Vaistinė ramunė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Vienmetis, žolinis augalas. Auga sunkesnėse dirbamose dirvose, ypač tarp žiemkenčių. Tai senas vaistinis augalas, kurio žiedai plačiai vartojami liaudies ir mokslinėje medicinoje.
Geriausia vaistinė žaliava (Flores Chamomillae vulgaris, Flores Matricariae. Anthodium Chamomillae) gaunama tada, kai graižai nuskinami ir sudžiovinami liežuvėliniams žiedams esant horizontalinėje padėtyje ir kai graižuose pražydusių vamzdelinių žiedelių būna. Kultivuojama ramunė duoda geresnės kokybės vaistinę žaliavą, todėl pastaruoju metu jos pasėliai vis didėja.
Žaliavoje randamos medžiagos: eterinis aliejus, kuriame būna angliavandenio azuleno, organinių rūgščių esterai, gliukozidas, vitaminas C ir nedidelis kiekis rutino. Svarbiausios veikliosios medžiagos yra azulenas ir gliukozidas. Azulenas ramina uždegiminius procesus, o gliukozidas — veikia nervų galūnes, paraližuoja lygiąją muskulatūrą ir dėl to pašalina spazmus.
Žiedai bei preparatai imami į vidų nuo virškinamojo trakto sutrikimų, o kaip išoriniai naudojami plovimams ir kompresams, esant įvairiems uždegiminiams procesams. Ypač daug ramunių suvartojama įvairių arbatų mišinių (species) gamyboje. Tai liaudies mėgstamas vaistas ir kiekviena namų šeimininkė stengiasi turėti tam tikrą žiedų atsargą. Taip pat ir mokslinėje medicinoje ramunės plačiai vartojamos įvairiems plovimams, ypač stomatologijoje.
