vairuotojo ir pesčiojo santykis kelyje

Vairuotojas tai žino, bet privažiuoja prie sankryžos dideliu greičiu ir paskutinę minutę staigiai stabdo, sustodamas visiškai prie perėjos. Jis elgiasi pagal taisykles.

Tačiau pėstieji, pamatę artėjantį automobilį, nėra įsitikinę, kad vairuotojas iš tikrųjų sustos ties perėja. Todėl jie nerimaudami laukia ir neina per važiuojamąją dalį, kol automobilis nesustoja. Sis vairuotojas nepažeidė eismo taisyklių, bet pėsčiųjų atžvilgiu nekultūringai elgėsi. Jis turėjo greitį sumažinti palaipsniui, leisdamas suprasti pėstiesiems, kad juos mato ir būtinai sustos prieš perėją.

Nurodysime kitą pavyzdį. Pėstiesiems, einantiems važiuojamąja dalimi, degant žaliam signalui, po tam tikros pertraukėlės užsidega raudonas signalas, raginantis juos apleisti kelią. Tuo metu vairuotojams vis dar dega raudona šviesa. Tačiau nelabai kultūringas vairuotojas, žiūrėdamas iš šono, mato raudoną signalą, skirtą pėstiesiems, ir pradeda važiuoti, nesirūpindamas tuo, kad jam dar neįjungtas žalias signalas. Dažnai tokių vairuotojų valdomų automobilių srautas pajuda iš vietos pirmiau, negu pėstieji apleidžia važiuojamąją dalį ir pasiekia šaligatvį. Tai sukelia netvarką, gąsdina pėsčiuosius ir sudaro situacijas, kuriose lengvai gali įvykti avarija.

Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant

Arba dar vienas pavyzdys. Įjungtas raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas, privažiavęs sankryžą, išjungia uždegimą. Užsidegus žaliam signalui, jis įjungia degimą ir stengiasi starteriu užvesti variklį. Vienam tai pavyksta padaryti iš karto, o kitas ilgai vargsta. Tuo laiku kiti automobiliai stovi, nes dėl jo negali važiuoti, degant žaliam signalui. Tokie vairuotojai, paklausti, kodėl jie išjungia variklį, atsako, kad taip taupo degalus.

Toks elgesys nesuderinamas su kultūringo vairavimo principais, pagal kuriuos vairuotojas turi pradėti važiuoti iš karto, įsijungus žaliam šviesoforo signalui. Nesugebėdamas tučtuojau pajudėti bei neužvesdamas variklio, jis trukdo važiuoti kitiems ir rodo žemą vairavimo kultūrą.

Egzistuoja vadinamųjų „sekmadieninių“ vairuotojų problema

Sakydami, kad taip taupo degalus, vairuotojai rimtai klysta. Juk, užvedant variklį, išeikvojamas gerokas akumuliatorių baterijos elektros energijos kiekis, kuris atstatomas, generatoriui įkraunant bateriją, o tam reikia didesnio galingumo, tad variklis gauna papildomą apkrovą. Vadinasi, daugiau degalų sunaudojama, papildomai įkraunant akumuliatorių bateriją, kurios elektros energijos dalis buvo išeikvota užvedant variklį. Kaip matome, vietoj ekonomijos degalai pereikvojami. Tai dar viena priežastis, dėl kurios neverta išjungti variklio, laukiant žalio šviesoforo signalo.

LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Šventės metu šis žaidimas atliekamas masiškai

Mergaitės žengia žingsnį priekį dešine koja, kairę pristato, tačiau kūno svorį palieka ant dešinės kojos, galvą užverčia aukštyn ir dešine ranka lyg beria aguonų žiupsnį sau burną.

Tuo metu berniukai, rankas sudėję ant klubų ramiai stovi ir žiūri mergaites.

Parodžiusios, kaip aguonas valgo, mergaitės žengia žingsnį atbulos kaire koja     savo buvusias vietas ir pritraukia dešinę koją.

Tuo metu berniukai žengia dešine koja žingsnį priekį ir kartu beria po žiupsnį aguonų burną taip, kaip anksčiau mergaitės.

Kairė berniukų ranka ant klubų, abi mergaičių rankos už sijonukų.

Kartojant tuos pačius žodžius, mergaitės ir berniukai dar po vieną kartą atskirai parodo, kaip aguoną valgo. Paskutinį kartą parodę, berniukai atbuli nebesitraukia, o apsisuka per kairį petį veidu į savo mergaitę.

Šokis: Jievaro tiltas

Visi ploja po du kartus rankomis ir, porose susikabinę dešinėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato. Po pirmo apsisukimo mergaitės atsiranda nugara žiūrovus, o berniukai už mergaičių, atsigręžę į žiūrovus. Kartodami (po suplojimo) apsisuka pilną ratą, susikabinę kairėmis parankėmis. Žaidimą užbaigia sustodami dviem pusračiais, pasisukę veidu į žiūrovus. Priekyje mergaitės, o už jų berniukai.

Dainų šventės metu, šį žaidimą atliekant masiškai, reikia jungti po du arba po keturis ratelius į vieną. Sujungimas panašus, kaip Jievaro tilto žaidime. Pradžioje reikia statyti vieno ratelio žaidėjus už kito ratelio žaidėjų. Priekyje stovi pirmojo ratelio mergaitės, susikabinusios dviem rateliais, už jų — kito ratelio mergaitės, toliau trečio ir ketvirto. Berniukai sustoja į dvi nes po aštuonis arba po šešiolika kiekvienoje. Pusė vieno ratelio berniukų vienoje virtinėje, pusė kitoje.

II posme (dygsta) bendri rateliai dvigubai didesni, t. y. po šešiolika žaidėjų kiekviename. Jungiant po du šokėjų ratelius, bus du rateliai šalia vienas kito, o jungiant po keturis—keturi. Pirmuosiuose dviejuose bus po pusę pirmųjų ratelių žaidėjų, o antruosiuose — po pusę antrųjų. Tokie rateliai apsisuka ne po pusantro rato, bet tik po pusę. Rodant, kaip aguona dygsta, turi būti keturios eilės, po aštuonis arba po šešiolika žaidėjų kiekvienoje, priklausomai nuo to, keli rateliai jungiami.

Šokio žingsneliu: Džigūnas

IV posme (žydi) — taip pat du dideli rateliai, kurių viduriniame visi berniukai, o išoriniame — visos mergaitės. Vėliau visi sudaro vieną didelį aguonos žiedą.

V posme (noksta) berniukų grandinėlės ir mergaičių rateliai dvigubai didesni. Jei jungiami du rateliai, tai mergaitės sudaro šonuose du ratelius po aštuonias kiekviename, ir berniukai sudaro dvi grandinėles po aštuonis kiekvienoje. Jei jungiama po keturis ratelius, tada keturios grandinėlės ir keturi mergaičių rateliai taip pat turi po aštuonis žaidėjus. Mergaičių rateliai kampuose, o berniukų grandinėlės iš centro išeina visus keturis šonus.

VI posme (krečia) bendras didelis ratas.

VII posme (mala) — du dideli ratai, kurių viduriniame visos mergaitės, o išoriniame visi berniukai. Ratelius reikia sukti kol žaidėjai ateina ligi savo porų.

VIII posme (valgo) — grandinėlės keičiasi po aštuonis žaidėjus kiekvienoje. Jei jungiami du rateliai, tai bus dvi mergaičių ir dvi berniukų grandinėlės, o jei keturi, tai gali būti po keturias grandinėles arba taip pat po dvi, bet dvigubai didesnes.

Pabaigoje — didelis bendras pusratis.

Apskritai, šiame žaidime sujungti du arba keturis ratelius yra sunkoka, bet toks sujungimas duoda nepaprastai gražų vaizdą. Būtinai reikia jungti bent po du ratelius ir jokiu būdu negalima atlikti atskirai po vieną ratelį. Tokius jungtinius ratelius galima išdėstyti aikštėje taip, kaip patinka.

Šokių bateliai kiekvienam.

Vainikai, skirti atmintinoms datoms, turi būti puošnūs, dideli

Nuo to, iš kokios medžiagos vainikas pintas, priklausys jo vizualinis dydis. Vainikas, nupintas iš rododendro lapų, atrodys didesnis, negu nupintas ant tokio pat pagrindo iš eglišakių. Taip pat iš šviesios medžiagos vainikas atrodys didesnis, negu iš tamsios.

Gėlės vainike tvirtinamos lanksčia viela. Vieną vielos galą tvirtiname prie žiedkočio ir, reikiamoje vietoje perkišę per vainiką, užlenkiame ir paslepiame kitoje vainiko pusėje. Taip pritvirtinta gėlė gerai laikysis reikiama kryptimi. Žiedkotį nupjauname reikiamo ilgio, jo galą apvyniojame sudrėkinta vata, polietilenine plėvele, maskuojame lapu, aplink apdedame spygliuočio eilėmis, bruknienojais, t. y. tuo, ką turime po ranka, viską kartu keletą kartų apsukame viela ir numatytoje vietoje tvirtiname vainike.

Gėlės turi užimti trečdalį vainiko. Geriausia puošti vienspalvėmis gėlėmis. Jeigu vartojamos įvairiaspalvės, jos turi derintis tarpusavyje.

Apvalūs vainikai gėlėmis puošiami viršuje, šonuose ir apačioje. Kiekvienas šių akcentų tarsi atskira puokštė. Stambiausi žiedai dedami centre, o smulkesni ir pumpurai — šonuose. Vainiko viršutinės dalies papuošimas primena pusmėnulį. Stambių žiedų grupė iškyla ties vainiku, o dalis jų — keletas lapų ir žiedų — viršum vainiko. Iš abiejų pusių nuo centrinės grupės gėlės dėstomos siaurėjančia ir žemėjančia juosta, kol kraštinės guli jau ant vainiko. Kiaurymė gėlėmis neuždengiama.

Šoniniai akcentai komponuojami kairėje arba dešinėje pusėje. Čia gėles galima išdėstyti vienoje pusėje išilgai vainiko — tada matysis žiedkočiai. Tokiu atveju galima rankoje sudaryti vienpusę puokštę ir prismeigti prie vainiko. Puokštės vainike susmeigiamos „U“ raidės forma perlenkta viela, kurios abu galai užlenkiami kitoje vainiko pusėje. Vainiko šone gėles galima komponuoti taip, kaip viršutinėje jo dalyje: nuo centrinės didesnių žiedų grupės gėles dėti į abi puses.

Apatinė vainiko dalis puošiama taip pat, kaip ir viršutinė, tik nuo centrinės gėlių grupės keletas žiedų ir lapų nusvyra žemiau už vainiką.

Jeigu vainikas nupintas iš vertingos medžiagos, sakysime, sidabrinės eglės, jis puošiamas kukliai. Kartais pakanka vainiko apačioje ar šone įsmeigti keletą žiedų, šakelių, lapų. Tai bus skoningas akcentas.

Vainikai, skirti atmintinoms datoms, turi būti puošnūs, dideli, iki 150 cm skersmens. Prie jų pritvirtinami specialūs laikikliai, kad būtų patogiau nešti Labai iškilmingas vainikas, nupintas vien iš gėlių. Žiedai vienas prie kito smeigiami labai glaudžiai. Pavyzdžiui, iš raudonų gelsvais kraštais jurginų nupintas vainikas puošiamas geltonomis rožėmis. Panašiai kaip ir gėlių siena.

Perkant suknelę internetu, reikia nepamiršti tai daryti atsargiai

Internetinė prekyba populiarėja milžinišku greičiu. Jei viskas prasidėjo nuo drabužių ar avalynės, tai šiandieniniai pasiūlymai yra daug platesni. Vartotojai perka namų apyvokos daiktus, interjero detales, statybines medžiagas ar net automobilius. Visa tai įgavo milžinišką pagreitį, tačiau drabužiai išliko populiariausiu internetinių parduotuvių taikiniu. Atliktų apklausų duomenimis, suknelės internetu yra populiariausias pirkinys ir tam yra puiki priežastis. Internetiniai apsipirkinėjimai garsėja ne tik aukšta kokybe, plačiu asortimentu, tačiau taip pat ir žemesnėmis nei įprasta kainomis. Tai reiškia, jog itin didelė dalis vartotojų perka internetu tada, kai įprasta prekės kaina yra neprieinama, o galbūt galėtų būti žemesnė.

