Maždaug 70 procentų atmosferos sudaro azotas, gyvybiškai svarbus visų augalų elementas. Tačiau dauguma augalų negali tiesiogiai pasisavinti azoto iš oro, todėl reikia tręšti. Priešingai, dobilai turi unikalią savybę ne tik pasisavinti azotą, bet ir nusodinti jį į dirvą. Dėl šios nepaprastos savybės ankštiniai augalai, tokie kaip dobilai, yra labai naudingi kitų augalų veislių sėkloms, kaip patvirtina ekspertai. Pažymėtina, kad tik ankštinių augalų šeimos procesas prieš sėją yra nereikšmingas.
Dobilas pagerina dirvožemio struktūrą ir padidina humuso kiekį, o jo vešlus augimas veiksmingai slopina piktžoles ir sumažina per dirvą plintančių ligų atsiradimą. Pašnekovas pabrėžia pastebimą dirvožemio kokybės pagerėjimą auginant šiuos augalus, taip skatinant aplinkos tvarumą. E. Klimas taip pat pabrėžia, kad dabar valstybinė programa įpareigoja ankštinius augalus įtraukti į ūkininkų laukus, siekiant užtikrinti dirvožemio kokybės išsaugojimą ir užkirsti kelią humuso išeikvojimui.
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus pastebimai sumažėjo humuso kiekis Lietuvos dirvožemyje, pirmiausia dėl nesubalansuotos augalininkystės ir ankštinių augalų nebuvimo sėjomainose. Šis nuosmukis sumažėjo maždaug trečdaliu, o kai kuriose vietovėse dabar humuso lygis yra mažesnis nei 2 %, o tai labai skiriasi nuo ankstesnio 3 % lygio. Šią tendenciją pabrėžė mokslininkai, kurie pabrėžia žalingą šio reiškinio pobūdį. Tačiau dobilų įtraukimas į žemės ūkio praktiką buvo nustatytas kaip galimas sprendimas vyraujančiai situacijai pagerinti.
Dobilų rūšių paplitimas mūsų šalyje yra nepaprastai didelis.
Galiausiai persų dobilai arba Trifolium resupinatum pirmiausia naudojami kaip žaliosios trąšos. Ši vienmetė veislė gali pasigirti mažais, bet labai kvapniais gražios švelnios alyvinės spalvos žiedais.
Dobilas yra daugiafunkcinis išteklius, apimantis dekoratyvinius, tręšimo ir arbatos gaminimo tikslus. Gausiai drėgni baltieji dobilai (Trifolium repens) auga ilgai, maždaug 5–6 metus.
Kokie galimi dobilų panaudojimo būdai sodininkystėje?
Ankštiniai augalai, tokie kaip dobilai, yra sumedėję augalai, kurie bitėms yra nektaro šaltinis. Todėl, jei sodininkas prižiūri bites, augindamas nektarą gaminančius dobilus gali gauti pakankamai maisto ir produktyvios aplinkos. Be to, tokia tvarka naudinga ir pačiam sodui, nes dobilai pritraukia ne tik bites, bet ir kitus naudingus vabzdžius, kurie palengvina kitų žydinčių augalų apdulkinimą. Baltieji dobilai, ypač jų atolai, šiuo metu visiškai žydi po neseniai pievos kirtimo. Pasak E. Klimo, raudonieji dobilai paprastai žydi tik vieną kartą kaip viena žolė, tačiau dviejų žolelių variantai gali žydėti kelis kartus.
