Ar kada nors susimąstėte, kaip vaikai išmoksta elgtis – gerai ar blogai? Psichologo Alberto Banduros Bobo lėlės eksperimentas mums atskleidė stebėjimo galią mokymuisi. Panagrinėkime, kaip ši revoliucinė teorija pakeitė mūsų supratimą apie ugdymą ir vystymąsi.
Socialinio mokymosi teorijos gimimas
XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje psichologas Albertas Bandura metė iššūkį egzistavusiam įsitikinimui, kad mokymasis vyksta tik per sąlygiškumą. Savo socialinio mokymosi teorijoje jis pasiūlė, kad stebėjimas taip pat atlieka lemiamą vaidmenį mokantis. Norėdamas tai įrodyti, Bandura atliko novatorišką eksperimentą su Bobo lėle – dideliu pripučiamu žaislu. Vaikams buvo rodoma, kaip suaugusieji agresyviai elgiasi su lėle, ją spardo ir muša šaukdami. Po tokio poveikio, palikti žaisti kambaryje, šie vaikai imituodavo stebėtą elgesį, įskaitant agresiją. Šiame eksperimente buvo kalbama ne tik apie lėles; jis atskleidė pažinimo procesą socialiniame kontekste, kai mokytis galima tiesiog stebint kitus.
Imitavimas: Geras, blogas ir Bobo
Ne paslaptis, kad vaikai žvelgia į suaugusiuosius, tačiau Banduros išvados suteikė tam gilesnę prasmę. Jo eksperimentai atskleidė, kad vaikai mėgdžioja agresyvų elgesį, kurį stebi suaugusieji. Jei suaugusiojo modelis elgėsi agresyviai, vaikai rodė tokias pat tendencijas. Įdomu tai, kad berniukai buvo tris kartus labiau linkę į tokį elgesį nei mergaitės – ypač jei agresorius buvo vyras. Ši dinamika rodo, kad pavyzdžiai yra svarbūs formuojant vaikų elgesį. Nesvarbu, ar tai būtų piktadarys per televiziją, ar nusivylęs tėvas, vaikai linkę atkartoti tai, ką mato. Įsivaizduokite mažylį, kuris puola į pykčio priepuolį, nes matė, kaip elgiasi jo mėgstamas animacinio filmuko veikėjas – tai mokymosi proceso dalis!
Stebinantis pastiprinimo vaidmuo
Galite manyti, kad didžiausią įtaką elgesiui daro apdovanojimai arba bausmės, tiesa? Bandura šią teoriją patikrino. Jis nustatė, kad pagyrimo už agresyvų elgesį buvimas ar nebuvimas reikšmingai nepakeitė to, kaip vaikai elgėsi stebėdami suaugusįjį. Nepriklausomai nuo to, ar suaugusysis buvo baramas, ar apdovanojamas už savo veiksmus, vaikų polinkis atkartoti tokį elgesį išliko nepakitęs. Tai leido atskleisti, kaip mokymasis stebint pranoksta paprastą sąlygojimą. Tai parodė, kad stebint, kaip agresyviai elgiasi kitas žmogus, galima įskiepyti modelius į stebėtojo elgesį be aiškaus pastiprinimo. Įsivaizduokite vaiką, matantį, kaip suaugęs žmogus pavagia sausainį, ir darantį tą patį, nepriklausomai nuo to, ar suaugęs žmogus buvo pagirtas, ar nubaustas. Štai kokia stebėjimo galia!
Agresijos mažinimas stebint
Banduros eksperimentai parodė, kad stebėdami galime ne tik išmokti agresyvaus elgesio, bet ir neagresyvaus elgesio. Kai vaikai stebėjo suaugusiuosius, taikiai bendraujančius su lėle Bobo, agresija labai sumažėjo, ypač tarp mergaičių. Tai rodo, kad pozityvaus elgesio modeliavimas gali veiksmingai pažaboti agresiją. Pagalvokite: jei vaikai mato žiniasklaidoje ar tėvų propaguojamą gerumą, jie gali būti labiau linkę mėgdžioti tuos globėjiškus veiksmus. Šiame amžiuje, kai žiniasklaidoje gausu smurto, Banduros darbas atskleidžia, kad teigiamo elgesio skatinimas gali pakeisti požiūrį ir paskatinti darnesnę visuomenę.
Banduros išvadų poveikis
Banduros tyrimai sukrėtė ne tik psichologijos sritį, bet ir paskatino pokalbius apie smurtą žiniasklaidoje ir jo poveikį. Jei vaikai mokosi iš to, ką mato, ar galime ir toliau leisti agresijos kupiną žiniasklaidą? Po Banduros tyrimų rezultatų kilo diskusijos dėl smurtinio turinio televizijos laidose ir filmuose, ypač skirtuose vaikams, reguliavimo. Banduros darbas leido suprasti, kad esame ne tik pasyvūs aplinkos stebėtojai, bet ir aktyvūs dalyviai, kurie įsisavina ir atkartoja elgesį. Šiandien pedagogai ir politikai, remdamiesi Bandura, siekia, kad žiniasklaidoje būtų daugiau pozityvių pavyzdžių, kad šiandieninė mokymosi aplinka taptų tokia, kuri skatina gerą elgesį, o ne agresiją.
Banduros eksperimentas su lėle Bobo iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie mokymąsi. Jis atskleidė galingą stebėjimo mokymosi įtaką ir priminė mums apie mūsų atsakomybę modeliuoti teigiamą elgesį kitai kartai. Rinkimės savo veiksmus išmintingai, nes mūsų vaikai stebi!
