Vairuotojo ir pesčiojo santykis kelyje

Vairuotojas tai žino, bet privažiuoja prie sankryžos dideliu greičiu ir paskutinę minutę staigiai stabdo, sustodamas visiškai prie perėjos. Jis elgiasi pagal taisykles.

Tačiau pėstieji, pamatę artėjantį automobilį, nėra įsitikinę, kad vairuotojas iš tikrųjų sustos ties perėja. Todėl jie nerimaudami laukia ir neina per važiuojamąją dalį, kol automobilis nesustoja. Sis vairuotojas nepažeidė eismo taisyklių, bet pėsčiųjų atžvilgiu nekultūringai elgėsi. Jis turėjo greitį sumažinti palaipsniui, leisdamas suprasti pėstiesiems, kad juos mato ir būtinai sustos prieš perėją.

Nurodysime kitą pavyzdį. Pėstiesiems, einantiems važiuojamąja dalimi, degant žaliam signalui, po tam tikros pertraukėlės užsidega raudonas signalas, raginantis juos apleisti kelią. Tuo metu vairuotojams vis dar dega raudona šviesa. Tačiau nelabai kultūringas vairuotojas, žiūrėdamas iš šono, mato raudoną signalą, skirtą pėstiesiems, ir pradeda važiuoti, nesirūpindamas tuo, kad jam dar neįjungtas žalias signalas. Dažnai tokių vairuotojų valdomų automobilių srautas pajuda iš vietos pirmiau, negu pėstieji apleidžia važiuojamąją dalį ir pasiekia šaligatvį. Tai sukelia netvarką, gąsdina pėsčiuosius ir sudaro situacijas, kuriose lengvai gali įvykti avarija.

Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant

Arba dar vienas pavyzdys. Įjungtas raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas, privažiavęs sankryžą, išjungia uždegimą. Užsidegus žaliam signalui, jis įjungia degimą ir stengiasi starteriu užvesti variklį. Vienam tai pavyksta padaryti iš karto, o kitas ilgai vargsta. Tuo laiku kiti automobiliai stovi, nes dėl jo negali važiuoti, degant žaliam signalui. Tokie vairuotojai, paklausti, kodėl jie išjungia variklį, atsako, kad taip taupo degalus.

Toks elgesys nesuderinamas su kultūringo vairavimo principais, pagal kuriuos vairuotojas turi pradėti važiuoti iš karto, įsijungus žaliam šviesoforo signalui. Nesugebėdamas tučtuojau pajudėti bei neužvesdamas variklio, jis trukdo važiuoti kitiems ir rodo žemą vairavimo kultūrą.

Egzistuoja vadinamųjų „sekmadieninių“ vairuotojų problema

Sakydami, kad taip taupo degalus, vairuotojai rimtai klysta. Juk, užvedant variklį, išeikvojamas gerokas akumuliatorių baterijos elektros energijos kiekis, kuris atstatomas, generatoriui įkraunant bateriją, o tam reikia didesnio galingumo, tad variklis gauna papildomą apkrovą. Vadinasi, daugiau degalų sunaudojama, papildomai įkraunant akumuliatorių bateriją, kurios elektros energijos dalis buvo išeikvota užvedant variklį. Kaip matome, vietoj ekonomijos degalai pereikvojami. Tai dar viena priežastis, dėl kurios neverta išjungti variklio, laukiant žalio šviesoforo signalo.

LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Prieš kelionę vairuotojas privalo patikrinti stabdžių sistemos ir vairo būklę. Tikrinant stabdžių sistemą, reikia keletą kartų nuspausti stabdžio pedalą. Nuspausdamas pedalą, vairuotojas turi jausti didelį jo pasipriešinimą. Taip pat patikrinama, ar stabdžio pedalas neturi pernelyg didelio laisvumo ir ar šis nesumažėja, pagrečiui keletą kartų nuspaudus pedalą.

Tam tikrais laiko tarpais, taip pat kiekvieną kartą prieš ilgą kelionę būtina patikrinti stabdžių skysčio lygį pagrindinio stabdžių cilindro rezervuare. Skysčio lygis neturi nukristi. Jeigu jis nukrito, reikia patikrinti visą stabdžių sistemą pačiam arba kreiptis į techninio aptarnavimo stotį. Stabdžių skysčio sumažėjimas rodo, kad sistema yra nehermetiška: galbūt, pramušti vamzdeliai, pasidarė nesandarūs sujungimai, išdilo arba įtrūko guminiai manžetai. Šiuo atveju skysčio papildymas tebus laikina priemonė, kuri nepašalins paties gedimo. Tokiu automobiliu važiuoti pavojinga, nes stabdžiai gali sugesti kiekvienu momentu.

Nustatyti stabdžių skysčio (ir alyvos) tekėjimo vietą galima pagal dėmes ant laikraščių, paklojamų po automobiliu, kol jis stovi.

