Vairuotojų tarpe egzistuoja klaidinga nuomonė — pakanka tik kartą, prieš gaunant vairuotojo teises, mediciniškai patikrinti savo regėjimą, o vėliau nebereikia. Tačiau vairuotojo regėjimas keičiasi, geras matymas labai svarbus eismo saugumui. Vairuojant automobilį, lemia vairuotojo vizualinis suvokimas: kaip juda ,transporto priemonės ir pėstieji, kiek transporto priemonių ir kaip jos išsidėsčiusios, koks greitis, kokia šviesoforų signalų bei kelio ženklų spalva ir reikšmė. Todėl, kilus mažiausiems įtarimams dėl regėjimo susilpnėjimo, būtina kreiptis į gydytoją okulistą ir pašalinti šį trūkumą. Kai vairuotojas žino savo regėjimo trūkumą, gali didžia dalimi jį kompensuoti, sukaupdamas dėmesį ir atitinkamai sumažindamas važiavimo greitį.
Svarbiausia regėjimo savybė yra jo aštrumas. Vairuotojas, kurio regėjimo aštrumas normalus, privalo dieną lengvai įžiūrėti kelio ženklus, esančius ne mažiau kaip 100 m atstumu. Regėjimo aštrumas patikrinamas, skaitant specialių lentelių ženklus ir raides. Jei reikia, būtina nedelsiant pradėti nešioti akinius, nes vėliau vairuotojas visai nebegalės vairuoti automobilio Vilniuje.
Giedrą saulėtą dieną regėjimo aštrumas visuomet didesnis, negu apsiniaukusią dieną arba naktį. Mažiausias regėjimo aštrumas esti temstant ir auštant. Tai susiję su žmogaus akies vyzdžio funkcija. Jo vaidmuo analogiškas fotoaparato objektyvo diafragmai. Fotografuodami saulėtą dieną, susiauriname diafragmą, kad vaizdo ryškumas pagilėtų, o apsiniaukusią dieną ją išplečiame, kad daugiau šviesos gautų fotojuosta aparate, bet tada sumažėja ryškumo gylis.
Analogiškas procesas automatiškai vyksta žmogaus akyse. Būtina, kad į akies tinklainę visada patektų vienodas šviesos kiekis. Todėl akies vyzdžio skersmuo sumažėja, saulei šviečiant, ir padidėja temstant. Šį procesą galime pamatyti, žiūrėdami į veidrodį (einant iš tamsios vietos į saulės šviesą).
Kai akių vyzdžiai susiaurėja (skersmuo sumažėja), šviesos spinduliai patenka į akis siaurais pluošteliais regėjimo aštrumas padidėja. Temstant vyzdžiai plečiasi, regėjimo aštrumas sumažėja ir matomumas pablogėja į tai reikia atsižvelgti, važiuojant prieblandoje (auštant šiek tiek mažesniu mastu). Tuo metu vairuotojas turi būti ypač akylas ir atsargus.
Kita svarbi regėjimo savybė yra atitinkamas regėjimo kampas. Jo dydis nustatomas gana paprastai. Ištiesę pirmyn rankas su atlenktais nykščiais, žiūrime tiesiai. Po to rankas lėtai tol skečiame šalis, kol nebematome rankų nykščių. Kampas, kurį šioje padėtyje sudaro rankos, yra mūsų akių regėjimo kampas. Mažiausias leistinas regėjimo kampas yra maždaug 140. Kai kurių regėjimo aštrumui patikrinti žmonių jis gali siekti net 190°.
