Metodai :
Pirmoje grupėje projektuotojas mažai dalyvauja, naudotojas yra pasyvus, o analitikas „išgauna” reikalavimus iš naudotojų.
Antroje grupėje yra metodai, kurie skatina aktyvų naudotojų ir projektuotojų dalyvavimą.
Trečiai grupei yra priskirti metodai, kurie pripažįsta įvykdomumą ir reikalavimus, kaip daugelį sričių apimančią veiklą, įtraukiančią ne tik projektuotojus ir naudotojus, bet ir kitus verslo dalyvius.
Tai yra pasiekiama, naudojant apklausą, klausimynus ar stebėjimą, kur naudotojas vaidina santykinai pasyvų vaidmenį.
Naudotoju tipai :
Naudotojo pažinimas paprastai prasideda nuo amžiaus, lyties, fizinių ir pažinimo gebėjimų, išsilavinimo, kultūrinio ir etnografinio pagrindo, įgūdžių, motyvacijos, tikslų ir asmenybės bruožų.
Naudotojai yra skirstomi, atsižvelgiant į turimas žinias ir įgūdžius, naudojant IT. Paprastai skiriami naujokai, išmanantys nedažni naudotojai ir ekspertai arba nuolatiniai naudotojai. Suskirstymas leidžia apibendrinti kiekvieno tipo naudotojų poreikius.
Naujokų darbas, naudojant kompiuterinę sistemą, yra lėtas ir varginantis. Jų žinios yra labiau deklaratyvios nei procedūrinės. Jų naudojamos sistemos reikalauja daugiau grįžtamojo ryšio ir nutraukimo galimybių. Naujokas dažnai nežino, ką jam reikia daryti. Sistema turi suteikti ko daugiau pagalbinės informacijos. Tai galėtų būti realizuojama, pateikiant naudotojui galimų veiksmų sąrašą ir laukti naudotojo atsakymo. Projektuotojas turi įsivaizduoti naudotoją, kaip drovų lankytoją, kurį reikia kalbinti. Dėl didesnės klaidų galimybės, reikia numatyti priemones, kaip minimizuoti klaidas. Naujokas formuoja sistemos supratimą, todėl svarbus yra suprantamų metaforų naudojimas. Žinias, reikalingas naudoti sistemą, turi teikti pati sistema. Kadangi naujokas negali įsiminti daug informacijos, ji turi būti pateikta ekrane. Negalima tikėtis, kad naudotojas pats turi suprasti, kad atėjo laikas atlikti tam tikrą veiksmą.
Vidutiniškai patyrę naudotojai : Šie naudotojai moka naudotis IT aplamai ir naudojama programų sistema. Kadangi jie nedažnai naudoja sistemą, jie pamiršta tam tikras žinias. Jiems ypatingai svarbi yra sistemos darna, informatyvūs pranešimai, gera parama ir dokumentacija. Kontekstinė pagalba paspartina reikalingų žinių paiešką.
Ekspertai reikalauja trumpo atsakymo, kadangi žino sistemos veikimą. Ekspertai naudoja komandų santrumpas, kurios pagreitina dialogą. Iš tiesų, ekspertų reikalavimai dažnai prieštarauja naujokų reikalavimams. Jei naujoko reikia perklausti, ar iš tiesų jis nori ištrinti bylą, tai ekspertui klavišo ENTER paspaudimas ir yra operacijos patvirtinimas. Ekspertą tokie klausimai tik erzina.
Spiralinis apmokymas
Naujokai turi išmokti minimalų objektų ir veiksmų poaibį, kuris leis sėkmingai pradėti naudoti gaminį. Jų pasirinkimą palengvina nedidelis alternatyvų kiekis. Jiems reikalinga apmokanti sąsaja. Įgydamas patirtį, naudotojas pasirenka aukštesnio lygmens užduotis ir objektus. Apmokymo eiga turi būti siejama su užduotimis, kai nauji sąsajos elementai yra pasirenkami, kai reikia atlikti sudėtingesnę užduotį. Pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų naudotojai iš pradžių išmoksta skambinti ir priimti skambutį, toliau išmoksta naudoti meniu ir išsaugoti telefono numerį. Jų pažangą lemia naujos užduotis, o ne abėcėlinis komandų sąrašas.
Kolegos rašo: Žmogaus – kompiuterio sąsaja II dalis