Kokybiškų ir madingų suknelių kainos prekybos centruose yra ganėtinai aukštos, tad nenuostabu, jog vartotojai ieško alternatyvų, kurios suteiktų daugiau galimybių bei pasirinkimų. Jei manote, jog suknelė nėra itin populiari ar reikalinga, klystate. Tai vienas iš tų drabužių, kurie gali būti derinami tiek dienos, tiek vakaro metu. Tai be jokios abejonės universalus drabužis, kurį su papildomomis detalėmis galima papuošti ir paversti itin prašmatniu apdaru.

Perkant suknelę internetu, reikia nepamiršti tai daryti atsargiai. Kaip bebūtų, perkant internetu jūs neturite galimybė pamatyti drabužį, ji paliesti ar pasimatuoti. Būtent dėl šios priežasties būtina įvertinti ir kitas pagalbos priemones, kurios padėtų neapsigauti ir išsirinkti tokį daiktą, kurio ir norite. Tai gali būti audinio sudedamosios dalys, išmatavimai, atspalvis ir panašiai. Jie bijote suklysti ir sumokėti pinigus už tai, ko jums net nereikėjo, geriausia prieš ką nors perkant pasidomėti grąžinimo sąlygomis. Nors tai ir apima blogiausią scenarijų, tačiau jau geriau būti pasiruošusiems netikėtoms aplinkybėms, nei pakliūti į nemalonumus ir neturėti informacijos apie tai, kaip su jais kovoti.

Suknelės internetu yra tikrai puikus sprendimas, norintiems sutaupyti ir atsinaujinti savo turimą garderobą. Pamirškite stereotipus, jog suknelės gali būti tik rimtos, o galbūt dėvimo vyresnių merginų. Šiandieniniai mados standartai diktuoja madą ir sako, jog suknelė artėjančių šiltųjų sezonų metu privalo būti kiekvienos merginos ar moters spintoje. Jei dar neįvykdėte šios užduoties, metas imtis veiksmų.

Suknelės internetu siūlomos tiek užsienio, tiek Lietuvos internetinėse parduotuvėse. Galbūt vis tik prasidėjus internetinio apsipirkinėjimo manijai vartotojai ir buvo linkę pirkti užsienyje, tačiau šiandien tai tikrai nereikalinga. Tiesa ta, jog lietuviškose internetinėse parduotuvėse galite rasti visą asortimentą iš užsienio, tad nėra reikalo rizikuoti ir prarasti pinigus dėl nesąžiningų pardavėjų, jei viską galima derinti su savo šalies gyventojais, galinčiais viską paaiškinti suprantama kalba. Taigi, pamirškite rūpesčius, laiką eikvojančias keliones į įvairias parduotuves ir sunkias dienas, kai po ilgų kelionių vis tiek nepavyksta atrasti to, ko ieškojote. Perkant internetu jums niekad neteks atsidurti tokioje situacijoje.

Žaislai yra skirti ne tik tam, jog vaikas smagiai praleistų laiką, tačiau taip pat tam, jog išmoktų naujų dalykų

Didžiąją dalį dienos vaikai praleidžia žaisdami. Tai ne tik pramoga, ką mano daugelis tėvų, tačiau taip pat ir tobulėjimas. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kokiais žaislais vaikas žaidžia, na jų parinkimas jau yra jūsų atsakomybė. Visiems gerai žinoma, jog žaislai vaikams yra ganėtinai brangūs, na o atsakyti vaikui ir nenupirkti jam norimo žaislo yra gan sudėtinga. Visi norime savo vaikams suteikti tai, aks geriausia, tad esant prastesnei finansinei situacijai tai yra išties nemalonu. Visgi, nemanykite, jog negalite sau leisti pirkti lavinančius ir kokybiškus žaislus.

Visada yra alternatyvų ir pasiūlymų, kurie gali padėti išsisukti bet kokioje situacijoje. Šiuo atveju geriausias pasirinkimas – elektroninės parduotuvės. Tai, jog internete pirkti daug labiau apsimoka, jau žinoma seniai, tačiau tikrai ne visi išnaudoja šią informaciją. Ne veltui internetinė prekyba yra be galo populiari visame pasaulyje ir jos privalumus riekia išnaudoti. Nesibaiminkite virtualių sandorių, nes jie yra visiškai saugūs. Išties didelė dalis parduotuvių turi sertifikatus, na o jiems nesant visada galite paskaityti atsiliepimus ir patys susidaryti savo asmeninę nuomonę. Jūsų teisės yra saugomos, tad pirkti internete visada paranku.

Žaislų kainos gali svyruoti išties dideliame intervale. Savaime suprantama, jog pliušinis meškiukas ir lavinantis žaislas turi visiškai kitas kainas, na o jūs turite priimti sprendimą, kokį žaislą nupirkti vaikui. Šioje situacijoje turėtumėte orientuotis į vaiko tobulėjimą. Žaislai yra skirti ne tik tam, jog vaikas smagiai praleistų laiką, tačiau taip pat tam, jog išmoktų naujų dalykų. Tai pasaulio bei aplinkos pažinimo priemonė, kurią reikia išnaudoti.

Nepamirškite, jog žaislai vaikams yra skirstomi pagal amžiaus kategorijas, tad jūs galite orientuotis į tai, kas jūsų vaikui svarbiausia vienu ar kitu augimo etapu. Visiškai nesvarbu, kokiu būdu nuspręsite pirkti jums reikiamus žaislus, svarbiausia pasirūpinti, jog jie būtų naudingi, o ne taptų lentynų puošmena, renkančia dulkes. Vaikai auga išties greitai, todėl seni žaislai atsibosta ir juos reikia keisti naujais. Tai gali pareikalauti nemažų investicijų, todėl visada turėkite omenyje, jog internetu pirkdami juos galite nemažai sutaupyti.

Neretai tėvai mano, jog vaikams nereikia naujų žaislų, nes jų namuose pilna. Visgi, stenkitės įvertinti ar jie nėra pasenę. Jei vaikas išaugo žaislus, jie tampa nebereikalingi, tad vaikas dėl to tikrai nėra kaltas. Jam ima reikėti naujų žaislų, kurie padeda išmokti daugiau ir pažinti pasaulį. Vaiko augimo procese, jam svarbiausia pažinti pasaulį ir pradėti formuoti vertybes. Kad ir kaip bebūtų keista, didelė dalis tėvų nežino, jog būtent žaislai gali padėti tai padaryti. Mes manome, jog tai tik pramoga, kuri nėra būtina, tačiau dabar jau sužinojote tikrąją tiesą. Pasinaudokite jums pateiktais patarimais ir padėkite vaikams augti.

Kiekvienas iš mūsų turime kompiuterius, ir net neįsivaizduojame, jog galėtų būti kitaip

Kiekvienas iš mūsų turime kompiuterius, ir net neįsivaizduojame, jog galėtų būti kitaip. Nors išmanieji telefonai ir užvaldė rinką, jie niekada negalės pakeisti stalo kompiuterio, kuriuo naudotis daug patogiau darbo vietoje ar namuose. Kalbant apie tokius kompiuterius, būtina pastebėti, jog jų pasirinkimas priklauso nuo to, kokio funkcionalumo greičio, raiškos mes norime, na o tada jau galima peržiūrėti įvairius variantus, kurie atitinka taikomus kriterijus. Visgi, kuo geresnį kompiuterį įsigysite, tuo ilgiau jis jums tarnaus ir galėsite pamiršti apie atsinaujinimą. Mac kompiuteriai yra vieni iš populiariausių pasirinkimų šiuo metu. Tai modernumas, greitis ir visa, ko tik gali prireikti kiekvienam vartotojui. Žinoma, apie šių kompiuterių kokybę žino daugelis, tačiau daug kam kyla klausimas, ar verta investuoti tiek daug pinigų į kompiuterį? Kainos gąsdina daugelį, tačiau mes turime pasiūlymą, kuris jums leis sutaupyti. Jei ieškote mac ishop yra būtent ta vieta, kurioje rasite patraukliausią kainos pasiūlymą. Tai elektroninė parduotuvė, kuri garsėja ne tik milžiniška Apple kompanijos gaminių pasiūla, tačiau taip pat ir geriausiomis kainomis. Taigi, jei jau apsisprendėte įsigyti naują kompiuterį, būtinai pasidomėkite šia internetine svetaine bei joje pateikiamais pasiūlymais, nes jie jums leis įgyvendinti savos svajones ir sumažinti išlaidas.

Šiais laikais technologijos yra reikalingos kiekviename gyvenimo žingsnyje. Kad ir kokia veikla užsiimate, kompiuteris jums visada reikalingas. Juo naudojamės net ir laisvalaikio metu, tad natūralu, jog tokia prekė reikalauja didesnės investicijos. Nepaisant kainų, būtina pabrėžti ir Mac kompiuterių privalumus, kurie jums privers gerai susimąstyti. Kalbant apie argumentus, kodėl verta įsigyti šį kompiuterį, visų pirma reikėtų paminėti jo greitį. Visiems gerai žinoma situacija, kai reikia skubiai atlikti reikiamus darbus, na o kompiuteris, švelniai tariant “nepaveža” tokio krūvio. Tokiu atveju mūsų darbo produktyvumas mažėja, na o tai nėra gera žinia. Taip pat Mac kompiuteriai yra puikiai tinkami darbui. Taip yra ne tik dėl didelio greičio, tačiau taip pat ir rezoliucija. Tai tiesiog tobulas pasirinkimas dizaineriams ir kitų sričių atstovams, kuriems svarbi vaizdinė medžiaga bei kompiuterio funkcionalumas, kuris leidžia greičiau atlikti reikiamas užduotis.

Grįžtant prie kompiuterių kainų, būtina pabrėžti tai, jog net ir Mac kompiuteris gali būti įsigytas už įvairias sumas. Pinigų kiekis, kurį išleisite, priklauso nuo įvairių aspektų, o taip pat ir ekrano įstrižainės, kuri gali pirkinio sumą sumažinti bene per pusę. Tai reiškia, jog atlikus paieškas bei pasidomėjus šiais kompiuteriais galite rasti išties patrauklų variantą. Šiuo metu daugelis parduotuvių, o tuo pačiu ir iShop siūlo Kalėdines akcijas bei nuolaidas, tad jei paskubėsite, dar galite Mac kompiuterį įsigyti gerokai pigiau. Tai investicija, kuri bus ilgalaikė, na o jos tikrai nesigailėsite.

Vairuotojo meistriškumo psichologinis pagrindas

Automobilio vairavimo profesinis meistriškumas — tai toks vairuotojo pasirengimas, kai jis gali lengvai ir neklysdamas vairuoti automobilį, o esant reikalui maksimaliai panaudoti jo technines galimybes. Sugebėjimas teisingai ir greitai įvertinti kelio sąlygas bei numatyti galimus jų pasikeitimus ir teisingai spręsti taip pat rodo vairuotojo meistriškumą..

Automobilio vairavimo meistriškumas yra susijęs su vairuotojo asmenybe, jo įgytomis specialiomis žiniomis, mokėjimu bei įgūdžiais.

Žinios – tai automobiliui vairuoti būtinų vairuotojo įsisavintų žinių visuma.

Mokėjimas – tai žmogaus sugebėjimas praktinėje veikloje tikslingai naudotis specialiomis žiniomis ir įgūdžiais. Pavyzdžiui, kai vairuotojas savarankiškai vairuoja automobilį, jis jau yra pasiekęs tam tikrą mokėjimo lygi, t. y. įgijęs atitinkamų žinių ir įgūdžių.

