Sau 14, 2024
24 Views
Komentavimas išjungtas įraše Tik išmokęs atsistoti, vaikas ima žingsniuoti

Tik išmokęs atsistoti, vaikas ima žingsniuoti

Written by

Pirmieji žingsniai. Tik išmokęs atsistoti, vaikas ima žingsniuoti palei lovelės kraštą ir čia daro sparčią pažangą. Todėl nuo 9 mėnesių galima pradėti mokyti vaikščioti laikant už abiejų rankų.
9-10 mėnesių kūdikis greitai žingsniuoja palei stovinčius daiktus, laikydamasis už jų rankomis. Veikiai jis galės vaikščioti ir prie lygios sienos, tik vos vos remdamasis į ją delnais, o paskui ima eiti nuo vieno daikto ligi kito, žengdamas vieną du savarankiškus žingsnius.

Ar galima vaiką statyti į bėgūną, norint padėti jam mokytis vaikščioti? Ne, jokiu būdu negalima. Bégūnas čia ne tik nepadeda, bet dar ir trukdo. Į bėgūną pastatytas vaikas negali pavargęs nusileisti ant grindų ir šliaužioti. Jis ilgą laiką tiesiog esti priverstas vaikščioti ar sėdėti, o tai jam kenksminga. Be to, bėgüne jis ipranta vaikščioti palinkęs į priekį, o tai kenkia stuburui ir trukdo pratintis taisyklingai, vertikaliai laikyti liemenį. Neatsitiktinai daugelis motinų skundžiasi: apie 10-tą mėnesį jų vaikai mokėjo tvirtai stovėti ir žingsniuoti, vos vos už ko nors laikydamiesi; bet štai bėgüne jie jaučiasi juos ima statyti į bėgūną, ir reikalai pablogėjo tvirtai, bet vos atėmus atramą jie tampa visiški bejėgiai…

Jūs suprasite, dėl ko peikiamas bėgūnas, pradėję vaiką vedžioti prilaikomą už pažastų. Pirmiausia tuo per daug nesižavėkite, kad nenuslopintumėt kūdikio noro judėti savarankiškai. Antra, žiūrėkite, kad jo kūno – vaikui negalima eiti nei pasvirusiam į priekį, padėtis būtų taisyklinga nei linkčiojant į šonus.

O svarbiausia, galime pakartoti dar kartą,- duoti vaikui pakankamai vietos šliaužioti ir šiaip judėti. Tada jis veikiai sustiprés, jo judesiai pasi-darys koordinuoti ir baigiantis metams jis ims savarankiškai žingsniuoti. Aišku, galima jam ir padėt atprasti nuo atramos, jeigu matyti, kad jis vos vos ją liečia ir vaikščioja tvirtai. Galbūt pirmą kartą jis ir susverdes, neišlaikydamas pusiausvyros.

Pasistenkite jį švelniai sulaikyti, nenusigąskite patys ir mažojo nenugąsdinkite. Netrukus vaikas pats, neskatinamas ims savarankiškai vaikščioti, ir šis jo mokėjimas sparčiai lavès. Žinokite kad šliaužioti jis liausis ne iš karto. Tuo tarpu jam lengviau nušliaužti štai todėl jis ir nusi-iki kokio tolimo daikto negu iki jo nužingsniuoti leidžia ant žemės. Bet anksčiau ar vėliau naujas judėjimo būdas, suau-gusiųjų remiamas, nugalės. Paprastai, tai įvyksta kitapus kūdikystės slenksčio..

Ranka veikia. Trečią mėnesį galima pastebėti, kaip kūdikis, nesąmoningai braukydamas rankute antklodę, staiga sučiumpa jos kraštą, kaip, atsitiktinai užkliudęs žaislą, suspaudžia jį pirštais. Tuo pačiu metu jis ima viena ranka tarsi čiupinėti antrą. Ranka pradeda veikti.

Reikia jos veiklai sudaryti sąlygas. Kabinkite viršum lovelės žaisliukus (barškančius, spalvingus) taip, kad vaikas galėtų juos pasiekti ištiesta ranka. Iš pradžių jis netyčia žaislą užkliudys. Kadangi mažajam tai malonu, jis stengiasi jau tyčia judesį kartoti, ir pagaliau jam pavyksta žaisliuką pasiekti. 3-4 mėnesių vaikas gali ilgai susikaupęs žaisti su žaisliukais, kabančiais viršum jo krūtinės: jis čia užkliudo juos rankomis ir žiūri, kaip jie supasi, čia juos sučiumpa ir truputį palaiko. Apie penktą mėnesį mažasis tikrai gali pasiekti, sučiupti ir palaikyti kabantį žaisliuką. o šešių mėnesių galės tai padaryti viena ranka. Norint ugdyti tobulesnę judesių koordinaciją, galima duoti smulkesnių žaislų – plastmasinę žuvelę varlę ir pan.

Lavinant rankų judesius, labai pravartu daryti su kūdikiu specialius pratimus ir nepalikinėti jo vieno su pakabintais žaisliukais. Ketvirtą mėnesį parodykite jam barškutį, paduokite jam (iki 3 mėnesių kūdikis nesugebės ištiesti į žaislą rankos, bet pačiups priliestą prie delno). Baigiantis penktam mėnesiui, vaikas lengvai gali paimti suaugusiojo laikomą viršum jo krūtinės žaisliuką. Šį mokėjimą išugdžius, verta pradėt ugdyti kitą- mažasis turi išmokti paimti žaislą, kabantį šone arba ties jo veidu.