Dobilų vejų populiarumas didėja dėl jų praktinių savybių. Skirtingai nei tradicinėse vejose, dobilų vejai nereikia nuolatinio drėkinimo, nes dobilų šaknys yra ilgesnės, galinčios ištraukti vandenį iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Nepaisant nuolatinio laistymo trūkumo, dobilų veja išlieka žalia visą vasarą. Be to, šiose vejose nėra piktžolių ir kenkėjų, todėl nereikia naudoti herbicidų ar pesticidų. Dobilų veja taip pat turi unikalią savybę aeruoti save, todėl sumažėja rankinio vėdinimo poreikis. Dobilai, palyginti su tradicine veja, labiau toleruoja suspaustą dirvą, todėl jais paviršius yra minkštesnis ir malonesnis vaikščioti. Skirtingai nei įprastos vejos, dobilų vejos spalvos nekeičia dėl šunų šlapimo. Be to, dobilai turi nepaprastą gebėjimą kaupti biologinį azotą, praturtina dirvą ir puikiai tinka kitiems šalia jų augantiems augalams. Tai pašalina papildomo tręšimo poreikį, todėl dobilų veja yra ekonomiškas pasirinkimas. Galiausiai, vienas geidžiamiausių dobilų vejos aspektų yra jų gebėjimas privilioti bites, o taip pat reikia rečiau pjauti, palyginti su tradicine žoline veja.
Dobilas yra daugiafunkcinis išteklius, apimantis dekoratyvinę estetiką, dirvožemio praturtinimą maistinėmis medžiagomis ir arbatos gamybos komponentu. Tiksliau, persiniai dobilai, moksliškai žinomi kaip Trifolium resupinatum, naudojami kaip žaliosios trąšos, pasižyminčios kasmetiniu augimu. Švelnios, šviesiai alyvinės atspalvio gėlės yra mažo dydžio, skleidžiančios itin malonų kvapą.
Dėl žavingo gėlių žavesio, kurie į dobilais išpuoštą kiemą vilioja bites ir kitus vabzdžius, reikia būti atsargiems keliaujant basomis. Tuo atveju, kai vaikai ar asmenys, jautrūs bičių įgėlimams, šėlsta vejoje, yra paprasta priemonė – vejos pjovimo dažnis žydėjimo laikotarpiu.
Iš tiesų, varpinė žolė turi aiškų pranašumą prieš dobilus, nes ji išlieka vertikali net tada, kai važiuojama pėsčiomis. Dobilų ir tradicinės vejos žolės derinio pasirinkimas tikriausiai yra optimalus pasirinkimas daugumai žmonių. Ypač baltieji dobilai dažniausiai pasirenkami kaip neatsiejamas vejos elementas dėl kompaktiško aukščio, todėl jį galima lengvai pereiti. Be to, baltųjų dobilų daugiametis pobūdis palengvina jo platinimą visoje vejoje.
Violetinis dobilas yra nepaprastai išskirtinis ir sudėtingos konstrukcijos augalas. Dėl savo iškilaus aukščio jis neabejotinai yra tinkamas pasirinkimas puošti pievas vien dėl jų estetinio žavesio. Pažymėtina, kad šiai rūšiai reikia minimalios priežiūros, tačiau ji nuolat džiugina ryškiais žydėjimais ir žaviais atspalviais. Dėl šios dobilų veislės didingumo, palyginti su minimaliomis pastangomis, ji yra viliojanti galimybė tiems, kurie nori pagražinti savo aplinką. Tačiau verta paminėti, kad įsigyti šių sunkiai pasiekiamų dobilų sėklų gali būti sudėtinga ir reikalaujanti finansinių pastangų.
Rožiniai dobilai geriausiai tinka pakrantės apželdinimui, kai netoliese yra vandens šaltinis, nes jie klesti arti vandens.
Atliekant nedidelio masto žemės ūkio veiklą, dobilų kaip žaliosios trąšos naudojimas gali pasirodyti labai naudingas. Įterpus šiuos augalus į dirvą, ženkliai sumažėja brangių mineralinių trąšų poreikis. Be to, mineralinių trąšų naudojimas dažnai kelia užteršimo nitratais pavojų. Priešingai, dobilai turi savybę sugerti biologinį azotą iš atmosferos, taip skatinant ekologinę praktiką ir užkertant kelią požeminio vandens taršai. Vadinasi, jei turite kuklų sodą, kuriame auginamos įvairios daržovės, dobilų įterpimas net ir trumpam laikui gali labai pagerinti jūsų augalų augimą ir bendrą sveikatą.
