Antikinių rašytojų, graikų ir romėnų. knygos išliko bibliotekose. Tiesa, tai buvo ne tokios bibliotekos, kaip mūsų laikais. Jose veltui ieškotume lentynų su išrikiuotomis tomų eilėmis; rastume tik sandėlius, kuriuose tuometiniai valdovai rinkdavo papirusus su literatūros ir mokslo kūriniais.

Jau l amžiuje pr. m. e. Aleksandrijos muziejaus biblioteka, savotiškas aukštasis mokslinis institutas, turėjo apie pusę milijono originalių rankraščių, rūpestingai surinktų ir supirktų Pietų Europoje, Viduržemio jūros salose, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Aleksandrijos bibliotekos katalogą sudarė šimtas dvidešimt knygų šimtas dvidešimt papiruso ritinių. Katalogo autorius buvo mokslininkas Kalimachas. kuris pats perrašė apie aštuonis šimtus poezijos ir istorijos kūrinių.

Bibliotekų taip pat buvo Antijochijoje, Pergame, Sirakūzuose, daugelyje graikų ir romėnų miestų. Kai kurios iš šių bibliotekų sudegė, kitos virto griuvėsiais. Tačiau dalis kolekcijų išliko. Išliko dramų tekstai, eilėraščiai, laiškai, mokslo ir filosofijos traktatai, matematikos bei geometrijos veikalai. Papirusai ritiniai iš suklijuotų juostelių, išpjautų iš Egipte, Palestinoje ir Sicilijoje augusio augalo lapų, pasirodę esą gana tvirta medžiaga. Susukti ritiniai išliko iki viduramžių, tada jie buvo daug kartų perrašinėjami ir kopijuojami. Tą darbą atliko vienuoliai vienuolynuose. Pagaliau nežinia kelintas iš eilės nuorašas sulaukė spaudos išradimo, ir, pradedant XV šimtmečiu, tolesni antikinių kūrinių leidiniai jau buvo spausdinti.

Beje, dar iki šiol kasinėjant antikinius miestus, jų griuvėsiuose ir grotose randama senovės papirusų. Neseniai, jau po karo, Mažosios Azijos dykumų urvuose buvo aptikti puoduose ir urvuose paslėpti senovės babiloniečių ir senovės Žydų raštai, priklausę kuriai nors didelei tų laikų bibliotekai.

Bet juk seniausi pasaulinės literatūros paminklai „Iliada“ ir „Odisėja“ atsirado VIII amžiuje pr. m. e., prieš du šimtmečius iki to laiko, kai žmonės pradėjo naudotis papirusu. Na ir ką gi? Šie kūriniai du amžius gyveno liaudyje jie buvo dainuojami ir deklamuojami. Toks literatūros perdavimas tuo metu buvo visuotinai paplitęs.

Šie abu šedevrai buvo užrašyti tik VI amžiuje pr. m. e.