Paprikos yra vienos įdomiausių daržovių, kurias renkasi Lietuvos sodininkai. Siekiant užtikrinti optimalų jų vizualinį patrauklumą, panašų į įprastas komercinėse įmonėse, labai svarbu suprasti tinkamą paprikų auginimo ir auginimo praktiką.
Paprikos demonstruoja nepaprastą pranašumą savo vitamino C kiekiu, pranokdamos net gerbiamas citrusines citrinas ir maistingus juoduosius serbentus. Be to, paprikos gali pasigirti daugybe pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant vitaminą P, provitaminą A (karotiną) ir įvairius B grupės vitaminus laistyti
Dėl netinkamos dirvožemio drėgmės ir pakilusios oro temperatūros pipirų augalų stiebai linkę sumedėti, todėl per anksti išskrenda pumpurai. Iš pradžių paprikos laistomos kas savaitę iki žydėjimo pradžios. Vėliau, susidūrus su karštomis klimato sąlygomis, laistymo dažnis padidinamas iki dviejų kartų per savaitę. Per visą žydėjimo ir derėjimo laikotarpį šie augalai yra maitinami vandeniu tiesiai ant jų šaknų, paprastai 1–2 kartus per savaitę, atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas. Beje, jei apsilankymas sode apsiriboja kartą per savaitę, kiekvieno užsiėmimo metu patartina duoti gausesnį vandens kiekį.
Drėkinimui būtina naudoti šiltą vandenį (+25 °C). Jokiu būdu negalima naudoti šalto vandens, nes jis gali stabdyti augalų augimą ir uždelsti žydėjimo ir derėjimo pradžią. Nevienodi (neformuoti) vaisiai gali atsirasti dėl netinkamo žiedų apdulkinimo. Norint to išvengti, patartina atlikti papildomą dirbtinį apdulkinimą, švelniai pakratant kiekvieną žydintį augalą karštą, saulėtą, ramią dieną ar vakare.
Svarbūs ir trumpi paprikų auginimo patarimai augalų formavimas
Norint išauginti tankų ir tvirtą pipirų augalą su stipriu šoniniu augimu, būtina nugenėti pagrindinį stiebą, kai jis pasiekia 20–25 cm aukštį. Tokiu būdu augalas greitai išsišakos. Patariama palikti tik viršutinius 4-5 ūglius, o likusius pašalinti. Karštą ir drėgną vasarą itin svarbu pašalinti apatinius pažastinius ūglius, kad greitai neišgaruotų dirvožemio drėgmė. Tačiau sausą vasarą leidžiama juos palikti nepažeistus, nes žalumynai veikia kaip kliūtis nuo greito išgaravimo.
Apdulkinimo procesas apima žiedadulkių perkėlimą iš vyriškojo reprodukcinio organo į moteriškąjį reprodukcinį organą, leidžiantį apvaisinti ir gaminti sėklas.
Nenormalių (neformuotų) vaisių atsiradimas gali būti siejamas su netinkamu žiedų apdulkinimu. Norint išvengti šios problemos, būtina atlikti papildomą dirbtinį žydinčių augalų apdulkinimą. Tai galima pasiekti švelniai purtant kiekvieną augalą karštą, saulėtą ir ramią dieną ar vakare.
