Teritorijos dalijimas baseinais ir tinklo trasavimas
Kanalizuojamoji teritorija dalijama į atskirus kanalų tarpų ir kolektorių aptarnaujamų plotų baseinus. Kanalizuojamosios teritorijos baseinų ribos nustatomos vietovės plane su horizontalėmis.
Vedant kanalizacijos tinklo trasas, reikia stengtis kiek galima didesnį teritorijos plotą aptarnauti savitekiais kanalais, išvedant kanalizacinius vandenis išleidimo vietas arba valymo įrenginius trumpiausiu keliu.
Kad būtų išvengta didesnių kanalų į atskiri kanalų tarpai turi būti klojami statmenai vietovės horizontalėms arba nedideliu kampu jas. Kanalai turi nuvesti vandenis iš aukštesniųjų teritorijos vietų į žemesniąsias.
Sudarant vietovės kanalizacijos tinklo schemą, prisilaikoma tam tikrų schemų.
Statmenoje schemoje, kur atskiri kanalų tinklo kolektoriai nėra tarp savęs sujungti, jie trumpiausiu keliu nukreipiami į atvirąjį vandens telkinį.
Schema taikoma tokiose vietose, kur yra bendras paviršiaus polinkis prie upės. Ji tinka surinkti ir nuvesti lietaus vandenis ir buitinius-ūkinius vandenis, kai vandens telkinys yra pakankamai vandeningas ir kanalizacinius vandenis galima išleisti nevalytus.
Sulaikanti schema panaši į statmenąją, tik skiriasi tuo, kad čia atskiri kanalai suvesti vieną bendrą kolektorių. Šis kanalizacinius vandenis sutelkia ir nuveda valymo įrenginius.
Lygiagreti schema tokia, kur vietovės paviršius su didesniu polinkiu krypsta prie atvirojo vandens telkinio. Tokioje vietoje, siekiant išvengti didesnių kanalų kritimų, jie projektuojami lygiagrečiai upei arba tam tikru kampu į ją.
Zoninė schema sudaroma iš atskirtį kanalų zonų schemų. Kanalizacinis vanduo dažnai iš vienos zonos persiurbiamas į kitą.
Radialinė schema sudaroma tokioje vietovėje, kur yra bendras polinkis iš vietovės pakraščių į centrą. Centre kanalizaciniai vandenys surenkami, ir siurblių stotis juos persiurbia į spaudimo kanalą, kuris tuos vandenis nuveda į išleidimo vietą.
Kanalų įgilinimas
Nuo kanalų įgilinimo viršutinėse tinklo dalyse iš dalies priklauso visas kanalizacijos tinklo įgilinimas ir kanalą statybos kaina.
Pradinis kanalų įgilinimas priklauso nuo grunto įšalimo gylio žiemos metu ir su tuo susijusios kanalizacinio vandens užšalimo kanaluose galimybės. Pagal atitinkamas normas mažiausias kanalų įgilinimas, matuojant nuo žemės paviršiaus iki vamzdžio dugno, be šiluminės izoliacijos, imamas 0,3 m aukščiau grunto įšalimo ribos iki 500 mm skersmens vamzdžiams, o didesniems vamzdžiams — 0,5 m mažiau didžiausio grunto įšalimo ribos, bei ne mažiau kaip 0,7 m.
Tuo atveju, kai kanalus tenka kloti sekliau, negu normų nustatyta, jie turi būti izoliuojami nuo užšalimo ir apsaugoti nuo praeinančio transporto sužalojimo.
Mūsų respublikos klimatinėmis sąlygomis minimalųjį kanalų įgilinimą galima priimti 1,0-1,2 m.
Kanalizacijos tinklo įgilinimas dažnai taip pat priklauso nuo kanalų įgilinimo „diktuojančiuose taškuose”, esančiuose paprastai tolimiausiose ir žemiausiose kanalizuojamojo baseino vietose.
Skaičiuotino vandens kiekio nustatymas kanalų tarpams
Skaičiuotiną vandens kiek kiekvienam kanalizacijos tinklo tarpui sudaro nuosavo vandens kiekis, patenkantis iš priklausančio tam kanalo tarpui baseino ploto, ir tranzitinio vandens kiekis, ateinantis skaičiuojamąjį tarpą iš aukščiau esančių tinklo tarpų tame kanale, taip pat ir iš šoninių kanalų, esančių skaičiuojamojo tarpo viršutiniame gale.
