Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni statybininkai klesti, o kiti žlunga? Viskas priklauso nuo paprasto principo: kai kažkuo rizikuojate, mokotės ir augate. Panagrinėkime, kaip svarbu dalyvauti žaidime.
Supratimas apie dalyvavimą žaidime
Dalyvavimas žaidime reiškia, kad tie, kurie gauna naudos iš veiklos, taip pat turėtų prisiimti pasekmes, kai reikalai nesiseka. Šis principas atsirado dar Babilono karaliaus Hammurabio laikais, kuris nustatė įstatymus, pagal kuriuos statybininkai buvo atsakingi už savo statinius. Jei pastatas sugriūdavo dėl prastos konstrukcijos, statytojui grėsdavo griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę. Ši griežta, bet aiški taisyklė skatino statybininkus atlikti kokybišką darbą, nes nuo to priklausė jų gyvybė ir pelnas. Šiuolaikinėje ekonomikoje dalyvauti žaidime reiškia užtikrinti, kad sprendimus priimantys asmenys patirtų realias pasekmes už savo veiksmus, taip skatinant atskaitomybės ir etinės atsakomybės kultūrą.
Mokymasis iš rizikos: Tulliano paradoksas
Nassimas Talebas teigia, kad realios rizikos trūkumas lemia nesugebėjimą mokytis. Įsivaizduokite protingą generalinį direktorių, kuris vadovauja valstybinės įmonės statybos projektui, tačiau visus sprendimus priima naudodamasis kitų žmonių pinigais. Šis generalinis direktorius gali pasikliauti trečiųjų šalių inžinieriais ir draudimu, kad sumažintų riziką. Nors tai skamba protingai, sprendimų priėmėjai taip atsiriboja nuo savo veiksmų pasekmių. Dėl to jie nesimoko ir netobulėja; jie atitrūksta nuo savo verslo realybės ir su juo susijusios rizikos. Tačiau kai dalijamės savo sprendimų rizika, gauname labai svarbų grįžtamąjį ryšį, kuris padeda mums tobulėti. Labai svarbu pripažinti, kad kiekviena nesėkmė suteikia galimybę mokytis, nesėkmes paverčiant laipteliais į būsimą sėkmę.
Atskirtasis konstruktorius: Atsargus pasakojimas
Kai statytojams trūksta dalyvavimo žaidime, tai dažnai lemia nesėkmes, kurios paveikia visus – nuo klientų iki bendruomenių. Įsivaizduokite klientus, kurie susiduria su problemomis dėl prastai pastatytų namų, o statytojai lieka atsijungę. Dažnai teikiami skundai, tačiau statybininkai tik palankiai vertina šias problemas, užuot sprendę sistemines klaidas. Toks atotrūkis leidžia statybininkams išvengti atsakomybės, o tai tik dar labiau gilina problemas ir taip sukuria grįžtamąjį ryšį. Kadangi jie nesusiduria su tiesioginėmis pasekmėmis, nėra didelės paskatos tobulėti. Jie ir toliau pakartotinai daro tas pačias klaidas, dėl to klientai nusivilia ir galiausiai praranda reputaciją. Visų šalių įtraukimas į riziką užtikrina, kad kiekviena iš jų yra suinteresuota rezultatu, o tai skatina aktyviai tobulėti.
Spartus mokymasis pasitelkiant atskaitomybę
Rizikos prisiėmimas yra ne tik šalutinis verslo poveikis; tai labai svarbus komponentas, padedantis greičiau mokytis ir pasiekti geresnių rezultatų. Apsvarstykite grupės projektą, kurio kiekvienas narys asmeniškai suinteresuotas rezultatu. Rizika didelė, todėl komanda bendradarbiauja veiksmingiau, dalijasi įžvalgomis ir konstruktyviu grįžtamuoju ryšiu. Kai dalijatės rizika su kitais, tampate labiau motyvuoti ir įsitraukę. Toks komandinis darbas lemia aukštesnę darbo kokybę, nes kiekvienas narys jaučia atsakomybę. Remdamasis senovės laikais, Daros miestas pasitarnauja kaip įrodymas, kad statytojai, kuriems buvo statoma ant kortos, kūrė pavyzdinius dirbinius. Priversdami kiekvieną atsakyti už rezultatą, skatiname taikyti aukštesnius standartus ir puoselėjame naujoves.
Pasaulyje, kuriame atskaitomybės vis labiau trūksta, dalyvavimas žaidime yra labai svarbus principas kuriant sąžiningas ir veiksmingas sistemas. Nesvarbu, ar tai būtų statyba, ar įmonės valdymas, suinteresuotumas rezultatu ne tik skatina asmeninę atsakomybę, bet ir skatina bendrą mokymąsi ir tobulėjimą.