Įgūdžiu vadinamas veiksmas, kuriam pratybomis buvo suteiktas tam tikras tobulumas. Geras įgūdis tai teisingi, greiti ir ekonomiški veiksmai. Fiziologinis įgūdžių pagrindas yra galvos smegenyse susidariusi sąlyginių refleksų sistema, kuri atsiranda daug kartų ir tam tikra tvarka kartojant veiksmus.

Geriausiai ištirtas judesio įgūdžio formavimo procesas. Šiame procese galima skirti tris etapus.

Pirmasis etapas tai atskirų judėjimo elementų tyrimas ir atskirą dalinių veiksmą sujungimas į visumą. Šiam etapui būdingi nereikalingi, betiksliai judesiai. Pavyzdžiui, pradinėje mokymo stadijoje besimokantis vairuoti automobilį asmuo būna pernelyg įsitempęs, stipriai spaudžia vairą, dažnai atlieka trumpus sukimo judesius, staigiai ir netiksliai perjungia valdymo svirtis. Visus judesius kontroliuoja akimis.

Antrajame etape kartojant pratimus, nereikalingi ir betiksliai judesiai išnyksta, palengva formuojamas dinaminis stereotipas. Šiame etape mokinio judesiai darosi vis tikslesni. Nereikalingi judesiai beveik išnyksta. Pamažu silpnėja regimoji veiksmų kontrolė ir stiprėja judamoji.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Trečiajame etape dinaminis stereotipas jau suformuotas. Daugumas veiksmų atliekami automatiškai t. y, nedalyvaujant sąmonei, kuri atlieka tik kontrolės funkcija. į šią įgūdžio formavimo stadiją įtraukiami sudėtingi elementai, kad įgūdis turėtų daug variantų, t. y. kad jis būtų naudojamas įvairiais būdais, įvairiomis praktinės veiklos sąlygomis. Mokinys tobulinasi važiuoti sudėtingu keliu, intensyvaus transporto priemonių eismo sąlygomis, naktį.

Įgūdžiai formuojasi pratybų metu, t. y. kartojant veiksmus, tobulinant jų atlikimo būdus. Tačiau toli gražu ne kiekvieną veiksmo kartojimą galima laikyti pratimu. Kad kartojami veiksmai taptų pratimu, reikia išsiaiškinti siekiamo įgūdžio tikslą ir reikšmę, žinoti kiekvieno atskiro pratimo rezultatą ir pasitikėti savo jėgomis bei galimybėmis.

Pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai

Liaudies šokio žingsniu: Džigūnas

Kryžminiu žingsniu šokėjas kiek galima daugiau paeina kairėn. Šiame šokyje kryžminis žingsnis yra bėgimo charakterio, taigi skirtingas nuo kryžminio žingsnio, kuris yra Sukčiuje. Šokėjas nė trupučio nestovi ant abiejų kojų. Jis — arba ore arba žemę liečia viena kuria nors koja. Akcento daryti taip pat nereikia.

3 taktas — virvutė kaip 1 takte:

„viens“ daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja į kairę pusę, kryžiuojant už kairės;

„du“ — daryti dvigubąjį žingsnį kaire koja į dešinę pusę, kryžiuojant ją už dešinės.

4 taktas — eglutė dešine koja:

„viens“ — žengti žingsnį dešine koja į kairę, kryžiuojant ją už kairės;

„ir“ — žengti žingsnį kaire koja į kairę ir kojas atkryžiuoti, galvą truputį palenkti žemyn;

„du“ — žengti žingsni dešine koja su akcentu (treptelėjimu ir galvos pakėlimu aukštyn), kryžiuojant ją pro kairės priekį, o sulenktą kairę koją pakelti nuo žemės ir palikti perkryžiuotą už dešinės;

„ir“ — pauzė.

Eglutė taip pat bėgimo charakterio, panašiai, kaip antrame takte kryžminis žingsnis.

Sekanti Džigūno virvutė pradedama kaire koja. Visi judesiai atliekami ta pačia tvarka, tik pradedant kita koja. Šis žingsnis daromas tik į šonus. Šokėjai paprastai susikabina (rankomis virš alkūnių) po du, po keturis ar dar daugiau.

Per pirmuosius keturis antrosios muzikos taktus šokėjai virvutę daro į vieną pusę, o per antruosius keturis, pradėdami kita koja, grįžta atgal. Visų šokėjų galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka. Žingsnio pabaigoje, treptelėjimo metu akcentavimą reikia pabrėžti galvos kilstelėjimu aukštyn. Šiaip visas žingsnis lygus ir bėgimo charakterio.

  1. Šuolinis žingsnis. Šiuo žingsniu šokėjai šoka grojant trečiąją muzikos dalį. Žingsnis panašus į šuoliavimą. Visą laiką reikia atsispirti viena kuria nors koja, pašokti aukštyn ir pašokimo metu sulenktas kojas vieną po kitos pritraukti po savimi. Atsispyrus dešine, po pašokimo reikia kristi pirma ant kairės, paskui statyti dešinę koją ir vėl pasispirti naujam šuoliui. Per vieną taktą padaromi du šuoliniai žingsniai. šį žingsnį šokėjai daro pavieniui, sukryžiavę rankas priekyje arba susikabinę po kelis rankomis virš alkūnių. Keičiant judėjimo kryptį, keletas šuolinių žingsnių dažnai užbaigiami treptelėjimu ta koja, kuria atsispiriama.

Šokių bateliai Vilniuje ir ne tik.

Treptelėjimai dažniausiai būna ketvirtojo (po septynių šuolinių žingsnių) ir aštuntojo (vėl po septynių) takto pabaigoje. viršų galima šokti pagal šokėjų pajėgumą. Aukštesniems šuoliams — lėtesnė muzika, žemesniems — greitesnė.

Atliekant šį žingsnį, turi atrodyti, kad žirgas šuoliais lekia per laukus.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Trinties jėgos dydis yra proporcingas padangos ir kelio sukibimo koeficientui. Teoriškai šis koeficientas neviršija vieneto, o praktiškai jis yra mažesnis. Sukibimo koeficientas priklauso ne tik nuo pirktos vasarinės padangos internetu protektoriaus būvio, bet ir nuo kelio dangos tipo ir būvio. Pavyzdžiui, gero protektoriaus padangų sukibimo su sausu, švariu asfaltbetonio keliu koeficientas paprastai sudaro ne daugiau kaip 0,6, o išdilusio protektoriaus padangų sukibimo su apledėjusiu keliu koeficientas sumažėja iki 0,1 ir netgi iki 0,05.

Kai jėgos, veikiančios ratus, viršija trinties jėgą, padangos praranda sukibimą su keliu, ir automobilis pradeda juo slysti. Paprastai automobilis slysta, stipriai stabdant arba važiuojant dideliu greičiu kreive. Vadinasi, slydimas priklauso nuo sukibimo koeficiento dydžio.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu. Nėra patyręs toks vairuotojas, kuris nesusidūrė su automobilio slydimu ir neišmoko jo įveikti. Sugebėjimas valdyti slystantį automobilį yra labai svarbus vairuotojui. Žinoma, geriausia neleisti slysti, bet tai padaryti ne visada pavyksta. Automobiliui slystant, svarbiausia vairuotojui sugebėti išlikti padėties šeimininku.

Yra skiriami automobilio slydimas tiesia kryptimi ir šoninis slydimas.

Pirmiausia reikia išmokti suvaldyti automobilį Kaune, slystantį tiesia kryptimi. Tuo tikslu vairuotojas pasirenka slidžią gatvės dalį arba aikštelę, geriausia su lygia asfaltbetonio danga, apipilta vandeniu, kur nėra eismo.

Ne per greitai važiuodamas, jis turi staigiai stabdyti. Čia automobilio ratai nustos sukęsi, arba, kitaip tariant, bus blokuoti ir automobilis keletą metrų pašliauš į priekį. Po to vairuotojas turi išlipti iš mašinos ir apžiūrėti pėdsaką, paliktą stabdomo automobilio. Ant kelio jis pamatys sausas vėžes, kurias nubrėžė slysdami ratai. Tų vėžių ilgis priklauso nuo kelio dangos tipo, stabdžių veikimo efektyvumo ir padangų protektoriaus būvio.

Šį manevrą reikia pakartoti. Tik stabdyti jau ne stipriai, o „jaučiant“ (geras vairuotojas puikiai „jaučia“), kad ratai nebūtų blokuojami. Dabar vairuotojas gali įsitikinti, kad už automobilio įbrėžtų vėžių nėra ir stabdymas jau geresnis. Kartodamas šį pratimą, jis randa atitinkamą stabdymo būdą slidžiame kelyje ir mokosi išvengti slydimo. Vienas iš pratimų atliekamas sausame asfaltbetonio dangos kelyje, kad būtų įsitikinta, kas čia darosi su slystančiu automobiliu ir kiek sutrumpėja jo stabdymo kelias. Vairuotojui pasidarys aišku, kad slysti galima ir pačios geriausios dangos kelyje.

Paskui vairuotojas atlieka posūkį slidžioje plačioje gatvėje arba aikštėje. Staigiai ir stipriai stabdydamas automobilį posūkyje, jis pamato, kad ratai nebekreipia automobilio kreive, o nešasi pirmyn. Blokavus priekinius ratus posūkyje, pasikeičia automobilio judėjimo kryptis — jis juda tiesia kryptimi. Todėl posūkyje geri vairuotojai stipriai nestabdo. Staigiai stabdant, gali susidaryti pavojinga situacija, nes nebesugebama suvaldyti mašinos.

Automobilių supirkimas Kaune

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Prieš kelionę vairuotojas privalo patikrinti stabdžių sistemos ir vairo būklę. Tikrinant stabdžių sistemą, reikia keletą kartų nuspausti stabdžio pedalą. Nuspausdamas pedalą, vairuotojas turi jausti didelį jo pasipriešinimą. Taip pat patikrinama, ar stabdžio pedalas neturi pernelyg didelio laisvumo ir ar šis nesumažėja, pagrečiui keletą kartų nuspaudus pedalą.

Tam tikrais laiko tarpais, taip pat kiekvieną kartą prieš ilgą kelionę būtina patikrinti stabdžių skysčio lygį pagrindinio stabdžių cilindro rezervuare. Skysčio lygis neturi nukristi. Jeigu jis nukrito, reikia patikrinti visą stabdžių sistemą pačiam arba kreiptis į techninio aptarnavimo stotį. Stabdžių skysčio sumažėjimas rodo, kad sistema yra nehermetiška: galbūt, pramušti vamzdeliai, pasidarė nesandarūs sujungimai, išdilo arba įtrūko guminiai manžetai. Šiuo atveju skysčio papildymas tebus laikina priemonė, kuri nepašalins paties gedimo. Tokiu automobiliu važiuoti pavojinga, nes stabdžiai gali sugesti kiekvienu momentu.

Nustatyti stabdžių skysčio (ir alyvos) tekėjimo vietą galima pagal dėmes ant laikraščių, paklojamų po automobiliu, kol jis stovi.

Visiškai suprantama, kad eksploatuoti mašiną su netvarkingu kojiniu stabdžiu yra draudžiama. Tačiau ką daryti, kai kojinis stabdys sugedo važiuojant: nuspaudus pedalą, nebeveikia. Tuomet pedalą reikia staigiai atleisti ir tuojau pat vėl nuspausti; šį veiksmą kartoti keletą kartų. Kartais po kelių nuspaudimų stabdys pradeda veikti. Tačiau toliau važiuoti tuo automobiliu, be stabdžių sistemos remonto, jau negalima. Nuspaudžiant pedalą antrą kartą, būtina paimti už rankinio stabdžio svirties ir juo stabdyti.