Įsigiję maždaug 0,5 kilogramo šių ekonomiškų ankštinių augalų sėklų, galite ženkliai prisidėti prie savo sodybos ar sodo pagražinimo. Taikydami atitinkamus sėjomainos metodus ir naudodami šiuos ankštinius dirvožemio gerinimo preparatus, sėkmingai gausite gausų derlių iš ribotos erdvės, kartu išsaugodami žemės derlingumą. Rekomenduojama sėti dobilus ir vėliau įterpti augalo antžeminę dalį kartu su šaknimis. Be to, taikant šią praktiką nereikia skirti papildomos žemės, nes augalai gali būti kaitaliojami per tą patį auginimo sezoną.
Jūs užsiimate dobilų auginimu ir sėja. Kaip iliustracija, kai baigsite bulvių išgavimą liepos mėnesį, turėsite galimybę vietoj jų išbarstyti vienmečius augalus, o kokybiškų pavasarinių trąšų pagalba jie veš iki vėlyvo rudens. Vadinasi, atkasę saują bulvių krūmų, kad ruoštumėte savo įžanginę blynų partiją, nusprendėte, kad vieta puikiai tinka dobilų auginimui.
Esant pakankamai drėgmės, metiniai persų dobilai auga nepaprastai greitai. Per kelis mėnesius po pasėjos jis padaugina daug žalios biomasės. Pažymėtina, kad E. Klimo kartu su ASU bendradarbiais atlikti tyrimai parodė, kad baltieji dobilai pranoksta raudonuosius dobilus pagal biomasės gamybą per panašų laikotarpį. Todėl baltieji dobilai gali būti laikomi perspektyvia alternatyva šiam tikslui pasiekti.
Jei ūkyje yra gyvulių, galima auginti ir raudonuosius bei kitus dobilus pašarams.
Dobilas naudojamas įvairiems tikslams: jis yra ir dekoratyvinis elementas, ir dirvožemio derlingumo maistinių medžiagų šaltinis, ir pagrindinis arbatos gamybos ingredientas. Ypatingą intrigą ir estetinį patrauklumą kelia purpuriniai arba įsikūniję dobilai, moksliškai žinomi kaip Trifolium incarnatum. Šių dobilų gyvavimo trukmė yra maždaug dveji metai, o jų gėlės labai panašios į subtilias žvakes.
Auginimo ypatybės
Dobilai yra palankus pasirinkimas žaliajai trąšai, nes juos galima sodinti visą sezoną, nors tai labai svarbu norint užtikrinti tinkamą drėgmės valdymą. Ankštinius augalus vejoms galima sėti ir iki rugpjūčio, absoliutus terminas – rugpjūčio 10 d. Kad dobilai sėkmingai peržiemotų, būtina ne tik, kad sėklos išdygtų, bet ir šaknyse įsitvirtintų gumbinės bakterijos. Pavasarį, kai dirva išdžiūsta ir pasiekia minimalią 9 °C temperatūrą, galima pradėti sėti dobilų veją. Verta paminėti, kad šaltoje dirvoje žolė blogai dygsta. Paprastai optimalus bet kokios rūšies žolės sėjos laikas yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia.
Viename are reikėtų pasėti apie 80 gramų baltųjų dobilų, su galimybe padidinti iki 100 gramų, jei ketinama jį panaudoti kaip žaliąją trąšą. Vienam hektarui raudonųjų dobilų reikia apie 150 gramų žemės, o šis kiekis gali būti padidintas iki 200 gramų, jei siekiama jį įdirbti kaip žaliąją trąšą. Vieno kilogramo raudonųjų ir persiškų dobilų sėklų kaina svyruoja nuo 3,5 iki 4 eurų, baltųjų – 5,8–6,4 euro, o rožinių – apie 6 eurus.
Dobilų vejas, kurių ilgis viršijo 7 cm, prie namo rekomenduojama nupjauti iki optimalaus maždaug 3,5 cm aukščio, o priskiriamas pievų vejoms – iki 6 cm aukščio.
