Paklaidų pasiskirstymo kreivės savybės, kurioms nereikia įrodymų:
1) paklaidų kreivė simetriška ordinačių ašies atžvilgiu (teigiamos ir neigiamos paklaidos yra vienodai galimos);
2) paklaidų kreivė yra virš abscisių ašies, nes p(A) visada teigiama;
3) funkcija p(A) yra didžiausia, kai atsitiktinės paklaidos reikšmė lygi nuliui, t. y. A=0.
Tikimybių teorijoje, naudojantis Gauso formule, galima apskaičiuoti atsitiktinių paklaidų, turinčių anksčiau išvardytų savybių, tikimybes.
Sisteminės paklaidos, kaip ir atsitiktinės, taip pat yra ribotos.
Matavimo tikslumas priklauso nuo matavimo sąlygų.
Apie matavimų tikslumą paprastai sprendžiama pagal rezultatų nuokrypius nuo tikrosios matuojamojo dydžio reikšmės. Juos sąlygoja sisteminės ir atsitiktinės matavimų paklaidos.
Pašalinus sistemines paklaidas, matavimų tikslumą apibūdina ribinė atsitiktinė paklaida. Tačiau ji nežinoma. Todėl matavimo rezultatų tikslumas vertinamas netiesiogiai, nustatant pirmiausia atsitiktinių paklaidų išsklaidymo pobūdį.
Viena svarbiausių atsitiktiniu dydžių kiekybinių charakteristikų yra dispersija, naudojama įvertinant atsitiktinių dydžių išsklaidymo dydį.
Išmatuotų dydžiu funkcijos tikslumo įvertinimas
Dažnai geodezijoje matuojama netiesioginiais būdais, t. y. matuojami kiti dydžiai, o ieškomasis dydis, būdamas išmatuotų dydžių funkcija, apskaičiuojamas. Išmatuotų dydžių (funkcijos argumentų) tikslumas yra žinomas, t. y. žinomos jų vidutinės kvadratinės paklaidos.
Funkcijos reikšmė, apskaičiuota pagal klaidingas argumentų reikšmes, taip pat bus su tam tikra paklaida, priklausančia nuo argumentų paklaidų ir pačios funkcijos išraiškos. Galimi du atvejai: statistiškai priklausomi ir nepriklausomi argumentai.
Plotų matavimo būdai
Sprendžiant ūkinius, ekonominius bei inžinerinius uždavinius, reikia žinoti žemės sklypų plotus. Jie randami apmatavus sklypų ribas ir apskaičiavus. Plotus galima nustatyti matuojant žemės sklypus topografiniuose planuose arba žemėlapiuose ir natūroje. Dažniau jie nustatomi iš planų ar žemėlapių, nes taip sugaištama mažiau laiko, matuojama kambaryje ir neveikia klimato sąlygos. Tačiau natūroje plotai išmatuojami tiksliau: jų neiškreipia braižymo paklaidos ir popieriaus deformacijos.
Matuojama žemės sklypo paviršiaus horizontaliosios projekcijos, o ne natūralaus paviršiaus plotas.
Tarptautinėje SI sistemoje ploto vienetas yra kvadratinis metras (m2). 100 m2 sudaro 1 arą (a), o 100 a – 1 hektarą (10 000 m2=100 a=1 ha). Dideli plotai skaičiuojami kvadratiniais kilometrais (km2). Taigi 1 000 000 m2=10 000 a=100 ha=1 km2.
Lietuvoje naudoti šie ploto vienetai: dešimtinė (10 925,4 m2), margas (7283,36 m2), valakas (21,85 ha). JAV naudojami ploto vienetai šie: kvadratinė pėda (square foot), akras (acre) ir kvadratinė mylia (square mile). I akras.43,560 kvadratinių pėdų, – 0,4047 ha ir 1 ha=10 000 m2=107,6391 kvadratinių pėdų=2,471 akrų. 1 kvadratinė mylia=640 akrų=259,008 ha.
Kai topografiniuose planuose arba žemėlapiuose matuojami plotai gaunami kvadratiniais milimetrais (mm2) arba kvadratiniais centimetrais (cm2), tai juos reikia perskaičiuoti į kvadratinius metrus, arus, hektarus arba kvadratinius kilometrus.
Tariama, kad 1:2000 mastelio topografiniame plane išmatuotas sklypo plotas p=126,74 cm2.