Tikrinant vairą, visų pirma įsitikintina, ar, sukant vairo ratą, pasisuka priekiniai automobilio ratai. Tuo tikslu vairuotojas turi stebėti priekinius automobilio ratus, o jo kolega sukinėti vairo ratą dešinėn-kairėn, dešinėn-kairėn. Vairuotojas privalo apžiūrėti, kaip juda vairo traukės, ir nustatyti vietas, kuriose dėl pažeidimo arba išdilimo gali atsirasti laisvumas.

Kai priekinių automobilio ratų padėtis atitinka važiavimą tiesiai, vairo mechanizme neturi būti jokio laisvumo. Nuo mažiausio vairo pasukimo turi pasisukti priekiniai ratai. Laisvumas gali būti tik labai pasukus priekinius ratus; tai yra normalu.

Važiavimas tiesiai

Mokydamiesi važiuoti tiesiai, pasirenkame geros dangos kelią, kuriuo nevažinėja automobiliai bei motociklai ir nevaikšto vaikai. Automobilis turi riedėti 0,5 m atstumu nuo dešiniojo šaligatvio krašto.

Kai kas mano, kad kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo turi būti arčiau kelio vidurio. Tai klaidinga nuomonė, prieštaraujanti eismo taisyklėms. Jeigu važiuojamojoje kelio dalyje yra keletas eismo juostų ir visos jos laisvos, vairuotojas privalo važiuoti dešiniąja juosta. Išvažiuoti į gretimą juostą, esančią iš kairės, gali tiktai tuomet, kai užimta dešinioji.

Suprantama, vairuotojas neturi važiuoti zigzagais, lenkdamas automobilius, stovinčius prie šaligatvio. Tačiau, kai jie yra dideliu atstumu vienas nuo kito, kiekvieną aplenkus, reikia sugrįžti į dešiniąją juostą.

Gretimos eismo juostos iš kairės pusės yra skirtos ne tik aplenkimui. Šioje juostoje galima važiuoti lygiagrečiai su automobiliu, kuris atitinkamu greičiu juda gretimoje juostoje iš dešinės, ir lenkti jį nebūtina.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Merginų liaudies šokis – Linelis

Liaudis yra sudėjusi ne tik visą eilę gražių dainų, taip pat sukūrusi keletą šokių bei žaidimų, kuriuose atsispindi darbas prie linų. Vienas jų yra merginų šokis Linelis, kuriame net rankų judesiais rodo, kaip linai raunami, klojami, verpiami. Šokio melodija ir pagrindiniai motyvai užrašyti Ukmergės rajone, tačiau šokis. buvo žinomas.

Kiekviename šokio posme yra labai ryškūs du motyvai — darbo prie linų motyvas ir pasilinksminimo motyvas, kurie kiekviename posme pasireiškia truputį skirtingomis formomis rankų judesiais ir skirtingu brėžiniu. Kiekvienas šokio lyg skirtingas darbo prie linų epizodas, kuris užbaigiamas. nedideliu pasilinksminimu. Priklausomai nuo dviejų skirtingų motyvų esančių kiekviename posme, įvairuoja ir šokio nuotaika. Darbų metu merginos rūpestingesnės ir rimtesnės negu metu, tačiau jokiu būdu ne nusiminusios, nors darbai nėra visai lengvi. Jos, linus raudamos ir šviesios, nes žino, kad po šio darbo bus kuriame bus galima pasišokti. Dėl to, vėduodamos , prijuostėm, jos jau pamažu pereina pasilinksminimo kuri turi būti linksma ir gyva ligi aukščiausio laipsnio.

Kaip paprastai būna merginų šokiai, lyriškas. Rankų žingsniai, posūkiai yra lengvi, švelnūs, nekampuoti.

Reikia atkreipti dėmesį lėtosios dalies judesius ir posmo paskutinių dviejų taktų judesius, kad jie sutaptų su tokia muzika trijų dalių, kiekviena jų turi po 12 taktų. Pirmiau grojama lėtai, o antroji ir trečioji (polkos tempas). Trečiosios muzikos dalies taktai suretinami iki tokio tempo, kaip pirmoji.

Šokant Linelį, naudojamas paprastasis, polkos ir apatinis siūbuojamasis žingsnis. Paprastuoju merginos šoka grojant pirmąją dalį. Jis, vaizduojant kurį nors darbą prie linų, daromas lėtai (vienas per vieną taktą), o vėduojantis prijuostėle — dvigubai greičiau (du per vieną taktą). Polkos žingsniu ir siūbuojamuoju merginos šoka grojant antrąją ir trečiąją muzikos dalis. Kadangi visi šie žingsniai jau žinomi, tai jie čia atskirai neaprašomi. Rankų darbo judesiai aprašomi pačiame šokyje, nes kiekviename posme jie kitokie.

ŠOKIO APRAŠYMAS

Kaip merginos sueina į šokio vietą ir kuria tvarka sustoja, yra nurodyta Sukčiaus aprašymo pabaigoje.

Linų rovimas. Grojama pirmoji muzikos dalis. 1-8 taktai

Merginos, eidamos abiejose eilėse paprastuoju žingsniu tiesiai pirmyn į žiūrovų pusę, rauna linus. Jos eina aštuonis paprastuosius žingsnius (žingsnis per vieną taktą) ir pasilenkusios ima dešinėmis rankomis linų pluoštą, kurį paskui deda į kairę ranką. Pasilenkti reikia tiek, kad ištiesta į priekį žemyn dešinė ranka būtų apie 40 cm nuo žemės. Galvos žemyn per daug nenulenkti, žiūrėti keletą žingsnių prieš save. Per pirmąjį taktą, žengus į priekį dešine koja, palaipsniui ištiesiama dešinė ranka, pasukta mažuoju pirštu į viršų ir delnu išorę, ir daromas lankas nuo savęs pro priekį dešinę pusę ir, truputį palenkus pirštus, imamas linų pluoštas. Tuo metu kairė ranka, per alkūnę taip, kad ji nuo alkūnės eitų lygiagrečiai ir būtų pasukta delnu į viršų, laikoma vienoje vertikalinėje linijoje su galva. Per antrąjį taktą, žengiant į priekį kaire koja, dešine ranka išrauti linai dedami kairę. Dedant ir dešinė ranka pasukama delnu viršų. Abiejų rankų pirštai sulenkti

Per sekančius du taktus vėl tokiu pat būdu reikia rauti linus, taigi iš viso reikia rauti keturis kartus. Po ketvirtojo rovimo (aštuntojo takto pabaiga) merginos atsitiesia, rankas nuleidžia paima už prijuosčių ir labiau dešinėje scenos pusėje esančios keturios merginos pasisuka dešinėn, o esančios labiau kairėje pasisuka kairėn su savo sportiniais šokių bateliais.

Svarbiausia regėjimo savybė vairuojant yra jo aštrumas

Vairuotojų tarpe egzistuoja klaidinga nuomonė — pakanka tik kartą, prieš gaunant vairuotojo teises, mediciniškai patikrinti savo regėjimą, o vėliau nebereikia. Tačiau vairuotojo regėjimas keičiasi, geras matymas labai svarbus eismo saugumui. Vairuojant automobilį, lemia vairuotojo vizualinis suvokimas: kaip juda ,transporto priemonės ir pėstieji, kiek transporto priemonių ir kaip jos išsidėsčiusios, koks greitis, kokia šviesoforų signalų bei kelio ženklų spalva ir reikšmė. Todėl, kilus mažiausiems įtarimams dėl regėjimo susilpnėjimo, būtina kreiptis į gydytoją okulistą ir pašalinti šį trūkumą. Kai vairuotojas žino savo regėjimo trūkumą, gali didžia dalimi jį kompensuoti, sukaupdamas dėmesį ir atitinkamai sumažindamas važiavimo greitį.

Svarbiausia regėjimo savybė yra jo aštrumas. Vairuotojas, kurio regėjimo aštrumas normalus, privalo dieną lengvai įžiūrėti kelio ženklus, esančius ne mažiau kaip 100 m atstumu. Regėjimo aštrumas patikrinamas, skaitant specialių lentelių ženklus ir raides. Jei reikia, būtina nedelsiant pradėti nešioti akinius, nes vėliau vairuotojas visai nebegalės vairuoti automobilio Vilniuje.

Giedrą saulėtą dieną regėjimo aštrumas visuomet didesnis, negu apsiniaukusią dieną arba naktį. Mažiausias regėjimo aštrumas esti temstant ir auštant. Tai susiję su žmogaus akies vyzdžio funkcija. Jo vaidmuo analogiškas fotoaparato objektyvo diafragmai. Fotografuodami saulėtą dieną, susiauriname diafragmą, kad vaizdo ryškumas pagilėtų, o apsiniaukusią dieną ją išplečiame, kad daugiau šviesos gautų fotojuosta aparate, bet tada sumažėja ryškumo gylis.

Analogiškas procesas automatiškai vyksta žmogaus akyse. Būtina, kad į akies tinklainę visada patektų vienodas šviesos kiekis. Todėl akies vyzdžio skersmuo sumažėja, saulei šviečiant, ir padidėja temstant. Šį procesą galime pamatyti, žiūrėdami į veidrodį (einant iš tamsios vietos į saulės šviesą).

Kai akių vyzdžiai susiaurėja (skersmuo sumažėja), šviesos spinduliai patenka į akis siaurais pluošteliais regėjimo aštrumas padidėja. Temstant vyzdžiai plečiasi, regėjimo aštrumas sumažėja ir matomumas pablogėja į tai reikia atsižvelgti, važiuojant prieblandoje (auštant šiek tiek mažesniu mastu). Tuo metu vairuotojas turi būti ypač akylas ir atsargus.

Kita svarbi regėjimo savybė yra atitinkamas regėjimo kampas. Jo dydis nustatomas gana paprastai. Ištiesę pirmyn rankas su atlenktais nykščiais, žiūrime tiesiai. Po to rankas lėtai tol skečiame šalis, kol nebematome rankų nykščių. Kampas, kurį šioje padėtyje sudaro rankos, yra mūsų akių regėjimo kampas. Mažiausias leistinas regėjimo kampas yra maždaug 140. Kai kurių regėjimo aštrumui patikrinti žmonių jis gali siekti net 190°.

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Žmogaus – kompiuterio sąsaja III dalis

Metodai :

Pirmoje  grupėje projektuotojas  mažai  dalyvauja,  naudotojas  yra  pasyvus,  o  analitikas  „išgauna” reikalavimus iš naudotojų.

Antroje grupėje yra metodai, kurie skatina aktyvų naudotojų ir projektuotojų  dalyvavimą.

Trečiai  grupei  yra  priskirti  metodai,  kurie  pripažįsta įvykdomumą ir reikalavimus, kaip daugelį sričių apimančią veiklą, įtraukiančią ne tik projektuotojus ir naudotojus, bet ir kitus verslo  dalyvius.

Tai  yra  pasiekiama,  naudojant  apklausą,  klausimynus  ar  stebėjimą,  kur  naudotojas vaidina santykinai pasyvų vaidmenį.

Naudotoju tipai :

Naudotojo  pažinimas  paprastai  prasideda  nuo  amžiaus,  lyties,  fizinių  ir  pažinimo gebėjimų, išsilavinimo, kultūrinio ir etnografinio pagrindo, įgūdžių, motyvacijos, tikslų ir asmenybės  bruožų.

Naudotojai  yra  skirstomi,  atsižvelgiant  į  turimas  žinias  ir  įgūdžius,  naudojant  IT. Paprastai skiriami naujokai, išmanantys nedažni naudotojai ir ekspertai arba nuolatiniai naudotojai. Suskirstymas leidžia apibendrinti kiekvieno tipo naudotojų poreikius.

