Rūgštynės priklauso rūgtinių (Polygonaceae) šeimai. Lietuvos TSR teritorijoje savaime auga apie 15 šios genties rūšių. Vaistinei žaliavai tinka šios rūgštynių rūšys; ilgalapė (R. hydrolapathum Huds), vandeninė (R. aąuaticus L.), rauktalapė (R. crispus L.) ir kt. Tai daugiamečiai, žoliniai stambūs augalai. Auga drėgnesnėse vietose — paupiais, grioviuose ir kt.
Vaistinei žaliavai šaknys (Radicis Hydrolapathi) renkamos rudenį arba pavasarį. Rudenį iškastas reikia džiovinti apšildomose džiovyklose, pavasarį — natūraliai pastogėse bei saulėje.
Žaliavoje randama gliukozidų, rauginių medžiagų ir kt. Be to, rūgštynių šaknyse gausu geležies junginių.
Šaknų žaliava bei jos preparatai vartojami nuo viduriavimo, anemijos ir kitų virškinamojo trakto sutrikimų. Manoma, kad geležies junginiai pagreitina hemoglobino regeneraciją. Be to, žaliavoje esančios antrachinoninės ir tanidinės medžiagos teigiamai veikia žarnyno mikroflorą.