Penktą ir šeštą mėnesį vaikas mokosi iš karto tiesti ranką į žaislą. siekti daiktų ir juos imti gulėdamas ant šono arba ant pilvo, apie šešlą mėnesį jis moka paimti į abi rankas po žaislą ir juos laikyti.

Vaikas mojuoja žaislu, ima jį iš vienos rankos į kitą, apžiūrinėja, kiša į burną, o ant pilvo gulėdamas barškina juo. Pametęs žaisliuką. jis stengiasi ji rasti: graibo aplinkui ranka, ieško žvilgsniu. Jeigu žaisliukas jam pakliūva po ranka arba jis pamato, kur šis guli, žaisliuką pasiima ir toliau su juo žaidžia.

5-6 mėnesių vaikas būna nepatenkintas, jei jam nepavyksta žaisliuko paimti, ir nurimsta ji pasiekęs. Atėmus žaisliuką, vaikas gali pravirkti. o grąžinus nusiramina. Nuo to laiko (nuo 4-5 mėnesių), kai vaikas išmoksta imti žaisliukus ir su jais žaisti, atsiranda naujas poreikis – pasiekti ir paimti patikusį žaislą. Kai kūdikis iš karto negali žaislo paimti (šis guli per toli arba slysta iš rankų), jis labai atkakliai visais mokamais veiksmais ir dažnai savo išrastais” šito siekia.

Pažymėtina, kad daugelį šių svarbių judesių, apie kurių atsiradimą jau rašyta, mažasis gali atlikti tik todėl, kad moka daiktus čiupti. Taip. vaikas negalėtų pradėti savarankiškai tūpti, stoti, stovėti ir vaikščioti įsitvėręs atramos. jeigu negalėtų nusitverti rankomis lovelės tinklo arba maniežo krašto ir stipriai laikytis.

Taigi per pusmetį mažasis padarė didelę pažangą, išmoko čiupti gana vikriai, bet vis dėlto toli gražu ne tobulai. Pažiūrėkite, kaip vaikas tiesia ranką į jį dominantį daiktą: ji juda ne tiesiai, o vingiais. lanku, dažnai nuo reikiamos linkmės nukrypdama į šoną. Be to, visi daiktai čiumpami vienodai pirštais prispaudžiami prie delno.

Per antrąjį pusmetį pamatysite, kad čiupimas tobulės dvejopai. Pirma apie aštuntą mėnesį vaikas išmoks ištiesti ranką prie daikto, nedarydamas grįžtamųjų judesių, nuosekliai, o artėjant metų pabaigai – nenukrypdamas, tiesiai. Antra, kūdikis išmoks laikyti daiktus pirštais. Šio veiksmo išmokstama septintą aštuntą mėnesį, ir jis bus lavinamas iki metų pabaigos. Pastebėsite, kad ranka vis geriau prisiderina prie daikto: sviedinuką mažasis ims išskėstais pirštais; virvutę – nykščio, smiliaus ir didžiojo piršto galiukais; kai jam reikės laikyti kubelį. pirštai išsidėstys ant jo šonų.

Vaikas pažįsta pasaulį. Taigi per metus kūdikis išmoksta daug veiksmų ir judesių. Kartu jis mokosi orientuotis erdvėje. suvokti daiktų savybes, jų tarpusavio santykius ir sąveiką. Kitaip sakant, tobulėja ne tik vaiko fizinės galios bet ir jo psichinės savybės.

Tiesa, iš pat pradžių sunku skirti vaiko psichikos atskirus bruožus, kuriuos galima būtų laikyti suvokimu ir dėmesiu, atmintimi ir mąstymu. Apibūdinant kūdikio elgesį, kartais vartojami tokie posakiai: ,.vaikas stebi”, ,,vaikas sužino”, vaikas susivokia”, ,,vaikas supranta”. Visada reikia turėti galvoje, kad šie posakiai tik sąlygiški, kūdikiui negalima primesti suaugusiajam būdingų psichinių išgalių.

Taip, kūdikis žiūri į daiktą, bet regi jį ne visai tokį, kokį jį regėtų suaugęs žmogus. Taip. kūdikis siekia barškučio. čiumpa ji ir ima kratyti. klausydamasis jo skleidžiamų garsų. Bet tai anaiptol nereiškia. jog jis barškutį pažino, prisiminė, kad jis kratomas gali barškėti.

Sugebėjimas suvokti daiktus ir jų savybes. tai įsivaizduoti, apie tai visa tai klostosi galvoti, numatyti veiksmų su šiais daiktais rezultatus pamažu, kūdikiui susipažįstant su aplinka. Iš pradžių svarbiausia šios pažinties priemonė – patys kūdikio judesiai ir veiksmai. Ir tik palengva. antrą pusmetį užsimezga ir ima kauptis jau specialūs orientuojamieji veiksmai, atliekami ..viduje”- elementariausi suvokimo ir mąstymo veiksmai.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.