Silkinio ryklio taukuose mokslininkai aptiko medžiagų, iš kurių gaunami vadinamieji prostaglandinai. Jie yra fiziologiškai labai aktyvūs ir sudaro vieną svarbiausių gyvos ląstelės reguliacinio mechanizmo cheminių komponentų. Kai kurie junginiai, gaunami iš susmulkintų jūrų lelijų, žvaigždžių, agurkų audinių, panaudojant atitinkamus tirpiklius, turi antinavikinių ir priešgrybinių savybių. Tarp dygiaodžių ir duobagyvių jūrinių organizmų (jūrų ežių, žvaigždžių, aktinijų) aptikta taip pat įvairių medžiagų, kurios pasižymi neurotropiniu,- antimikrobiniu ir priešgrybiniu aktyvumu.
Neliko nepastebėtos ir pintys — daugelio antibiotinių ir antimikrobinių medžiagų, kurių žymią dalį sudaro junginiai, turintys bromo, jodo, chloro, producentai. Bulgarų gydytojai šiandien plačiai vartoja gydymui protaminsulfatą ekmoliną. Jis yra heparino antagonistas ir pasižymi antihistamininiu, antibakteriniu ir antivirusiniu veikimu. Šis preparatas gaunamas iš Kaspijos eršketo ir kai kurių lašišinių žuvų ikrų bei dauginimosi organų ekstrakto.
Preparatas nenuodingas ir nedirgina viršutinių kvėpavimo takų gleivinių. Be biologiškai aktyvių medžiagų, esančių jūriniuose organizmuose ir potencialiai perspektyvių sveikatos apsaugai, amerikiečių mokslininkai nurodė, kad kai kuriuose iš jų yra nepaprastai nuodingų medžiagų. Pavyzdžiui, JAV išskirta iš žuvų toksinų, tūkstančius kartų nuodingesnių už šiandien žinomas kovines nuodingąsias medžiagas ir 150 tūkstančių kartų viršijančių mirštamumą nuo kurarės. Iš nemažo kiekio jūrinių augalų, kurie dažnai sudaro žiniškus sąžalynus, galima paruošti žaliavos rentabiliam pramoniniam jų perdirbimui. Šiandien mokslininkams iškilo dar viena užduotis — ieškoti biologiškai aktyvių medžiagų ne tik tarp jūrinių organizmų natūralioje jų gyvenamojoje aplinkoje, bet ir panaudoti hidrobiontų izoliuotas ląsteles antimikrobinių vaistų biosintezei mitybinėse terpėse, ne organizme.
Jūrų floros ir faunos atstovų, produkuojančių biologiškai aktyvias medžiagas, yra gausiai, iš jų aktyvūs junginiai gaunami labai paprastai, jiems būdingas įprastinis stabilumas ir gerai išreikštos farmakologinės savybės; tuo šie jūriniai organizmai tampa viliojančiu naujų preparatų sukūrimo iš jų šaltiniu. Naujų „jūros vaistų” gavimas — tai kokybiškai naujas medicinos raidos etapas, sveikatos apsaugos apskritai ir šiuolaikinės farmakoterapijos efektyvumo didinimo skyrium imant. Toli gražu ne visi žino, kad mielės yra vienaląsčiai augaliniai mikroorganizmai, neturintys chlorofilo, ir priklauso jos grybų klasei.
Nuo neatmenamų laikų mielės buvo vartojamos liaudies medicinoje. Alaus ir kepimo mielės vartojamos sergant įvairiausiomis ligomis. Tačiau natūralu, kad jų naudingo veikimo mechanizmas įvairiu laiku buvo aiškinamas nevienodai; tai priklausė nuo medicinos žinių lygio ir techninės bazės. Įrodyta, kad mieles gerai pasisavina virškinamasis traktas, jos nesukelia žarnyno funkcijos sutrikimo, jas vartojant pagerėja skrandžio sekrecinė veikla.
Mielės sėkmingai vartojamos ligoniams su sumažėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu gydyti. Maksimaliai alaus mielės pradeda veikti po 45-60 minučių, jas suvartojus. Jos yra efektyvus skrandžio sekrecinės funkcijos stimuliatorius, didesnis už ruginę duoną, virtą mėsą, pieną ir mėsos buljoną.