Naujokų darbas, naudojant kompiuterinę sistemą, yra lėtas ir varginantis. Jų žinios yra labiau  deklaratyvios  nei  procedūrinės.  Jų  naudojamos  sistemos  reikalauja  daugiau grįžtamojo ryšio ir nutraukimo galimybių. Naujokas dažnai nežino, ką jam reikia daryti.  Sistema  turi  suteikti  ko  daugiau  pagalbinės  informacijos.  Tai  galėtų  būti realizuojama, pateikiant naudotojui galimų veiksmų sąrašą ir laukti naudotojo atsakymo. Projektuotojas turi įsivaizduoti naudotoją, kaip drovų lankytoją, kurį reikia kalbinti. Dėl didesnės klaidų galimybės, reikia numatyti priemones, kaip minimizuoti klaidas. Naujokas formuoja sistemos supratimą, todėl svarbus yra suprantamų metaforų naudojimas. Žinias, reikalingas naudoti sistemą,  turi teikti pati sistema. Kadangi naujokas negali įsiminti daug informacijos, ji turi būti pateikta ekrane. Negalima  tikėtis,  kad naudotojas pats turi suprasti, kad atėjo laikas atlikti tam tikrą veiksmą.

Vidutiniškai patyrę naudotojai : Šie naudotojai moka naudotis IT aplamai ir naudojama programų sistema. Kadangi jie nedažnai  naudoja  sistemą,  jie  pamiršta  tam  tikras  žinias.  Jiems  ypatingai  svarbi  yra sistemos  darna,  informatyvūs  pranešimai,  gera  parama  ir  dokumentacija.  Kontekstinė pagalba paspartina reikalingų žinių paiešką.

Ekspertai reikalauja trumpo atsakymo, kadangi žino sistemos veikimą. Ekspertai  naudoja  komandų  santrumpas,  kurios  pagreitina  dialogą.  Iš  tiesų,  ekspertų reikalavimai dažnai prieštarauja naujokų reikalavimams. Jei naujoko reikia perklausti, ar iš  tiesų  jis nori  ištrinti bylą,  tai ekspertui klavišo ENTER paspaudimas  ir yra operacijos patvirtinimas.  Ekspertą tokie klausimai tik erzina.

Spiralinis  apmokymas

Naujokai  turi  išmokti  minimalų objektų  ir  veiksmų  poaibį,  kuris  leis  sėkmingai  pradėti  naudoti  gaminį.  Jų  pasirinkimą palengvina  nedidelis  alternatyvų  kiekis.  Jiems  reikalinga  apmokanti  sąsaja. Įgydamas  patirtį,  naudotojas  pasirenka  aukštesnio  lygmens  užduotis  ir  objektus. Apmokymo  eiga  turi  būti  siejama  su  užduotimis,  kai  nauji  sąsajos  elementai  yra pasirenkami,  kai  reikia  atlikti  sudėtingesnę  užduotį.  Pavyzdžiui,  mobiliųjų  telefonų naudotojai  iš  pradžių  išmoksta  skambinti  ir  priimti  skambutį,  toliau  išmoksta  naudoti meniu ir išsaugoti telefono numerį. Jų pažangą lemia naujos užduotis, o ne abėcėlinis komandų sąrašas.

Kolegos rašo: Žmogaus – kompiuterio sąsaja II dalis

Krovinių transporto rūšies parinkimas

Fiziškai krovinio pervežimo proceas prasideda nuo jo judėjimo pradžios, tačiau teoriškai šis procesas prasideda kiek anksčiau – nuo planavimo veiksmų. Pirmiausia, planavimo veiksmus apima transporto rūšies parinkimas, o vėliau jau ir konkrečios transporto priemonės (pagal jos specifikacijas), su kuria, tam tikrą krovinį būtų galima pervežti optimaliausiu būdu, atsižvelgiant į išskirtinius kliento poreikius, parinkimas.

Krovinių transporto rūšys

 Išskiriamos penkios krovinių transporto rūšys, kuriomis galimas krovinio pervežimas: geležinkelių transportas, automobilių transportas, jūrų transportas, vidaus vandens transportas ir oro transportas. Kiekvienos transporto rūšies privalumai ir trūkumai (žr. 1 letelę) gana skirtingi ir kiekviena transporto rūšis gali būti optimali konkrečių atveju. Tai priklauso nuo pervežamo krovinio tipo, pakrovimo/iškrovimo vietos, vežimo distancijos, geografinių ypatumų bei kitų išskirtinių veiksnių.

1 lentelė. Atskirų transporto rūšių pranašumai ir trūkumai

Transporto rūšis

Pranašumai

Trūkumai

Geležinkelių transportas

  1. Vežimų reguliarumas;

  2. Nedidelė priklausomybė nuo oro sąlygų;

  3. Didelių krovinių apimčių vežimo galimybė;

  4. Tikslus išvykimo/atvykimo tvarkaraščių laikymasis;

  5. Sąlyginai reti gedimai.

  1. Mažas manevringumas;

  2. Skirtingas vėžių plotis tam tikrose šalyse;

  3. Privažiuojamųjų atšakų būtinumas.

Automobilių transportas

  1. Manevringumas;

  2. Vežimo „durys-durys“ galimybė;

  3. Didelis techninis tr. priemonės greitis;

  4. Smulkių krovinų vežimas;

Lankstumas laiko ir sąnaudų atžvilgiu (iki 2000 km);

  1. Tarša;

  2. Avaringumas;

  3. Aukšta vežimo savikaina (virš 2000 km).

Jūrų transportas

  1. Pervežimų apimtys vietos ir kiekio atžvilgiu;

  2. Maži kelių išlaikymo kaštai;

  3. Neribotas kelių pralaidumas;

  4. Mažos energetinės sąnaudos;

  5. Palyginti maža vežimo kaina.

  1. Priklausomybė nuo oro sąlygų;

  2. Sudėtinga ir brangi uostų įranga;

  3. Manevringumas;

  4. Mažas greitis.

Vidaus vandens transportas

  1. Didelis kelių pralaidumas;

  2. Nedidelė savikaina.

  1. Priklausomybė nuo oro sąlygų;

  2. Mažas greitis;

  3. Vidaus kelių netinkamumas krovinių transportavimui plėtoti.

Oro transportas

  1. Greitis;

  2. Lankstumas;

  3. Manevringumas;

Labiausiai besiskiriančios krovinių transporto rūšys yra jūrų ir oro transporto. Oro transportas pasižymi dideliu greičiu, kas visiškai nebūdinga jūrų transportui (lėčiausia transporto rūšis iš visų tarpusavyje lygintų). Tačiau greičio stoką, jūrų transportas kompensuoja mažiausia pervežimo savikaina, kai tuo tarpu oro transporte pervežimo savikaina yra didžiausia.

Automobilių ir geležinkelio transportą galima būtų lyginti pagal jų manevringumo lygį bei numatyto atvykimo ir išvykimo grafikų laikymasi. Automobilių transportas pasižymi didžiausiu manevringumu iš lygintųjų transporto rūšių, krovinio pristatymas galimas nuo pat siuntėjo „durų“ iki gavėjo „durų“. Tačiau labiausiai problematiška suplanuoti tikslų automobilių transporto atvykimo laiką į išsikrovimo vietą, kadangi tai lemia daugelis faktorių (kelių būklė ir maksimalus leistinas greitis jose, oro sąlygos; laikas praleistas muitinėse, vairuotojo poilsis ir pan.). Geležinkelių transportas pasižymi regeliarių tvarkaraščių laikymusi, tačiau ne tokiu dideliu manevringumu (krovinys pervežamas nuo stoties iki stoties/rušiavimo centro.

Nežiūrint į kiekvienos transporto rūšies savybes, jų išskirtinus privalumas, nustatyti universalią ir optimalią transporto rūšį – neįmanoma. Kiekvienu atskirtu krovinio pervežimo atveju, optimaliausią transporto rūšį reikia pasirinkti iš naujo įvertinus visus kriterijus ir užsakovo poreikius.

Informacija pasidalino mūsų draugai: damtransa.lt – krovinių pervežimas Vilniuje

Taip pat paskaitykite: Upių ir jūrų transporto tarifai

SEO efektyviau nei reklama

Pasinaudokite vienu iš efektyviausių būdų potencialiems klientams jus rasti: tinklalapio optimizavimas paieškos sistemoms (angl. SEO) iškels jūsų svetainę į paieškos sistemų rezultatų pirmasias vietas. Sužinokite kas yra optimizavimas paieškos sistemoms ir kodėl labai dažnai SEO efektyviau nei interneto reklama ar net kitos reklamos formos.

 

Kokiu tikslu mes reklamuojamės? Reklamuojamės ne tik tikėdamiesi pritraukti kuo daugiau reklamą pastebėjusių žmonių ar internetinės reklamos atveju – tinklalapio lankytojų, mums svarbiausia koks jų kiekis virsta klientais. Gali būti, kad jūsų reklaminės kampanijos tikslas – didesnis žinomumas, bet daugeliui iš mūsų kokybė yra kur kas svarbiau nei kiekybė. Reklamuodamiesi internete mes siekiame pritraukti ir išlaikyti tuos lankytojus,  kuriems mes galime pasiūlyti savo paslaugas, kitaip – potencialius klientus. Būtent tai ir siūlo SEO.
Pasinaudokite vienu iš efektyviausių būdų potencialiems klientams jus rasti: tinklalapio optimizavimas paieškos varikliams (angl. SEO) iškels jūsų svetainę į paieškos sistemų rezultatų pirmasias vietas. Sužinokite kas yra SEO ir kodėl labai dažnai SEO efektyviau nei interneto reklama ar net kitos reklamos formos.

 

Kokiu tikslu mes reklamuojamės? Reklamuojamės ne tik tikėdamiesi pritraukti kuo daugiau reklamą pastebėjusių žmonių ar internetinės reklamos atveju – tinklalapio lankytojų, mums svarbiausia koks jų kiekis virsta klientais. Gali būti, kad jūsų reklaminės kampanijos tikslas – didesnis žinomumas, bet daugeliui iš mūsų kokybė yra kur kas svarbiau nei kiekybė. Reklamuodamiesi internete mes siekiame pritraukti ir išlaikyti tuos lankytojus, kuriems mes galime pasiūlyti savo paslaugas, kitaip – potencialius klientus. Būtent tai ir siūlo SEO.

 

Kodėl mums svarbus tinklalapių optimizavimas?

Straipsnio rašymo metu vidutini6kai 50% tinklalapi ų lankytojų ateina per paieškos sistemas.

 

Iš likusių 50% lankytojų, kurie atėjo ne per paieškos sistemas, dauguma yra pakartotiniai lankytojai. Bet tai jau ne nauji klientai – tai lojalumas ir pan. Dauguma naujų lankytojų ateina per paieškos sistemas, todėl jos tampa pačiu svarbiausiu naujų lankytojų šaltiniu.

 

Įvairūs tyrimai rodo, kad didelė dalis (apie 80%) potencialių pirkėjų (ketinančių pirkti arba ieškančių informacijos apie gaminius) ateina per paieškos sistemas.

 

Paieškos sistemos l- tai pigus būdas pasiekti žmones. Jūs gaunate kur kas didesnį poveikį iš nemokamų paieškos sistemų nei bet kuri kita rinkodaros ar reklamos priemonė.

Ką atlieka SEO?

Paieškos sistemos yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo vartotojai suranda pageidaujamą tinklalapį. Tai yra paprasta priežastis, kodėl tinklalapiai atsiduriantys aukštose paieškos sistemų rezultatų vietose gali džiaugtis didesniu “kokybiškų” lankytojų srautu – lankytojų, kurie ieško būtent jūsų.

 

Kiekvienas norėtų džiaugtis tokiais rezultatais. Deja, daugelis ne tik kad nepakliūna į aukštas paieškos rezultatų vietas, bet dažnai apskritai nebūna tarp paieškos rezultatų todėl, kad nesigilina kaip veikia paieškos sistemos.

 

Nuorodos užregistravimas paieškos sistemose ir kataloguose tai tik menka viso darbo, norint patekti tarp geriausių. Labai svarbu, kad tinklalapis būtų “optimizuotas paieškos sistemoms”.

