Braškės pasižymi puikiu gebėjimu priprasti prie įvairių dirvožemio sąlygų, o tai rodo, kad jos nėra selektyvios.
Aistringas braškių kultivatorius, sunaudojęs paskutinius metinio derliaus vaisius, svarsto, kaip tinkamai elgtis nuviliančioms braškėms. Galbūt verta pradėti auginti šviežią egzempliorių, atsižvelgiant į tai, kad palankus metas sodinti braškes yra neišvengiamas.
Nauja braškė
Pasak ūkininkės tam skirtą braškių auginimo ūkį, tinkamiausias laikas pradėti braškių sodinimą yra rugpjūčio antroji pusė, besitęsianti iki spalio pradžios. Lingienė pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti gerai išvystytą šaknų sistemą ūgliuose, leidžiančius sėkmingai įsitvirtinti naujoje vietoje prieš prasidedant šalnoms.
Kada reikėtų apsvarstyti galimybę atnaujinti savo braškių augalą? Iš Anykščių rajono kilusio ūkininko žiniomis, pagirtinas braškių derlius per septynerius metus gali būti pasiektas rūpestingai prižiūrint, laiku tręšiant, genint uogų lapus rudenį, naudojant dulkėjimo būdus. Ir atvirkščiai, tais atvejais, kai braškių derlius yra nepatenkinamas dėl negalavimų ar užkrėtimų, įskaitant straublių lervų buvimą, būtų protinga apsvarstyti galimybę įkurti šviežių braškių augalą kitur.
Laimei, braškės puikiai prisitaiko prie įvairių dirvožemio sąlygų, nors geriausiai klesti saulėtoje ir gerai nusausintoje vietoje, derlingoje, purioje ir šiek tiek rūgščioje arba neutralioje dirvoje, praturtintoje humuso. Patartina vengti sodinti šiuos gležnus augalus žemose vietose, kuriose pavasarį gali kauptis vanduo, nes per didelė drėgmė gali sukelti uogų sunykimą. Labai svarbu pasirinkti tinkamą tręšimo metodą, nes perteklinis braškių tręšimas maistinių medžiagų turinčioje dirvoje gali sukelti pernelyg didelį lapijos augimą, sumažinti derlių ir padidinti jautrumą ligoms.
Optimali vieta braškėms auginti yra ne lysvė ar vaga, o lygus paviršius. Pastatę braškes gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, lysvėje, antroje pavasario pusėje arba vasaros pradžioje netyčia patiriame jas galimą bėdą dėl kaitrios saulės šviesos.
Nereikalaujama braškių daigų išdėstyti šachmatų lentoje ar zigzago forma. Optimalus būdas yra sodinti juos eilėmis, tarp daigų išskiriant tam tikrus intervalus: 40 cm tarp atskirų augalų ir 80 cm tarp eilių. Esminis aspektas yra kruopštus dirvožemio paruošimas prieš sodinant braškes, užtikrinant visišką daugiamečių piktžolių šaknų naikinimą.
Būtina apgalvoti, kokiomis priemonėmis atgaivinsime braškių veislę, žinomą kaip „Pandora” – vėlyvą veislę, išsiskiriančią išskirtine išvaizda, dideliu dydžiu, maloniu skoniu ir išskirtiniu tvirtumu, todėl puikiai tinka transportuoti.
Kokio tipo sodinukus reikėtų auginti?
Nusprendus braškes auginti naujoje vietoje, patartina nesodinti sodinukų, išaugintų iš brandintų uogienių, nes gautos braškės gali nepasižymėti tokiomis pageidaujamomis savybėmis kaip dydis ir gausumas. Be to, yra rizika, kad naujoje vietoje gali atsirasti ligų. Optimaliausias pasirinkimas būtų naudoti dvejų metų senumo braškių sodinukus. D. Lingienė papildomai paaiškino, kad jos braškių auginimo įstaigoje galima įsigyti tik pirmamečių braškių sodinukų. Ji paaiškino, kad tyčinis visų gėlių pašalinimas pirmaisiais metais skatina tvirtų braškių ūglių augimą.
Veisiant naujas braškes, sodinukų kokybė turi didžiulę reikšmę. Braškių sodinukų pirkimas iš rinkos kelia nemažą riziką, nes neįmanoma nustatyti šių sodinukų amžiaus ar veislės. Nors tokių sodinukų kaina gali siekti vos kelis centus, tikimybė, kad iš jų užauginta braškė bus labai patenkinta, abejotina. Vadinasi, norint auginti gausias ir kokybiškas braškes, patartina ieškoti sertifikuotų braškių ir pasikonsultuoti su patyrusiais augintojais, kurie gali duoti neįkainojamų patarimų renkantis veisimui tinkamas veisles.
Išmanantis braškių kultivatorius rekomenduoja nesodinti tik vienos rūšies braškių. Šiuo metu yra daugybė braškių veislių, siūlančių skirtingus nokimo laikotarpius, pavyzdžiui, ankstyvą, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvą. Atsižvelgiant į tai, kad vienos veislės augalai paprastai sunoksta apie dešimt dienų, įvairių rūšių braškių auginimas leidžia mėgautis braškėmis ilgiau nei mėnesį, ypač gaminant keturių sezonų uogienes. Be to, be tradicinių vieną kartą skinamų braškių, vis labiau populiarėja remontantinės ir dvigubo derliaus braškės, nes jos gali derėti visą vasaros sezoną.
Pasak mano didelė patirtis rodo, kad skirtingų braškių veislių derlius kasmet skiriasi. Šiais metais produktyvios pasirodė keliolika tų pačių veislių, o tai reiškia, kad ateinančiais metais gali klestėti kitos veislės. Akivaizdu, kad šis rezultatas priklauso nuo vyraujančių gamtos sąlygų.
Būtina apgalvoti braškių auginimo atjauninimo strategiją. Verta paminėti, kad pagrindinis principas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis braškes, yra skirti asmeniniam vartojimui skirtas braškes ir komerciniais tikslais skirtas braškes.
Braškių veislės
Ūkininkas susilaikė nuo rekomendacijų, kurios braškių veislės atspariausios ligoms ir kurių uogos yra skaniausios. Ūkininkas pabrėžė, kad skonio pageidavimai yra subjektyvūs – vieni pirmenybę teikia saldžesnėms braškėms, kiti – rūgštesniam. Asmeniškai ūkininkui maloniausias yra saldaus ir rūgštaus skonių derinys. Be to, ūkininkas pastebėjo, kad net ir toje pačioje veislėje braškių skonis kiekvienais metais gali skirtis. Tokie veiksniai, kaip saulės šviesos prieinamumas, gali turėti įtakos saldumui: daugiau saulės lemia saldesnes uogas, o ribotas saulės kiekis sukelia daugiau rūgštumo, todėl saldinimui gali tekti naudoti cukrų. Šį paaiškinimą pateikė pašnekovas.
Daugybę braškių veislių savo žemės ūkio paskirties žemėje auginanti ūkininkė pabrėžė, kad labai svarbu atskirti braškes, skirtas asmeniniam vartojimui, ir skirtas komerciniams tikslams.
Kita lietuviška ankstyvoji veislė „Saulenė“ nusipelno pripažinimo dėl didelių, ovalių uogų, kurių paviršius yra lygus, blizgus ir sodriai raudonas. Jo minkštimas turi malonią rūgštumo ir saldumo pusiausvyrą, suteikia sultingumo ir tvirtumo.
