Trūkstant dirvoje geležies, augalai suserga chloroze.

Geležis. Trūkstant dirvoje arba kitame auginimo substrate geležies, augalai suserga chloroze. Nuo šios ligos geležies mineralinės druskos ne visuomet padeda, nes geležies katijonai, susijungę su dirvožemio dalelėmis, pasidaro augalams neprieinami. Galima šiais tirpalais augalų lapus nupurkšti, tačiau didesnių koncentracijų druskos lapus nudegina, o silpni tirpalai nelabai veiksmingi.

Problema buvo išspręsta, atradus chelatus, t. y. organinius junginius, kurių viduje yra metalo katijonų. Chelatų mineralų katijonai su dirvožemio dalelėmis nesusiriša ir būna ilgą laiką augalams prieinami.

Paaiškėjo, kad net rūgščiose dirvose, kur palankiausios sąlygos mineralinėms geležies formoms pasisavinti, chelatai augalams 1650 kartų prieinamesni, negu geležies sulfatas. Šie junginiai efektyvesni už mineralines druskas ir tręšiant augalus per lapus.

Chelatai turi būti atsparūs dirvos mikroorganizmų poveikiui ir geležies junginiai turi būti stabilūs.

Kol kas tik viena ehelatinių junginių grupė šiomis savybėmis pasižymi. Tai FeEDTA (etilendiamintetraacto rūgštis), kuri su trivalente geležimi sudaro pastovius chelatinius junginius, o su dvivalente — ne tokius pastovius. Gerai veikia rūgštesnėse dirvose CTDA (cikloheksino-1,2-diamintetraacto rūgštis), NTA (nitrilotriacto rūgštis), Fe-DTRA, sin. FeDTPY (dietilentriaminpentauksacto rūgštis). Tai tamsiai rudi tirpalai. Šiuose junginiuose yra apie 10% geležies komplekso. 1 litrą vandens dedama 1,5-5 g šios medžiagos.

Mėšlas. Frezijoms, kaip ir visoms svogūninėms gėIėms, šviežias mėšlas netinka, todėl Olandijoje, Lenkijoje jos tręšiamos gerai perpuvusiu mėšlu. Rekomenduojama 100 rn2 dirvos jterpti 1-2 m3 gerai perpuvusio mėšlo arba 2–5 kibirus mėšlo 1 M3 žemių. Naudojant mėšlo durpių kompostus, norma atitinkamai padidinama. Didesnis mėšlo kiekis dirvoje gali pakenkti frezijoms, ypač augimo pradžioje.

Frezijas, išsprogus butonams, naudinga laistyti srutomis.

Kraujo miltai. Tai plačiai gėlininkystėje naudojama organinė trąša, kurioje yra apie 12% N, 1,2% P203 ir 0,3% CaO. Be šių elementų, kraujo miltuose yra įvairių augimo stimuliatorių, taip pat geležies ir magnio junginių ir kai kurių mikroelementų.

Kraujo miltai plačiai vartojami frezijoms tręšti Olandijoje; 100 m2 dirvos jų išberiama 15 kg arba 750 g išmaišoma 1 m3 dirvožemio.

Frezijų tręšimo specifika

Pagrindinis tręšimas. Dekoratyvinių augalų tręšimo žinovas Penigsfeldas frezijas priskiria prie augalų, gerai augančių vidutinį druskų kiekį turinčiame dirvožemyje. Nurodoma, kad dirvožemio ištraukoje druskų gali būti daugiau kaip 0,4%•(optimalu 0,1-0,3%). Gerai jos auga tada, kai 100 g dirvos yra 10-20 mg N, 40—60 mg P205 ir 50-100 mg K20. Mažiausiai šių elementų turi būti augimo pradžioje, daugiausia — intensyviai augant žiedynkočiams. Kremeris (1973 m.) nustatė, kad optimalus dirvožemio druskingumas frezijoms priklauso nuo humuso, t. y. 0,25%, kai dirva humusinga, ir 0,15%, kai humuso dirvoje nedaug. Frezijų šaknys gležnos ir nuo didesnės druskų koncentracijos labai nukenčia.