 

Optimizavimas paieškos sistemoms užtikrina, kad jūsų tinklalapis yra ne tik pasiekiamas paieškos sistemoms, bet ir geriau išnaudoja visus šių sistemų rezultatų pateikimo vartotojui ypatumus, todėl turi daugiau galimybių pakliūti tarp pirmųjų paieškos rezultatų.

 

Ar SEO brangus?

Atsakymas paprastas –  nėra brangus. Ypatingai jis efektyvus Lietuvoje, kurioje SEO dar nėra labai populiari, priešingai nei užsienyje su tūkstančiais SEO specialistų, paslaugas teikiančių įmonių, milijonais tam skirtų tinklalapių ir straipsnių (įveskite Google paieškoje “SEO service”), net . Todėl esant mažai konkurencijai viską galima atlikti greičiau, efektyviau ir pigiau.

Atostogų kelionė su autobusiuku

Šiandien žmogus gali įgyvendinti bet kurį savo troškimą. Galbūt prieš kelis dešimtmečius tai atrodė neįmanoma, tačiau dabar galima ne tik keliauti, tačiau ir įsigyti prekes bei paslaugas iš viso pasaulio. Atsivėrusios galimybės leidžia praplėsti akiratį bei palengvinti savo kasdienybę. Žinant tai, jog pastaruoju metu vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų yra keliavimas, negalima pamiršti ir transporto galimybių. Žinoma, nemaža dalis žmonių renkasi keliones lėktuvu ar agentūros autobusu, tačiau ar pagalvojote, kaip smagu keliauti su nuosavu transportu? Tokiu atveju nereikia klausyti gido, kuris nustato, kada ir kur vyks sustojimai, ar bus galima išlipti pakvėpuoti grynu oru. Visa valdžia ir sprendimai yra jūsų rankose, na o viskas, ko jums reikia tokiai kelionei – autobusiuko nuoma. Radus tinkamą pasiūlymą galėsite leistis į kelionę, kur panorėję ir su kuo tik norite.

mikroautobusų nuoma

Visada atsiranda skeptikų, manančių, jog mikroautobusų nuoma yra gan didelė investicija, kuri sukelia daug trukdžių, tačiau nepulkite atmesti šios galimybės. Taip, tokio tipo transporto nuoma jums kainuos, tačiau ši suma tikrai nebus didesnė nei ta, kurią turėtumėte sumokėti agentūrai. Tik pagalvokite, juk turizmo agentūrų tikslas yra uždirbti, tad jei jūs pasirenkate jų pasiūlymą, pastarieji uždirba pinigus iš jūsų sumokėtų pinigų. Taigi, tokiu atveju visada paprastesnis pasirinkimas autobusiuko nuoma. Jei manote, jog kelionės kaina gali itin išaugti, pasikvieskite į kelionę draugus. Jei surinksite bent septynis žmones, jūsų kelionės kaina bus nedidelė, o praleistas laikas kartu sukurs neišdildomus prisiminimus. Greičiausiai ne kartą esate matę filmus, kai artimiausių draugų grupė nusprendžia vykti į kelionę. Jos metu susiduriama su įvairiausiomis kurioziškomis situacijomis. Tad galima drąsiai teigti, jog toks laiko praleidimas yra smagus ir dar ilgai prisimenamas. Jei manote, jog visa tai galite patirti važiuodami atskirais automobiliais,- klystate. Jums būtinai reikalinga mikroautobusų nuoma. Juk visos kelionės tikslas yra būti kartu, vienoje vietoje, na o priešingu atveju kelionė tiesiog praranda prasmę. Ką jau kalbėti apie išaugusias kelionės sąnaudas bei nuovargį.

Savivarčių nuoma – be proto naudinga paslauga už realią kainą!

Žemės ūkio sritys – tikrai ta veikla, kuria Lietuva gali didžiuotis. Tūkstančiai žmonių, gyvenančių mūsų krašte, užsiima žemdirbyste metų metus. Kaip žinote, technologijos kiekvienais metais sparčiai tobulėja, dėl šios priežasties norėčiau tiesiog supažindinti jus su galimybėmis, kurios, būtent pasaulio technologijų „kilimo“ dėka, leidžiančių palengvinti darbus – šiandieną aprašysiu paslaugą savivarčių nuoma. Nuoširdžiai viliuosi, jog įgauta informacija jums bus naudinga ir, perskaitę turinį, nuspręsite tikslingai.

Nuoma Lietuvoje

Visų pirma, reikėtų pradėti nuo to, jog paslauga savivarčių nuoma Lietuvoje atsirado visai nesenai. Na, taip, galite teigti, jog šios transporto priemonės jau senai buvo nuomojamos mūsų krašte, tačiau visa esmė, jog tokios konkrečios verslo nišos, kaip ir nebuvo. Kaip aš sakau – dėl to reikia tik džiaugtis. Man asmeniškai vienas malonumas, kuomet Lietuvoje išvystu vis naujesnes ir naujesnes paslaugas ar technologijas. Tai iš tiesų puiku.

Kodėl gi temos pavadinimas yra „be proto naudinga paslauga už realią kainą“? Viskas, iš tiesų, pakankamai logiška ir lengvai suprantama. Veikla savivarčių nuoma vilniuje užsiimančios įmonės neretai siūlo itin aukštos kokybės transporto priemonės – na, pasigirkime – mašinos prilygsta ko ne visoms stipriųjų ekonomikos valstybių įmonių automobiliams. Kad ir kaip bebūtų keista, kainos tikrai nėra užkeltos. Toks puikus derinys, mano atžvilgiu, ir galėtų būti įvardytas, kaip „be proto naudinga paslauga už realią kainą“.

Kokie faktai?

Žinoma, nereikėtų pamiršti fakto, jog, dažniausiai, įmonės antkainius užsideda individualiai. Tai reiškia, jog kainos gali skirtis, kai kur galbūt ryškiai. Kad ir kaip ten bebūtų, visgi, didžioji dalis kompanijų atsižvelgia ir į konkurentų kainas, tad šios, logiškai mąstant, neturėtų itin skirtis.

Trumpai paminėkime, kur galėtume pritaikyti paslaugą. Iš tiesų, tokio tipo transporto priemonės idealiai tinka, norint pergabent milžiniškus kiekius įvairių medžiagų, tokių kaip žvyras, smėlis, žemė ir panašiai. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir to, jog paslauga savivarčių nuoma puikiai dera su ekskavatorių nuoma – žodžiu, fantazijai ribų tikrai nėra.

Mano manymu, be jokių sunkumų tikslingai atsakiau į straipsnio pavadinime nurodytą klausimą. Išmėginkite paslaugą ir įsitikinkite tuo patys.

Skardos lankstymas Vilniuje

Skarda

Skardos lankstymas šiuolaikiniame pasaulyje yra iš tiesų dažna paslauga, tačiau paprastai beveik kiekvienas žmogus, tiesiogiai nesusiduriantis su pastatų statyba, menkai supranta, kam ji yra reikalinga ir  kokiais privalumais pasižymi namai, tobulinami su atitinkamu būdu pagaminamomis detalėmis. O juk būtent skardos lankstymas gali padėti apsirūpinti pačiais įvairiausiais laštakiais, vėjalentėmis, netgi palangėmis bei kitokiais panašaus pobūdžio gaminiais, kurių dėka statinį pavyksta dažnai pavyksta įrengti taip, kad jis nepasiduotų net patiems didžiausiams gamtos siautėjimams. Ir kas gi nežino, jog, tarkime, per didelė drėgmė, atsirandanti prastai nutekant vandeniui, kartais ne vieneriais metais sutrumpina statyboms naudotų medžiagų patvarumą, kurias neretai yra įmanoma išgelbėti iš pat pradžių naudojant reikalingos paskirties skardos gaminius. Juo labiau, kad šiais laikais Lietuvoje beveik kiekviename mieste yra galima atitinkamo pobūdžio paslauga, tarkime, skardu lankstymas Panevezyje – yra ganėtinai populiarus. Be jokios abejonės, kai kurie asmenys, pasižymintys tam tikromis žiniomis ruošiant skardos produktus, kartais stengiasi ir patys atlikti jiems reikalingą darbą. Žinoma, tokiu atveju būna tiesiog būtina galimybė naudoti skardos lankstymo stakles – Tapco ar kitokio pavadinimo, svarbiausia, kad šis įrankis būtų pajėgus puikiai atlikti savo funkciją.

Staklės skardai

Taigi, daugeliui žmonių, kuriems tam tikru metu prireikia naudoti skardos lankstymo stakles, kaina būna išskirtinai aktualus veiksnys. Tai yra visiškai natūralu dėl to, kad savo lėšomis įsigyjant laikinai reikalingą gaminį, paprastai būna pageidaujama į jį investuoti protingą pinigų sumą. O jei, tarkime, yra planuojamas toks veiksmas kaip skardu lankstymas, Panevezys, ar bet kuris kitas miestas, kurį yra patogiausia pasiekti, dažniausiai būna tiesiog išnaršomas ieškant sau tinkamomis sąlygomis parduodamo įrankio. Visgi, dažnai šiam ieškojimo procesui tenka sugaišti iš tiesų nemažai daugeliui žmonių svarbaus laiko. Ir, tarkime, jei yra pastebimas kažkieno pateikiamas skelbimas, kad skardos lankstymo stakles parduodu, jo vertėtų nepaleisti iš akių bei atidžiai įvertinti visas prekės savybes, tam, kad čia gali būti viena iš tų retesnių galimybių įsigyti sau tinkamomis sąlygomis parduodamą gaminį. Juk tuomet, kai nebūna galimybės įsigyti tokį įrankį savo gyvenamąjame mieste neretai tenka vykti į šalia įsikūrusias vietoves.

Pavyzdžiai

Pavyzdžiui, skardos lankstymas Plunge, kai kurių žmonių, planuojančių įsigyti stakles, akyse, paverčia tikrai aukšto lygio pagalbininke. Visgi, kai kuriais atvejais tenka susidurti su tokia realybe, jog kokybiškas lankstymas su šiuo darbu niekada nesusidūrusiems asmenims tampa per daug sudėtingu netgi tuomet, kai yra galimybė įsigyti tinkamą įrankį. Ir tuomet puikia išeitimi būna tokia visoje šalyje ganėtinai gausiai teikiama specialistų paslauga – juk skardos lankstymas, Prienai, ar bet koks kitas miestelis jo pageidautų, yra prieinamas beveik kiekvienam. Bet kokiu atveju, skardos lankstymas turi būti atliekamas kuo kokybiškiau, sutelkiant kuo daugiau turimos patirties.

Detalių lankstymas

Taigi, jeigu tampa reikalingas įvairių individualių namų statybų požiūriu reikšmingų detalių lankstymas, šiais laikais yra įmanoma pasirinkti bent keletą galimybių, kaip būtų galima įsigyti pageidaujamą variantą. Vienas iš jų būtų – būsimajam savininkui savo rankomis parengti reikalingą detalę. Visgi tuomet beveik visada prireikia bent laikinam laikotarpiui įsigyti profesionalias stakles. Juk rankomis nėra įmanoma karpyti tokios tvirtos medžiagos. O jei būna ketinamas užsakyti profesionalų atliekamas skardos lankstymas, Šilalė ir daugelis kitų miestų yra pajėgūs pasiūlyti labai kokybiškų variantų, kurie leistų pastatytam namui ir atrodyti gražiai, ir ilgai atlaikyti beveik visus neigiamai bet kokį statinį veikiančius orus. Taigi, šiuolaikiniam vartotojui, kuris nori pasistatyti bei ateityje gyventi savo nuosavame name, skardos lankstymas yra visiškai patogi bei daugelių atžvilgių būtina paslauga, kurią kartais yra įmanoma paruošti netgi ir pačiam savininkui.