Visiškai suprantama, kad eksploatuoti mašiną su netvarkingu kojiniu stabdžiu yra draudžiama. Tačiau ką daryti, kai kojinis stabdys sugedo važiuojant: nuspaudus pedalą, nebeveikia. Tuomet pedalą reikia staigiai atleisti ir tuojau pat vėl nuspausti; šį veiksmą kartoti keletą kartų. Kartais po kelių nuspaudimų stabdys pradeda veikti. Tačiau toliau važiuoti tuo automobiliu, be stabdžių sistemos remonto, jau negalima. Nuspaudžiant pedalą antrą kartą, būtina paimti už rankinio stabdžio svirties ir juo stabdyti.

Tikrinant vairą, visų pirma įsitikintina, ar, sukant vairo ratą, pasisuka priekiniai automobilio ratai. Tuo tikslu vairuotojas turi stebėti priekinius automobilio ratus, o jo kolega sukinėti vairo ratą dešinėn-kairėn, dešinėn-kairėn. Vairuotojas privalo apžiūrėti, kaip juda vairo traukės, ir nustatyti vietas, kuriose dėl pažeidimo arba išdilimo gali atsirasti laisvumas.

Kai priekinių automobilio ratų padėtis atitinka važiavimą tiesiai, vairo mechanizme neturi būti jokio laisvumo. Nuo mažiausio vairo pasukimo turi pasisukti priekiniai ratai. Laisvumas gali būti tik labai pasukus priekinius ratus; tai yra normalu.

Važiavimas tiesiai

Mokydamiesi važiuoti tiesiai, pasirenkame geros dangos kelią, kuriuo nevažinėja automobiliai bei motociklai ir nevaikšto vaikai. Automobilis turi riedėti 0,5 m atstumu nuo dešiniojo šaligatvio krašto.

Kai kas mano, kad kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo turi būti arčiau kelio vidurio. Tai klaidinga nuomonė, prieštaraujanti eismo taisyklėms. Jeigu važiuojamojoje kelio dalyje yra keletas eismo juostų ir visos jos laisvos, vairuotojas privalo važiuoti dešiniąja juosta. Išvažiuoti į gretimą juostą, esančią iš kairės, gali tiktai tuomet, kai užimta dešinioji.

Suprantama, vairuotojas neturi važiuoti zigzagais, lenkdamas automobilius, stovinčius prie šaligatvio. Tačiau, kai jie yra dideliu atstumu vienas nuo kito, kiekvieną aplenkus, reikia sugrįžti į dešiniąją juostą.

Gretimos eismo juostos iš kairės pusės yra skirtos ne tik aplenkimui. Šioje juostoje galima važiuoti lygiagrečiai su automobiliu, kuris atitinkamu greičiu juda gretimoje juostoje iš dešinės, ir lenkti jį nebūtina.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Svarbiausia regėjimo savybė vairuojant yra jo aštrumas

Vairuotojų tarpe egzistuoja klaidinga nuomonė — pakanka tik kartą, prieš gaunant vairuotojo teises, mediciniškai patikrinti savo regėjimą, o vėliau nebereikia. Tačiau vairuotojo regėjimas keičiasi, geras matymas labai svarbus eismo saugumui. Vairuojant automobilį, lemia vairuotojo vizualinis suvokimas: kaip juda ,transporto priemonės ir pėstieji, kiek transporto priemonių ir kaip jos išsidėsčiusios, koks greitis, kokia šviesoforų signalų bei kelio ženklų spalva ir reikšmė. Todėl, kilus mažiausiems įtarimams dėl regėjimo susilpnėjimo, būtina kreiptis į gydytoją okulistą ir pašalinti šį trūkumą. Kai vairuotojas žino savo regėjimo trūkumą, gali didžia dalimi jį kompensuoti, sukaupdamas dėmesį ir atitinkamai sumažindamas važiavimo greitį.

Svarbiausia regėjimo savybė yra jo aštrumas. Vairuotojas, kurio regėjimo aštrumas normalus, privalo dieną lengvai įžiūrėti kelio ženklus, esančius ne mažiau kaip 100 m atstumu. Regėjimo aštrumas patikrinamas, skaitant specialių lentelių ženklus ir raides. Jei reikia, būtina nedelsiant pradėti nešioti akinius, nes vėliau vairuotojas visai nebegalės vairuoti automobilio Vilniuje.

Giedrą saulėtą dieną regėjimo aštrumas visuomet didesnis, negu apsiniaukusią dieną arba naktį. Mažiausias regėjimo aštrumas esti temstant ir auštant. Tai susiję su žmogaus akies vyzdžio funkcija. Jo vaidmuo analogiškas fotoaparato objektyvo diafragmai. Fotografuodami saulėtą dieną, susiauriname diafragmą, kad vaizdo ryškumas pagilėtų, o apsiniaukusią dieną ją išplečiame, kad daugiau šviesos gautų fotojuosta aparate, bet tada sumažėja ryškumo gylis.

Analogiškas procesas automatiškai vyksta žmogaus akyse. Būtina, kad į akies tinklainę visada patektų vienodas šviesos kiekis. Todėl akies vyzdžio skersmuo sumažėja, saulei šviečiant, ir padidėja temstant. Šį procesą galime pamatyti, žiūrėdami į veidrodį (einant iš tamsios vietos į saulės šviesą).

