Maistas per dieną turi būti paskirstytas nevienodai. Pusryčiams turi tekti maždaug 25% paros maisto davinio kalorijų. Paprastai per pusryčius valgomi du patiekalai. Pirmas valgis – bulvės, daržovės, košė, varškė, kiaušiniai. Antras – pienas, arbata arba kava su pienu.
Pietums reikia skirti 35% paros maisto davinio kalorijų. Pradedama užkandžiu daržovių salotomis, silke su svogūnu. Paskui valgoma sriuba ir antrasis patiekalas mėsa arba žuvis su garnyru, o po to saldus patiekalas
Pavakariams skiriama 15% paros maisto davinio kalorijų. Jie tenkina vaiko skysčių poreikį po pietų ir dienos miego. Pavakariams duodama kefyra, pieno arba arbatos su bandele ar sausainiais, vaisių, uogų.
Per vakarienę paprastai valgomi du patiekalai: karštas (daržovių ar kruopų maltiniai, košė, varškės valgiai) ir po ju kefyras, raugintas pienas, pienas, kisielius. Vakarienei tenka 25% paros kalorijų.
Tačiau maistas turi būti ne tik įvairus ir skanus. Vaikas būtinai turi ji valgyti su apetitu. Kai vaikas sėdasi prie stalo ir iš anksto gardžiuojasi, kad dabar jam duos valgyti, organizmas pasirengia gerai sunaudoti maistą. Jeigu kvietimas sèstis prie stalo sukelia vaikui nepasitenkinimą, tai net jeigu jis ir viską suvalgys, naudos bus kur kas mažiau, negu tuo atveju, jei jis viską būtų suvalgęs noriai.
Gera apetitą turinčiam vaikui, ipratintam normaliai valgyti, valgymas yra malonumas. Nors šios emocijos ne ypač sudėtingos, bet jos teigiamos. Ir jam gerai, ir tėvams malonu žiūrėti, kaip jų mažiukas su pasitenkinimu valgo viską, kas jam paduota. Kai šeima kartu pusryčiauja, pietauja ar vakarieniauja, prie stalo viešpatauja ramybė, kuri jau pati savaime yra maloni ir labai padeda gerai pasisavinti maistą.
Jeigu vaiko apetito stoka yra prasto auklėjimo rezultatas, jeigu jūs iš jo tegirdite ..Aš nenoriu valgyti”…Aš šito nemėgstu“, ,,Fui, neskanu“, tai valgis kelia neigiamas emocijas ne tik pačiam vaikui, bet ir greta sėdintiems suaugusiems.
Kokių svarbiausių taisyklių reikia laikytis, kad vaikai turėtų gerą apetitą? Duokite vaikui tik tiek maisto, kiek jis noriai suvalgo. Pediatrai nepritaria jokioms papildomoms priemonėms nei įkalbinėjimams gyrimams. nei gąsdinimams ar pažadams, nei dažnai tėvų taikomam dėmesio nukreipimui, kad vaikas baigtų suvalgyti visą jam paduotą porciją. ..Sveikas vaikas.- rašė profesorius A. Kiselis.- paprastai turi gerą apetitą ir suvalgo tiek, kiek jo amžiui reikia”. Jeigu jis mažiau valgys pusryčių. tai per pietus suvalgys viską ir gal dar daugiau paprašys (tik, aišku. jeigu jani nebus leista ką nors perkąsti“ prieš pietus). Geriau įdėti mažiau košės, negu vaiką įkalbinėti ar jam įsakinėti visą ją suvalgyti iki paskutinio šaukšto. Pagrindinis kriterijus, rodantis, ar vaikas užtektinai pavalgo, tai jo svorio atitikimas ūgiui.
Labai neigiamai vaiko apetitą veikia kalbos, kad jis nieko nevalgo”. ..labai mažai valgo”, suaugusiųjų jaudinimasis dėl jo nevalgymo, pabrėžtas dėmesys tam, kiek jis suvalgė. Svarbu laiku pradėti gaminti visus įvairius patiekalus, kurie reko-menduojami jo amžiui, ir taktiškai, bet nenuolaidžiai pratinti vaiką valgyti visoki jam naudingą maistą. Dažniausia tėvų klaida ir yra ta, kad jie per lengvai nusileidžia vaikui, kai jis pareiškia: ..Man neskanu“…Aš šito nemėgstu”, ir vietoj naujojo patiekalo vėl pakiša iprastinį. Kas įdėta i lėkštę. Lų vaikas turi ir suvalgyti. Ypač žiūrėkite, kad vaikas valgytu kietą maistą. kurį jis turi išmokti gerai sukramtyti. Tai svarbu ne tik todėl, kad jis neatsisakinėtų jo valgyti, bet ir todėl, kad normaliai augtų žandikauliai ir dantys.
Būtinai reikia griežtai laikytis maitinimo režimo. Virškinamieji organai turi ne tik dirbti. bet ir pailsėti. Vaikas turi valgyti reguliariai, kas 3,5-4 valandos. Pusryčiauti jis privalo ne vėliau kaip per valandą po miego, vakarieniauti – 1.5 valandos prieš gulant.