Vonių restauravimas

Daili ir švari vonia – tai pagrindinis vonios kambario atributas. Ne tik moterys, bet ir vyrai kartas nuo karto neatsispiria pagundai išsimaudyti karštoje vonioje, pilnoje kvapnių putų ir vonios druskų. Tačiau jei gyvename senesniuose namuose, vonios juose būna gerokai nusidėvėjusios, nebegražios, emalė atsilupusi, o paviršius – sutrūkinėjęs. Galime rinktis, ar įsigyti naują vonią, ar pasistatyti vietoje jos dušą. Tačiau reikia atminti, kad, apsikabinus vonios užuolaidą, vonią galima naudoti kaip dušą, o dušo kaip vonios – jau ne. Seną vonią atnaujinti padės vonių restauravimas. Jį aptarsime kiek vėliau. O grįžtant prie šiuolaikinių vonių riekėtų žinoti, kad galima pirkti ir universalų variantą – pusvonę ir dušą viename. Tokiu būdu kai norėsite, prisipilsite vonią, o kai nebus laiko – galėsite maudytis tiesiog po dušu.

Vonia vonioje

Nuo šios vinių restauratoriai gali pasiūlyti ir naujovę – vonią vonioje. Jos vienas didžiausių privalumų – kad nereikia išmontuoti jūsų turimos senosios vonios. Naujoji vonia priderinama prie senosios, ir tuo pačiu suderinamos abiejų vonių savybės, kad naująją vonią būtų patogu naudoti. Dažniausiai dedamos akrilinės naujosios vonios, kurios pasižymi tam tikromis savybėmis. Pavyzdžiui, tokios vonios yra ekologiškos ir švarios. Joms nereikalingas vonių restauravimas. Tokios vonios laikui nepageltonuoja, nes neturi porų. Įprastos senos vonios dažnai pakeičia spalvą, o šioji šios savybės neturi. Taip pat tokia vonia yra atspari smūgiams, dėl to paviršiuje neatsiranda įtrūkimų ir plyšelių, kurie vėliau dažnai vis didėja, kol atsiranda didžiulės atsilupusios ertmės. Naujai įdėtąją vonią lengva prižiūrėti. Pakanka naudoti vieną universalią vonios priežiūros priemonę – purškiamą kalkių valiklį. Valymui patariama rinktis ekologiškas, nekenksmingas gamtai ir sveikatai priemones.

Kai sumontuojama papildoma vonia, ekonomiškiau naudojamas karštas vanduo, jis ne taip greitai atvėsta. Papildomoji vonia tarnauja 15 ir daugiau metų. Na o vonių restauravimas paprastai atsieina maždaug nuo 300 iki 1000 litų, priklausomai nuo atvejo sudėtingumo ir naudojamų medžiagų. Reikėtų suabejoti paslaugų kokybe, jeigu restauruotajai teikia, kad vonių restauravimas pas juos kainuoja 100 ar mažiau litų. Už tokią kainą galima tikėtis, kad restauruotojas atvykęs pasidarbuos vos valandą ir vonios remontas bus kosmetinis, t. y. vonia bus padažyta, šiek tiek paglaistyta ir trūkumai nepraėjus nė metams vėl išlys į paviršių. Gerai dirbantys meistrai duoda 5-10 metų ir daugiau trukmės garantiją. Kokybiškai dirbantys meistrai pasistengia, kad darbas būtų atliktas kruopščiai, kad neliktų dulkių ir vonios dalelių nuolaužų. Kokybiškai suremontuoti vonią gali prireikti nuo kelių valandų iki visos dienos.

Dantų laminavimas arba ideali šypsena

Dantų laminatai arba vadinamoji „holivudinė šypsena“ jau keletą dešimtmečių mums pažįstami iš holivudinių kino filmų, kur kino žvaigždės prie savo natūralių dantų prisitvirtinusios plonytes porcelianines plokšteles.

Šiomis dienomis dantų laminatai tampa viena dažniausiai naudojamų protezavimo rūšių estetinės stomatologijos srityje, kadangi pritvirtinus laminatus, atsiranda galimybė gerokai pagerinti paciento išvaizdą ir pakoreguoti dantis, iškilus įvairioms problemoms.

Laminavimo priežastis

Pagrindine laminavimo priežastimi, daugelis pacientų nurodo netenkinančią dantų spalvą.  Jeigu dantų balinimas nedavė rezultatų, Jums padės laminatai. Šią paslaugą teikia beveik kiekviena stomatologijos klinika Kaune. Kreipkitės į specialistus konsultacijos, o mes plačiau papasakosime apie dantų laminatus.

Dantų laminatai taikomi vis platesniu spektru. Juos tvirtina esant toliau vardijamiems atvejams:

  • Struktūriniai dantų emalio pažeidimai;
  • Pažeidimai, iššaukti vaistų;
  • Dantų fluorozės iššaukti pažeidimai;
  • Dantų susigrūdimas;
  • Netaisyklinga dantų padėtis;
  • Pažeidimai, iššaukti karieso;
  • Trauminiai defektai;
  • Nulūžę dantys, reikalaujantys atstatymo;
  • Pernelyg daug kartų plombuoti dantys, kai plombavimas gadina estetinį jų vaizdą;
  • Kai norima atstatyti estetinį nusidėvėjusių dantų vaizdą;
  • Kai siekiama pagerinti estetinį danties vaizdą;
  • Kai siekiama užpildyti nedidelius tarp dantų atsiradusius tarpus (diastemas);

Stomatologijos klinika Kaune pasiūlys Jums profesionalią pagalbą, jeigu nuspręsite, kad Jums reikalingi dantų laminatai. Tačiau prieš kreipiantis pravartu susipažinti, kas tie dantų laminatai? Tai plona porcelianinė arba keraminė danga (plokštelė), primenanti kontaktinį lęšį. Prieš tvirtinant laminato plokštelę, dantų paviršius minimaliai nušveičiamas, tam, kad natūralus paciento dantų emalis būtų pakeistas dirbtiniu.

Kaip tvirtinami dantų laminatai?

Stomatologijos klinikos Kaune dantų protezuotojai visų pirma patikrins Jūsų dantų būklę ir parinks tinkamą laminatų atspalvį, vėliau, nustatys reikiamą laminatų formą. Toliau vyks šlifavimo procesas. Galiausiai Jums bus pritvirtintos laminatės.

Dantų laminatai gaminami sluoksnis po sluoksnio, tiksliai atkartojant dentino (vieno iš dantį sudarančių audinių) ir natūralaus danties emalio spalvą. Stomatologijos klinika Kaune tiksliai parinks dantų laminato spalvą ir skaidrumą, sukurdami identišką dantų audiniams plokštelę, o fiksacijai naudos Jūsų danties salvą atitinkančias medžiagas. Galų gale bus išgaunamas nematomas perėjimas nuo danties prie laminato, kas itin svarbu ilgalaikiam estetiškam rezultatui.

Dantų laminato storis gali varijuoti nuo 0,3 iki 1 mm ir daugiau. Tai suteikia galimybę minimaliai šlifuoti dantis, o kai, kuriais atvejais, ir apskritai išvengti šios procedūros. Padidinant laminato storį, keičiant gilesnius dentino sluoksnius šviesesniais dantų laminatais galima vizualiai pašviesinti dantis, neprarandant jų natūralaus išorinio vaizdo.

Dantų laminatai. Privalumai:

  • Greitas pagaminimas;
  • Ilgaamžiškumas, ypač kalbant apie porcelianines plokšteles;
  • Nepriekaištingas kosmetinis vaizdas, nes dantų laminatai gaminami be metalo ir kitų ryškių medžiagų;
  • Šiuolaikinė keramika praleidžia šviesą, todėl dantys atrodo natūraliai.

Dantų laminatai. Trūkumai:

  • Pigesni analogai nepasižymi stiprumu;
  • Gana didelė kaina;
  • Emalio nušlifavimas – negrįžtamas procesas, o jis bus reikalingas kiekvieną kartą naujai tvirtinant laminatus. Jeigu prireiks pilno laminato nuėmimo, teks restauruoti dantį.

Nepaisant trūkumų, dantų laminatai – patraukli ir vertinga paslauga, kurią teikia beveik kiekviena stomatologijos klinika Kaune. Jums belieka jas palyginti ir išsirinkti optimaliausią kainos ir kokybės variantą. Nesidrovėkite konsultuotis, kiekvieno specialisto pareiga prieš atliekant paslaugą, supažindinti su ja pacientą.

Kai dantų laminatai jau įstatyti, Jums nieko ypatingo daryti nereikia. Ir toliau palaikykite įprastą dantų higieną, reguliariai aplankykite dantų higienistą ir odontologą. Kadangi dantų laminatai savo sudėtyje neturi metalo, jie laikomi neutralia medžiaga ir todėl nebuvo pastebėta pašalinių efektų organizmui.

Savaeigė frontalinė freza – žemės ūkio technika

Savaeigė frontalinė freza KC(I)-1,0 (darbinis plotis 1 m) (131 pav.). Ja piaunama žolė nedideliuose plotuose, krūmais apaugusiose vietose, pamiškėse ir tarpumiškėse, atšlaitėse, šali­kelėse ir t. t.

Žemės freza sudaryta iš frontalinio piaunamojo aparato 4 ir pavarinės dalies, j kurią jeina karbiuratorinis dvitaktis vienoje cilindro oru aušinamas 5AJ galingumo variklis 2. Variklis su­montuotas ant liemens 3, kuris remiasi du varančiuosius pneu­rnatinius ratus.

Variklis apskritiminę jėgą perduoda varantiesiems ratams per pavarg dėžę, kuria galima išvystyti šiuos greičius (km/h): dar­binį — 4,2, transportinį — 11,2 ir atbulinės eigos — 2,96.

Piaunamojo aparato dalgį varo darbinis velenas pleištinio diržo pavara.

priekaboje 6 įtaisyta minkšta sėdynė mašinistui. Šienapiovės važiavimo kryptis keičiama rankenomis 1, prie kurių jtaisytos degiojo mišinio, stabdžių ir pavarų dėžės valdymo svirtys.

Jeigu reikia, priekaba 6 atjungiama ir tada mašinistas valdo eidamas paskui ją.

Pjaunamojo aparato dalgiai galandami esančiu prie šiena­piovės tekėlu, kurį suka darbinis velenas. Ant šienapiovės važiuoklės galima sumontuoti ir kitas darbi­nes dalis, o taip pat kėbulą transporto darbams.

freza-traiškytuvas KI14)-1,8 (darbinis plotis 1,8 m) (132 pav.). Mašina piauna žolę ir kartu ją sutraiško. Tuo su­trumpinamas žolės džiovinimas ir sumažinami šieno nuostoliai. Šienapiovės-traiškytuvo darbinės dalys: paprastas piaunamasis aparatas 10 ir traiškytuvas 8 (valcai).

Du aparato 8 valcai (lygūs metaliniai tuščiaviduriai cilindrai) prispaudžiami vienas prie kito prispaudžiamuoju mechanizmu 5. Spaudimas tarp valcų reguliuojamas, keičiant spyruoklių suspau­dimą. Valcus suka pavaros.

Deflektorius nukreipia šienapio­vės išmetamą susmulkintą masę taip, kad ji be nuostolių patenka į transporto priemones.

Dirbti žemės freza, jei trūksta bent vieno plaktukinio peilio, draudžiama. Tarpelis tarp plaktukinio peilio piaunamosios briau­nos ir priešpiovės plokštės neturi būti mažesnis kaip 12 mm.

Rotorinių frezų-smulkintuvų privalumai: paprasta kon­strukcija ir mažesnis svoris; pagrindiniai trūkumai: labiau užter­šiama susmulkinta mase ir didesni jos nuostoliai.

Rotorinį būgną suka 1500 aps/min greičiu traktoriaus darbinis velenas. Iš viršaus būgnas uždengtas atgal palinkusiu ap­dangalu. Rotorinis būgnas, besisukdamas dideliu greičiu j priešingą agregato krypčiai pusę, plaktukiniais peiliais muša iš apačios per augalų stiebus, nupiauna juos, susmulkina ir meta į apdan­galą 2. Susmulkinta masė apdangalo per vamzdį su deflek­torium 6 patenka į prikabintą vežimą ar į važiuojančios greta.

