Mes matome ne tik tuos kūnus, kurie patys šviečia, kaip, pavyzdžiui, žvakės liepsna, degantis laužas, įkaitinta elektros lempos vielelė, bet ir tuos, nuo kurių atsispindi kitų kūnų siunčiami spinduliai, Mūsų regėjimas yra pagrįstas tuo, kad akis pagauna šviesos spinduliavimą.. Pagrindinė šviesos savybė yra ta, kad ji sklinda tiesiomis linijomis.
Šviesos greitis tuštumoje yra maždaug 300 000 km/sek. Bet kurioje skaidrioje aplinkoje šviesos greitis mažesnis ir priklauso nuo kūno medžiagos, taip pat nuo šviesos spinduliavimo bangos ilgio. Kitaip sakant, nuo to, kokios spalvos yra šviesos spinduliavimas. Šviesos spinduliai, krisdami kampu į plokštumą, skiriančią du įvairius skaidrius kūnus, lūžta; tuo tarpu, krisdami į kokią nors neskaidrią plokštumą, jie atsispindi ir išsisklaido, o iš dalies yra sugeriami. Lygus paviršius gerai atspindi šviesos spindulius, o nelygus juos sklaido.
Jau nuo labai senų laikų fizikai stengėsi atsakyti į klausimą, kas yra šviesa. Pradedant XVII amžiumi viena su kita kovoja dvi teorijos. Pirmoji iš jų — olandų fiziko Heihenso (1629-1695) bangų teorija, pagal kurią šviesa esanti nenutrūkstamai judančių bangų sklidimas mus supančiame ir visą Visatą užpildančiame eteryje. Priešingai. Heihenso požiūriui genialusis anglų mokslininkas Niutonas (1643-1727) teigė, kad šviesa yra tiesia linija judančių korpuskulinių smulkių dalelių, taip sakant, šviesos molekulių, srautas. Abi teorijos išaiškina tik kai kuriuos su šviesa susijusius reiškinius.
Pagal šių laikų pažiūras galime manyti, kad abi šios teorijos sudaro vieną teoriją. Šviesa yra elektromagnetinės bangos, bet jos juda atskiromis porcijomis –kvantais. Kvantų teorija aprašo ir aiškina mikropasaulio reiškinius, t. y. reiškinius, būdingus atskiriems atomams. Pagal šią teoriją šviesą sudaro elementarios dalelės — fotonai, turi skirtingas energijas įvairioms spalvoms. Tai yra tam tikra prasme lyg grįžimas prie korpuskulinės teorijos. Taigi šviesos prigimtis dvilypė — šviesos reiškinius galima aprašyti tiek jų bangų savybių požiūriu, tiek ir laikantis požiūrio, kad šviesa sklinda „korpuskulomis”