Vaikui apetitas kyla ir tada, kai jis gali pats valgyti, susidaro kultúringo ir higieniško valgymo įgūdžių. Juo geriau ir lengviau vaikas valdo šaukštą, šakutę ir peilį, juo jam valgymas teikia mažiau rūpesčio. ir juo greičiau jis su juo susitvarko.
Trečiaisiais gyvenimo metais jūsų vaikas išmoko tvarkingai naudotis šaukštu, laikydamas jį dešiniąja ranka. Ketvirtaisiais išmokykite jį kietą maistą valgyti šakute, atsignybant jos šonu po nedidelį gabaliuką. ir. kai suvalgo vieną, tik tada atsignyba kitą. (Vis jam priminkite, kad šaukštą ir šakutę reikia laikyti trim pirštais, bet ne visu kumščiu.) Penktaisiais gyvenimo metais galima jam leisti vartoti ir peilį.
Tikimės, kad jau iš mažens pratinote vaiką sėstis, prie rūpestingai. gražiai padengto stalo, mokėte švariai, tvarkingai valgyti. Patogūs indai, kiekvieno patiekalo valgymas iš kito indo, šviesi staltiesė ar klijuoté, ant kurios neturi būti trupinių ar prilaistyta valgio.- visa tai labai ugdo tvarkingumą.
Skirkite dėmesio ir vaiko elgesio prie stalo kultūrai. Tegul jis prie stalo sėdasi švarus, tvarkingas, susišukavęs, būtinai prieš tai nusiprauses rankas ir sausai jas nusišluostęs. Priminkite vaikui, kad prie stalo sėdima tiesiai, nesiküprinant, nepalinkus į vieną pusę. Maistas imamas šaukštu arba šakute, nedideliais gabaliukais. Geriama ir valgoma tyliai. Jeigu paėmei duonos gabaliuką. atgal nedėk. kitą imk tik suvalgęs pirmąjį. Duonos nelaužyk. netrupink atsikąsk po truputį.
Pirštais iš lėkštės slystantį maltinio gabalėlį gali prilaikyti duonos plutele. Jau ketvirtų metų vaikas gali be priminimų naudotis servetėle. nusišluostyti lūpas ar pirštus ne tik pavalgęs. bet ir visada, kai prireikia. Pratinkite vaiką valgant nesiblaškyti ir neskubėti. Tegu keliasi nuo stalo tik baigęs valgyti, tyliai pastato kėdę į vietą ir būtinai padėkoja suaugusiesiems! Aišku, prie stalo vaikas turi laikytis ir bendrųjų elgesio taisyklių: nereikalauti sau didelio dėmesio, nepertraukinėti suaugusiųjų. būti atidus kitiems.
Jeigu per visą laiką iki mokyklos vaikas turės gera apetitą. įpras tam tikromis valandomis valgyti. įgis visus kultūrinius ir higieninius maitini-mosi įgūdžius – tai jis ir bus tam tikra prasme parengtas mokyklai.
Režimas. Norime pabrėžti, kad jeigu vaikas iš mažų dienų ipranta gyventi pagal režimą, jis noriai jo ir laikosi. Jam ir į galvą neateina spyriotis. kai laikas gulti. Jeigu jis varytą jo nereikia žadinti
kare 9 val. atsigula ir ne ilgiau kaip per pusvalandį kietai užmiega, tai jis pats pabunda žvalus ir linksmas. Vaikas turi užtektinai laiko ramiai apsirengti, ir tėvams netenka jo raginti ar priekaištauti, kad ilgai krapštosi. Dieną jo nereikia keliskart šaukti prie stalo ar liepti, kad eitų į lauką pasivaikščioti. Diena šeimoje prasideda ir baigiasi ramiai, dėl režimo nebūna jokių konfliktų.
Vakaro valandas tėvai puikiausiai gali skirti savo darbams. Kasdien kartodamasis, režimo ritmas (tomis pačiomis valandomis valgoma, gulama, būnama lauke, žaidžiama ir dirbama) teigiamai veikia nervų sistemą visus fiziologinius organizmo procesus. Ikimokyklinėse vaikų įstaigose griežtai laikomasi režimo. Bet namie (ir darželio nelankančių, ir jį lankančių šeimose) jo toli gražu ne visada žiūrima. Pastebėta, kad, kai šeimoje poilsio dienomis nesilaikoma režimo, pirmadienį darželyje vaiko savijauta būna pasikeitusi: vaikas esti pavargęs, suglebęs (arba priešingai — nepaprastai judrus), nori dieną gerokai ilgiau pamiegoti negu paprastai…
Per pirmuosius ketverius gyvenimo metus režimas menkai tepakinta. Šiek tiek sutrumpėja paros miegas, nes vaikas mažiau miega dieną. Tačiau negalima pamiršti, kad vaikui vis dar reikia ilgiau pamiegoti negu suaugusiam žmogui.
