Vas 3, 2024
8 Views
Komentavimas išjungtas įraše Mulčias puikiai tinka naudoti su daržovėmis, vaiskrūmiais ir vaismedžiais

Mulčias puikiai tinka naudoti su daržovėmis, vaiskrūmiais ir vaismedžiais

Written by

Ar mulčio kūrimo procesas suvokiamas kaip sudėtingas? Visiškai ne. Užuot tekę tvarkyti savo sodo ir daržovių atliekas, galite jas panaudoti papildomoms užduotims palengvinti. Nebereikės gausiai laistyti, tręšti ar ravėti. Tiesiog nupjaukite veją ir padėkite nupjautą žolę po augalais. Kai kas gali ginčytis, kad šis požiūris atrodo netvarkingas ir nepatrauklus, tačiau toks mąstymas vis dar išlieka. Daugeliui pirmenybės teikimas vizualiai stulbinančiai sodybai nusveria praktiškumą, todėl per daug naudojamos trąšos ir chemikalai. Tačiau galbūt verta pripažinti, kad tai, kas naudinga ir sveika, gali turėti ir grožį.

Pasirinkus pjauti veją ir strategiškai padėjus nupjautą žolę po augalais, galima teigti, kad toks požiūris, iš pradžių laikomas negražiu ar netvarkingu, vis dar atitinka vyraujančias nuostatas. Kai kuriems asmenims pirmenybė teikiama estetiniam savo nuosavybės patrauklumui, o ne praktiškumui, todėl pernelyg dažnai naudojamos trąšos ir kitos cheminės medžiagos. Tačiau galbūt būtų protinga pripažinti, kad tai, kas naudinga ir skatina gerą sveikatą, gali būti ir vizualiai maloni.

visokios naudos

Gerbiamas Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vedėjas daktaras Arūnas Balsevičius, apsilankęs Paryžiuje, nustebo, kai pastebėjo, kad net šurmuliuojančiame miesto centre ir parkuose medžius puošia negyvų lapų ir žolės sluoksnis. . Iš pradžių šis vaizdas atrodė savotiškas, nes jam trūko estetinio patrauklumo, o asmenys, mėgstantys kruopščią tvarką, galėjo jį laikyti netvarkingu. Nepaisant to, A. Balsevičius nusprendė paeksperimentuoti su šia mulčiavimo technika nuosavame sode ir buvo maloniai nustebintas rezultatais. Mulčiuoti vaismedžiai ir kiti augalai augo greičiau ir išaugino didesnius, vizualiai malonesnius ūglius, palyginti su tais, kurie nebuvo mulčiuoti. Kad tai pasiektų, jis naudojo tik nupjautą vejos žolę ir išnaikintas piktžoles. Pasak jo, sausuoju metų laiku mulčias ne tik sulaikydavo drėgmę, bet ir greitai suyra, suteikdamas augalams gyvybiškai svarbių mineralinių medžiagų.

Mulčiuojant nupjauta žole, Balsevičiaus bulvės greičiau auga ir mažiau serga. Į mulčią įtraukus mikorizę lengviau pasisavinamos maistinės medžiagos, nes tam tikri grybai padeda skaidyti maistines medžiagas. Šis simbiotinis ryšys tarp augalų šaknų ir grybų yra abipusiai naudingas. Be to, nesunkiai galima įsigyti mikorizės preparatų, kurie skatina greitesnį ir sveikesnį augalų augimą, kai naudojami sodinimo proceso metu. Mokslininkas teigia, kad sprendimas augalus mulčiuoti žole arba ją išmesti ir naudoti mineralines trąšas yra asmeninis pomėgis nupjovus veją.

Pašnekovas pabrėžia įvairius mulčiavimo privalumus, pristatydamas jį kaip daugelio iššūkių sprendimą. Tai apima daug darbo reikalaujančios užduoties vežti sodo ar daržovių atliekas į komposto krūvas. Pavyzdžiui, A. Balsevičiaus sodyboje anksčiau buvo daug didelių išrautų piktžolių, nupjautos žolės, nugrėbtų lapų krūvos, kurios buvo sprendžiamos taikant mulčiavimo praktiką. Be to, atlikus mulčiavimą, vaismedžiai išaugo vizualiai patrauklesni ir sveikesni su mažesniu jautrumu ligoms. Be to, naudingas mulčiavimo aspektas yra jo gebėjimas išlaikyti vaismedžius sausros sąlygomis nereikalaujant papildomo laistymo, taip skatinant efektyvų vandens išsaugojimą.

Gaminant naminį mulčią, gaunamas ne tik gausus derlius, bet ir optimizuojamas laisvalaikio praleidimas. Mulčiavimas yra puiki alternatyva nenutrūkstamam sunkių darbų ciklui, pavyzdžiui, komposto transportavimui, tranšėjų kasimui po medžiais, dirvožemio purenimui ir stropiam augalų laistymui.

Remiantis specialisto analize, mulčiavimas yra įmantresnis sprendimas, palyginti su daug pastangų reikalaujančia užduotimi – nuolat besikartojančiu kompostavimo, kasimo, purenimo ir laistymo ciklu. Pavyzdžiui, uždėjus mulčią 2 metrų spinduliu aplink žemaūgę vyšnią, kurios aukštis yra maždaug 2 metrai, ravėjimo būtinybė šioje vietoje veiksmingai pašalinama. Be to, botanikė savo dvaro gėlynuose pasiekia gyvybingesnį augalų auginimą, kurie žiemos sezonu Lietuvoje ištveria šalčius. Norint apsaugoti šiuos augalus, rudenį gausiai išberiama daug lapų. Pavyzdžiui, net šalčiui jautrūs augalai, tokie kaip sargybiniai, tokiu būdu sėkmingai ištveria žiemą. Pažymėtina, kad šiais metais figmedis taip pat sėkmingai atlaikė žiemą, nepaisant to, kad žiema nebuvo itin šalta.

