Kryžminiu žingsniu šokėjas kiek galima daugiau paeina kairėn. Šiame šokyje kryžminis žingsnis yra bėgimo charakterio, taigi skirtingas nuo kryžminio žingsnio, kuris yra Sukčiuje. Šokėjas nė trupučio nestovi ant abiejų kojų. Jis — arba ore arba žemę liečia viena kuria nors koja. Akcento daryti taip pat nereikia.
3 taktas — virvutė kaip 1 takte:
„viens” daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja į kairę pusę, kryžiuojant už kairės;
„du” — daryti dvigubąjį žingsnį kaire koja į dešinę pusę, kryžiuojant ją už dešinės.
4 taktas — eglutė dešine koja:
„viens” — žengti žingsnį dešine koja į kairę, kryžiuojant ją už kairės;
„ir” — žengti žingsnį kaire koja į kairę ir kojas atkryžiuoti, galvą truputį palenkti žemyn;
„du” — žengti žingsni dešine koja su akcentu (treptelėjimu ir galvos pakėlimu aukštyn), kryžiuojant ją pro kairės priekį, o sulenktą kairę koją pakelti nuo žemės ir palikti perkryžiuotą už dešinės;
„ir” — pauzė.
Eglutė taip pat bėgimo charakterio, panašiai, kaip antrame takte kryžminis žingsnis.
Sekanti Džigūno virvutė pradedama kaire koja. Visi judesiai atliekami ta pačia tvarka, tik pradedant kita koja. Šis žingsnis daromas tik į šonus. Šokėjai paprastai susikabina (rankomis virš alkūnių) po du, po keturis ar dar daugiau.
Per pirmuosius keturis antrosios muzikos taktus šokėjai virvutę daro į vieną pusę, o per antruosius keturis, pradėdami kita koja, grįžta atgal. Visų šokėjų galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka. Žingsnio pabaigoje, treptelėjimo metu akcentavimą reikia pabrėžti galvos kilstelėjimu aukštyn. Šiaip visas žingsnis lygus ir bėgimo charakterio.
- Šuolinis žingsnis. Šiuo žingsniu šokėjai šoka grojant trečiąją muzikos dalį. Žingsnis panašus į šuoliavimą. Visą laiką reikia atsispirti viena kuria nors koja, pašokti aukštyn ir pašokimo metu sulenktas kojas vieną po kitos pritraukti po savimi. Atsispyrus dešine, po pašokimo reikia kristi pirma ant kairės, paskui statyti dešinę koją ir vėl pasispirti naujam šuoliui. Per vieną taktą padaromi du šuoliniai žingsniai. šį žingsnį šokėjai daro pavieniui, sukryžiavę rankas priekyje arba susikabinę po kelis rankomis virš alkūnių. Keičiant judėjimo kryptį, keletas šuolinių žingsnių dažnai užbaigiami treptelėjimu ta koja, kuria atsispiriama.
Šokių bateliai Vilniuje ir ne tik.
Treptelėjimai dažniausiai būna ketvirtojo (po septynių šuolinių žingsnių) ir aštuntojo (vėl po septynių) takto pabaigoje. viršų galima šokti pagal šokėjų pajėgumą. Aukštesniems šuoliams — lėtesnė muzika, žemesniems — greitesnė.
Atliekant šį žingsnį, turi atrodyti, kad žirgas šuoliais lekia per laukus.