Kai akių vyzdžiai susiaurėja (skersmuo sumažėja), šviesos spinduliai patenka į akis siaurais pluošteliais regėjimo aštrumas padidėja. Temstant vyzdžiai plečiasi, regėjimo aštrumas sumažėja ir matomumas pablogėja į tai reikia atsižvelgti, važiuojant prieblandoje (auštant šiek tiek mažesniu mastu). Tuo metu vairuotojas turi būti ypač akylas ir atsargus.

Kita svarbi regėjimo savybė yra atitinkamas regėjimo kampas. Jo dydis nustatomas gana paprastai. Ištiesę pirmyn rankas su atlenktais nykščiais, žiūrime tiesiai. Po to rankas lėtai tol skečiame šalis, kol nebematome rankų nykščių. Kampas, kurį šioje padėtyje sudaro rankos, yra mūsų akių regėjimo kampas. Mažiausias leistinas regėjimo kampas yra maždaug 140. Kai kurių regėjimo aštrumui patikrinti žmonių jis gali siekti net 190°.

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Kodėl apie Vankelio variklį tiek daug kalbama ir rašoma? Pati šio variklio idėja pergyveno ne vieną pakilimo ir atoslūgio laikotarpį, turi daug šalininkų ir priešininkų. Koks tolimesnis Vankelio variklio likimas?

Rotorinio variklio išradėjas inžinierius Feliksas Vankelis gimė 1902 m. Vokietijoje. Dar jaunystėje pasireiškė dideli jo gabumai mechanikai. Vankelis apskaičiavo, kad naujojo variklio darbo ciklas turi būti analogiškas stūmokliniam — tokie pat įsiurbimo, suspaudimo, darbo ir išmetimo taktai. Tai būtini termodinamikos reikalavimai. Tačiau naujajame variklyje neturi būti nuolat greitėjančiai ir lėtėjančiai judančių detalių — švaistiklių, stūmoklių, vožtuvų ir kt., kurios labai apkraunamos.

Vankelis sugalvoja, kad variklio darbas turėtų būti pagristas ne slenkamuoju (kaip klasikiniame stūmokliniame variklyje), o sukamuoju — rotaciniu judesiu. Čia specialios formos rotorius, panašus trikampį suapvalintais kraštais, ekscentriškai sukasi cikloidinės formos korpuse. Dar prieš antrąjį pasaulinį karą buvo pagamintas naujojo variklio prototipas.

Po karo Vankelis pradėjo dirbti VFR automobilių firmoje NSU, kuri su didžiulė automobilių gamykla sutiko padėti išradėjui, ryžosi gaminti naują variklį komerciniais tikslais. 1957 metais naujos konstrukcijos variklis buvo pradėtas eksploatuoti. Iškilo ir techniniai šio variklio trūkumai: rotorių buvo sunku sandarinti korpuse, neišspręsta variklio aušinimo problema. Tada Vankelis pakeičia rotorinio variklio konstrukciją. Dabar variklis turi du rotorius. Variklis tapo labai mažas, lengvas ir galingas. Jis patvaresnis, geras jo aušinimas.

1964 m. pirmasis automobilis su Vankelio varikliu išriedėjo pro NSU firmos vartus, o po trejų metų pasirodė labai kompaktiškas automobilis NSU Ro-80. Šie automobiliai turi 115 AG galingumo rotorinį Vankelio variklį, kuris suka priekinius ratus ir išvysto iki 180 km per val. greitį.

Be NSU Vankelio variklius taip pat gamina firma „Fichtel und Zaks“, japonų firma „Toyo Koyo“. Juos konstruoja ir bando dar daugelis pasaulio firmų ir automobilių gamyklų, net konservatyvi anglų „Rolls-Rolls“ firma sukūrė dyzelinį Vankelio variklio variantą.

Japonijoje pagamintas automobilis su dvi rotoriniu Vankelio varikliu „Mazda Rx-2″ išbandžius pasirodė lygiavertis geriausiems automobiliams su klasikiniais stūmokliniais varikliais. Variklis nesunkiai užvedamas bet kokiomis oro sąlygomis vasarą ir žiemą, o pats automobilis jautrus, patvarus ir patikimas. Superkamų automobilių „Mazda Rx-2″ variklio kiekvienos kameros tūris 574 cm3, galingumas 90 AG, kai daroma 7000 sūkių per min. Šio automobilio svoris 950 kg, o didžiausias greitis 190 km/h. Dabar gaminamas automobilis „Mazda Rx-3″ su 105 AG dvi rotoriniu Vankelio varikliu.

Šio variklio privalumas tas, kad lengva. keista jo dydį: užtenka padidinti ar sumažinti kameras. Todėl jį nesunku pritaikyti bet kuriam naujai pradėtam gaminti automobiliui. Vankelio variklis nesukelia nepageidautino vibracijų, nes turi mažai slankiojančių detalių. Šio variklio išmetamos dujos mažiau teršia aplinką.

Kolegos rašo apie: REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Tie patys kolegos teikia paslaugas: automobiliu supirkimas vilniuje.