Iš esmės šis reiškinys atspindi natūralų augalų liekanų, trukdančių augti netoliese esantiems augalams, atsiradimą. A. Balsevičius tikina, kad jei toks įvykis gali nutikti net pačioje Paryžiaus širdyje, sodininkystė ir daržininkystė turi išlikti glaudžiai susijusi su gamtos principais.

Pašnekovas pripažįsta, kad ši nauja mados tendencija iš tikrųjų yra seno, pamiršto stiliaus atgaivinimas. „Nieko tikrai naujoviško nematau. Tai primena vaikystės prisiminimus, kai aplink serbentų ir agrastų krūmus seneliai praturtindavo dirvą perpuvusiu mėšlu. Dėl to šie augalai suklestėjo ankstyvą pavasarį, duodami gausų derlių. uogų derlių, išlaikant vešlią, tamsiai žalią lapiją ir užkertant kelią nepageidaujamam žolės augimui“, – pastebi A. Balsevičius. Mėšlas, būdamas iš anksto suvirškinta organinė medžiaga, tarnauja kaip natūrali mulčio forma. Tačiau šiais laikais jo prieinamumas labai sumažėjo dėl gyvulių trūkumo tarp individų.

Naminis mulčias yra protingas pasirinkimas tiems, kurie nuskynė gausų derlių ir turi daug laisvalaikio. Be to, nupjauta žolė yra puikus pasirinkimas mulčiuoti.

Natūralus mulčias sode

Ar galima naudoti lapus, piktžoles, šieną ir nupjautą žolę kaip mulčią daržovėms auginti? Natūralios žemdirbystės šalininkai naudoja bet kokias lengvai prieinamas medžiagas. Renkantis mulčą itin svarbu atsižvelgti į daržovių augimo trukmę – trumpesniam auginimo laikui reikia lengvesnio ir greičiau pūvančio mulčio. Ir atvirkščiai, ilgesnės vegetacijos augalai neturėtų būti nuolat mulčiuojami, o verčiau kartą ar du per metus mulčiuoti stambesnėmis ir lėčiau pūvančiomis medžiagomis. Tačiau svarbu pažymėti, kad lėtai augantis ir stambesnis mulčias skaidydamasis naudoja azotą, todėl augaluose gali trūkti maistinių medžiagų. Todėl patartina daugiausia dėmesio skirti azoto reikalaujančioms daržovėms, tokioms kaip kopūstai, žiediniai kopūstai, žirniai, burokėliai, morkos, svogūnai, česnakai. Iš pradžių šias daržoves reikėtų mulčiuoti greitai irstančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, jauna minkšta vejos žole, o tik vėliau galima įdėti ilgiau išliekantį mulčią arba visai išvengti mulčiavimo.

atmintinę

* Ąžuolo lapai rūgština dirvą ir ilgai irsta, todėl tinka tik spanguolių, bruknių, bruknių ir rododendrų mulčiavimui. Šie augalai bus labai patenkinti šia danga ir trąšomis.
* Dirvą rūgštinti gali ir medžių žievė, pjuvenos, šiaudai, pušų ir pušų spygliai, gluosnių ir gluosnių lapai.
* Nupjauta vejos žolė nerūgština dirvos, o užtepus šlapia, iškart pradeda irti.
* Prižiūrint sodą ir gėlynus, tomis pačiomis piktžolėmis galima mulčiuoti augalus.
* Geriausia mulčiavimo medžiaga – klevo ir liepų lapai.
* Vaismedžių, pavyzdžiui, B. obelų, lapai netinka vaismedžiams mulčiuoti, nes išmeta ligų sukėlėjus. Grėbdami obels lapus po vainiku, sugrėbsite ir ligų sukėlėjus bei kenkėjus. Pavasarį ši obelis suserga.
* Daugelis Lietuvoje auginamų vaismedžių priklauso erškėčių šeimai, kuriai priklauso ir rožės, todėl rožių negalima mulčiuoti vaismedžių lapais.

Atrodo, kad įvyko klaida.

Stropiai įrengėte gėlių lovą, užtikrindami, kad ji būtų tinkamai laistoma, ir netgi nuvažiavote ją per daug mulčiuodami pjuvenų priekaba. Tačiau po kelių savaičių pastebėjote nerimą keliantį gėlių lapų spalvos pasikeitimą, nes jie pradėjo geltonuoti. Tai yra chlorozės, kuri atsiranda dėl dirvožemio rūgštėjimo, rezultatas. Dėl to augalai kenčia nuo geležies trūkumo, stabdo jų augimą. Verta paminėti, kad su šia keblia situacija gali susidurti bet kuris augalas, jei naudojamos nekokybiškos durpės. Todėl patartina vengti mulčio, kuris rūgština dirvą.

Labai svarbu užtikrinti, kad mulčio sluoksnio storis būtų tinkamai subalansuotas, augalai nebūtų veikiami žalingos temperatūros ir vyktų fermentacijos procesas.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.