Vandens ir maltos kavos santykis įprastas: 10-12 g maltos kavos 180 g vandens, t.y. 1-2 šaukšteliai kavos stiklinei vandens. Reikia pasakyti, kad įvairiose šalyse šios proporcijos yra šiek tiek kitokios. Nurodytas santykis būdingas Vakarų Europos šalims, o Lotynų Amerikos šalyse kavos koncentracija didesnė, ir visai stiprią kavą geria Rytų gyventojai.
Rytietiška kava. Ji dar vadinama turkiška, arabiška, nors patikslinus, tai šiek tiek jos skiriasi. Kavos pupelės labai smulkiai sumalamos. Imama reikiamo dydžio džiazva (vienai, dviem, keturioms porcijoms). Dedamas ją cukrus ir Įpilama šviežio vandens. Kai vanduo užverda, suberiama malta kava. Pakyla puta. Kava dukart arba triskart pakaitinama, bet neužverdama.
Kvapų yra labai įvairių ir daug, juos sunku klasifikuoti
Santykis toks: 50-60 g vandens (mažas kavos puodukas) vienas gabaliukas greit tirpstančio cukraus ir pilnas šaukštelis maitos kavos. Jei saldi kava jums ne prie širdies, cukraus galima dėti mažiau arba apsiriboti žiupsneliu tik vandeniui suminkštinti.
įdomus toks receptas. į džiazvą dedamas šaukštelis smulkaus cukraus ir, neužpylus vandens, statoma ant ugnies. Cukrus, šilumos veikiamas, lydosi ir karamelizuojasi. Kai jis pasidaro šviesiai rudos spalvos, džiazva nukeliama nuo ugnies ir ją supilamas vanduo. Tolesnis kavos ruošimas niekuo nesiskiria nuo įprastų būdų. Tokia kava yra maloniai karti ir turi specifinį skonį bei kvapą.
Kava — viena iš seniausių priemonių nuo galvos skausmo
Reikia atsiminti, kad rytietiška kava — tai ne tik ypatingas paruošimo būdas, bet ir tam tikra apeiga. Štai kaip kalba vienas Dž. Golsvorčio knygos „Skyriaus pabaiga” herojus: „Desertas… nustebo, kodėl kava iš tiesų būna skani tik tada, kai ją ruošia Stekas. Rytai — kavos tėvynė, bet turkiška kava — ritualas, pramoga ir kaip bet koks ritualas ir bet kokia pramoga tik kutena sielą”.
Kava su pienu. Ruošiama jums priimtinu būdu, o paskui ją įpilama pieno. Proporcija priklauso nuo skonio; dažniausiai kava ir pienas sumaišomi vienodais kiekiais. Italai dar prideda žiupsnelį smulkiai sumalto cinamono.
Į Europą 1596 m. kavos pupelių tikriausiai pirmas atvežė vokiečių gamtininkas Bellusas
Marmurinė kava. Tai ne tik skani, bet ir graši kava su pienu. Ruošiama ji taip: truputis šilto pieno įpilama ant kavos puoduko dugno, o paskui atsargiai pilama kava. Gėrimo maišyti nereikia.
Kava su citrina. Ir šiuo atveju viskas labai paprasta. Prie kavos puoduko padedamas griežinėlis citrinos ir cukraus. Vietoj citrinos lėkštelėje galima padėti susmulkintos jos žievelės.
Itališka kava — kapucino. Štai dar vienas paprastas kavos su pienu receptas. Iš pradžių įprastu būdu paruošiama labai stipri espres kava. Po to į kavavirę įpilamas toks pat kiekis pieno ir pervaromas taip, kaip kava. Gėrimas išpilstomas į puodukus ir atsargiai apibarstoma šokolado milteliais. Neužmirškite gerai išplauti kavavirės (geriausia tai padaryti neatidėliojant).
Puodelis kavos nuteikia bičiuliškam pokalbiui
Vienos kava. Paruošiama labai stipri juoda kava ir išpilstoma puodukus. Paskui ant kavos paviršiaus uždedamas šaukštelis mikseriu išplaktos grietinėlės. Pagal skonį grietinėlę galima įdėti truputį miltinio cukraus ir žiupsnelį vanilino. Kad gėrimas gražiai atrodytų, grietinėlė apibarstoma šokolado