Daugiau info galite rasti: Nauji žemės ūkio įsisavinimo mechanizmai

Apie geodezinius matavimus Alytuje

Apie geodezinius matavimus Lietuvoje per daug nekalbama. Atrodo, kad procesas vyksta ir kam reikia, tas ir randa. Deja, ne visada žmonės žino kur dera kreiptis ir kiek laiko trunka tokie darbai. Trumpai pabandykime apžvelgti geodezinių matavimų sritį Alytuje.

Ne paslaptis, kad mažiausia kaina už šiuos darbus taikoma šaltuoju metų laiku. Įmonės užsakymų daugiausiai sulaukia pavasarį ar vasarą. Žiemą bei vėlyvą rudenį darbų apimtys yra mažesnės, tad nukrenta ir kaina.

Tiksliai nurodyti darbų kainą – pakankamai sunku. Ją lemia keletas faktorių – ploto dydis, jo sudėtingumas, darbų atlikimo terminas ir, žinoma, metų laikas. Akivaizdu, kad konsultacija, susitikimas su matininkais leis sužinoti apie būsimas išlaidas daugiau. Susipažinsite ir su būsima darbų eiga.

Matininko – geodezininko darbas

Matininko darbas dažnai trunka apie kelias dienas. Suprantama, kad būna sudėtingesnių atvejų, tad visas procesas prailgsta ir prireikia ne kelių dienų, bet mėnesių. Tada įvyksta Nacionalinės žemės tarnybos patikra, kuri trunka apie vieną kalendorinį mėnesį, o po to seka Registrų Centro patikra. Ji dažniausiai trunka iki dešimties kalendorinių dienų. Po visų patikrų klientas gauna kadastrinę matavimų bylą, kurioje pateikiamas ne tik suformuluotas sklypo planas, bet ir apskaičiuota jo vertė, paruošta naudmenų eksplikacija, surašytas ribų paženklinimo aktas.

Suprantama, kad visus šiuos darbus gali atlikti tik kvalifikuotas specialistas, nes tik tokie asmenys gali atsakyti už savo veiklą, pagal galiojančius šalies įstatymus. Nespecialistai visada siūlo mažesnę darbų kainą bei terminus. Jais pasitikėti tikrai nereikia, nes būsite apgautas, o apie tokius asmenis galima jau parašyti ir ne vieną knygą. Kaina čia nėra pats svarbiausias rodiklis.

Dabar jau daugiau ar mažiau turėtų būti aišku, kad geodezinius matavimus reikia atlikti tada, kai savininkas nusprendžia turimus žemės sklypus padalyti, sujungti ar atidalyti. Dera suprasti, kad šie darbai, tai investicija, kuri tikrai atsipirks. Pradžioje visada yra protinga pasidomėti įmonėmis, kurios siūlo savo paslaugas, o tada jau bus nesudėtinga pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Juk žemė yra turtas, kuriuo privalu teisingai pasirūpinti.

Kaip išsirinkti paminklą Vilniuje?

Paminklai gali pasakyti labai daug. Nei vienas paminklas nėra tik paprastas, nebylus akmuo. Jie kalba apie žmones,  kuriems jie pastatyti. Tad, natūralu, jog žmogui, kuris mums ypatingas ir labai rūpi, norime išrinkti patį geriausią paminklą, kokį tik įmanoma surasti. Šiais laikais paminklų pasiūlą yra itin didelė. Nesvarbu, kokiame mieste gyvenate, nes kiekviename Lietuvos kampelyje turėsite galimybę rinktis iš daugelio paminklų. Žinoma, Vilnius yra neabejotinas lyderis.  Todėl jei esate ne iš Vilniaus ir savo mieste nerandate to vienintelio ypatingo paminklo, kurio nusipelnė jūsų mylimas ir deja į Anapilį turėjęs iškeliauti draugas ar artimasis, rekomenduojame apsvarstyti kelionę į sostinę ir tęsti savo paieškas šiame mieste. Jame be problemų rasite tai, ko ieškote.

Vis dėlto, kartais didelė paminklų pasiūla gali apsunkinti to vieno vienintelio paminklo pasirinkimą. Ypač, jei akį ima traukti keli ar net keliolika skirtingų variantų. Kaip nepasimesti tokioje gausoje? Nėra vieno ir visiems tinkamo recepto, tačiau egzistuoja keli tikrai naudingi patarimai. Į juos vertėtų atkreipti dėmesį visiems, kurie ruošiasi įsigyti paminklą Vilniuje. Vadovaudamiesi šiais paprastais patarimais galėsite jaustis ramiai ir užtikrintai, o visų svarbiausia – jums nereikės gailėtis savo sprendimo. Juk jei renkate paminklą savo artimam draugui ar mylimam šeimos nariui, norisi juo iš tiesų parodyti savo pagarbą į Anapilį iškeliavusiam žmogui. Tad, kaip išsirinkti paminklą Vilniuje?

Kaip išsirinkti paminklą?

Visų pirma – reikia vadovautis universalia taisykle, kurią galiam pritaikyti bet kuriame mieste. Tai reiškia, jog prieš rinkdamiesi vieną ar kitą paminklą, privalote gerai apgalvoti tai, ką jums iš tiesų reiškia žmogus, kuriam renkate paminklą. Prisiminkite jo asmenybę, charakterį, pomėgius. Paminklas privalo jį atspindėti taip, jog dar prieš perskaičius vardą būtų galima suprasti, kam jis priklauso. Renkantis tokį paminklą neįmanoma suklysti, nes jis atspindęs viską, ką juo norite išreikšti. Tad, gerai pasukite galvą ir tikrai nenusivilsite. Juk, kai žinosite, ko būtent ieškote – ieškoti bus žymiai lengviau. Ne tik Vilniuje, bet ir bet kur kitur.

Pats metas – atidžiau pažvelgti į Vilniaus rinką ir pasidalinti patarimais skirtais tiems, kurie ieško paminklų būtent Vilniuje. Taigi, vienas geriausių patarimų renkantis paminklą Vilniuje yra skirti laiko paieškai internete. Į paieškos langelį įveskite tinkamus raktažodžius, kurie nurodo, jog ieškote paminklo Vilniuje ir netrukus prieš jūsų akis atsivers galybė su tuo susijusių rezultatų. Jei paieškos rezultatai jūsų netenkina – pamėginkite įvesti „paminklai Vilniuje“ ir garantuojame, jog paieška šį kartą bus sėkminga.  Apžiūrėkite populiariausius internetinius tinklapius, kurie teikia informaciją apie paminklus Vilniuje  ir išsirinkite tuos, kurie jums atrodo patraukliausi.

Sveikiname, nes didžioji dalis darbo jau padaryta. Jūs aiškiai žinote, ko ieškote ir turite galimybę pasirinkti tinkamiausią variantą iš paminklų Vilniuje. Dabar įvertinkite savo pinigines galimybes ir susisiekite su paminklų gamintojais ar pardavėjais. Tai padės galutinai apsispręsti, nes jie jums suteiks papildomos informacijos apie paminklus, jų priežiūra ir kitus dalykus, kurie svarbūs renkantis paminklą. Jei vis dar negalite apsispęsti ir dvejojate, kurį paminklą išsirinkti, nenusiminkite. Visuomet galite pasikalbėti su savo artimaisiais ar draugais, kuriems taip pat rūpi žmogus, kuriam ieškote tinkamiausio paminklo. Pasitarkite su jais ir tikrai priimsite visiems priimtiniausią sprendimą. Išsirinkti tinkamą paminklą Vilniuje tikrai paprasta. Tereikia šiek tiek laiko ir noro. Pasinaudokite šiais paprastais patarimais ir išvengsite rūpesčių, kurie gali užklupti renkantis paminklą.

Automobilius superka su ventiliatoriaus gedimais

Automobilius dažniausiai superka su variklio problemomis. Supirkėjų žargonas dažniausiai būna „užkalęs variklis“. Dauguma jų pabrėžia, kad skambinantieji dažniausi pamini, tokias problemas kaip: radiatoriaus, ventiliatoriaus neveikimas.

Taigi pakalbėsim apie ventiliatorių

Ventiliatorius sustiprina oro srautą, tekanti pro radiatorių. Ven­tiliatorius paprastai montuojamas ant to paties veleno kaip ir van­dens siurblys. Jis sudarytas iš s,parnuotės su keturiomis arba šešio­mis mentėmis ir stebulės. Ventiliatoriaus velenas kartu yra ir van­dens siurblio velenas. Jis sukasi korpuso rutuliniuose guoliuose. Pasak automobilių supirkėjų jai ši detalė neveiks sklandžiai, turėsite riimtų problemų su automobiliais. Kad geriau būtų aušinamas variklis ir radiatoriuis, kai kuriuose varikliuose prie radiatoriaus pritvirtintas kreipiantysis gaubtas.

Vandens siurblį ir ventiliatorių trapeciniu diržu isuka alkūninio veleno skriemulys.

Variklyje 314J1-130 diržu dar sukamas vairo hidraulinio stiprin­tuvo siurblio skriemulys, o variklyje 3M3-53-12 — Itempimo ritinė­lis. Automobiliuose KaMA3 sumontuotas penkiamentis ventiliatorius. Ji suka automatinio valdymo hidraulinė mova (23 pav.). Si mova perduoda sukimo momentą nuo alkūninio veleno ventiliatoriui, be to, jai esant, mažiau pakinta apkrova, ,kai stai,giai pasikeičia alkūninio veleno sukimosi dažnis. Hidraulinės movos varančiąją dall sudaro varantysis velenas su gaubtu, varantysis ratas ir skriemulys. Varo­moji hidraulinės movos dalis sukasi dviejuose rutuliniuose ,guoliuose. Ją sudaro varomasis ratas, velenas ir ant jo jtvirtinta ventiliatoriaus stebulė. Hidraulinė mova sandarinama dviem guminiais manžetais.

Ventiliatorius igali dirbti trimis režimais. Pasukus ijungimo čiau­pelio rankenėlę j padėtj „B“ — režimas automatinis; tada aušinimo skysčio temperatūra 80-95 °C. Norint atjungti ventiliatorių, „iaupe­lio rankenėlė pasukama j padėtj „0“ (antrasis režimas). Trečiasis režimas — ventiliatorius visą laiką ijungtas; taip dirbti galima tik trumpai.

Jungiklio korpuse (24 pav.) sumontuota terminis varantysis ele-mentas, sklandis ir grąžinimo spyruoklė. Aušinimo skysčiui jšilus fki 95 °C, terminio elemento kotas pakelia j viršų sklandj, ir alyva variklio tepimo sistemos tam tikru slė,giu ,pradeda tekėti į hidrauilnę movą. Išcentrinė jėga bloškia ją į besisukančio varančiojo rato hca§tą. Atsitrenkdama j varomojo rato mentes, alyva suka ratą kartu su ventiliatoriaus velenu. Nuo viromojo rato menčių alyva teka j karterio dugninę. Aušinimo skysčiui žemiau kaip iki 80 °C temperaturos, grąžinimo spyruoklės spaudžiami 1.; sklandis uždaro alyvos jleidimo .4bikylutę, ir ventiliatorius nustoja suktis. Automatinė ventiliatoriaus ijungimo ,,h)va palaiko optimalų variklio režimą. Jai esant, būna mažesni galios nuostoliai.

Automobilių supirkėjai

Pakalbinus automobilių supirkėjus kurie nuolat dirba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje tai dažniausiai pasitaikančios problemos su automobiliais, kuriuos jie superka. Taip pat dažnai pasitaiko, kad jau per senas automobilis ar nori kuo greičiau atsikratyti…

Mus konsultavo: automobilių supirkimas Alytuje

taip pat remtasi straipsniais:

Kai sugenda automobilio alkūninis velenas

N. Kiunjo suprato, kad reikia naujų transporto priemonių