Vazonuose augdami ir turėdami ribotą kiekį žemės, kambariniai dekoratyviniai augalai žymiai mažiau gauna maisto medžiagų negu lauke augantieji augalai. Ilgesnį laiką nepersodinant ir papildomai nepatręšiant, jų augimas sustoja, žiedai nebesivysto, augalas skursta ir galų gale visai žūva.
Kad normaliai augtų ir vystytųsi, augalai turi gauti pakankamai azoto, kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų maisto medžiagų. Trūkstant žemėje azoto, augalo augimas sulėtėja, lapai smulkėja, gelsta ir krinta; žiedai taip pat smulkėja, blanksta, deformuojasi. Trūkstant fosforo, augalo lapų pakraščiai pagelsta, lapai krinta, nesivysto žiediniai pumpurai, augalas trumpiau ir ne taip gausiai žydi. Trūkstant kalio ir kalcio, augalo stiebelis blogai vystosi, lapų galiukai ir kraštai ruduoja, sukasi, žiedai šviesėja, ir augalą labiau puola ligos bei kenkėjai. Geležies trūkumas iššaukia chlorozę – augalo lapai pasidaro visiškai blankūs bechlorofiliai.
Taigi, norint, kad augalui žemėje būtų pakankamai maisto medžiagų, reikia ją tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Iš organinių trąšų daugiausia naudojama karvių ir arklių mėšlas, vištų ir karvelių išmatos, kraujamilčiai, ragų drožlės, srutos. Universaliausia greit veikianti organinė trąša yra mėšlo srutos. Jos pagaminamos taip: 1/3 bet kokio indo (statinė, kibiras) pripildoma gryno šviežio karvių arba arklių mėšlo, o likusi dalis vandens. Mėšlas inde retkarčiais pamaišomas ir rauginamas 13-15 parų. Paskui srutos perkošiamos per atitinkamo stambumo sietą į kitą indą ir laikomos tamsioje, vėsioje vietoje.
Mėšlo srutos, prieš naudojant jas augalams tręšti, praskiedžiamos vandeniu, kurio imama 4-5 kartus daugiau negu srutų. Panašiai galima paruošti ir vištų bei karvelių išmatų srutas, kurios yra dar veiksmingesnės už karvių bei arklių mėšlo srutas. Paukščių išmatų srutos prieš naudojant taip pat praskiedžiamos vandeniu (1 daliai paukščių išmatų srutų imama 10 dalių vandens).
Ruošiant žemių mišinius augalams, mėgstantiems labai trąšią žemę (fuksijoms, durnaropėms), galima primaišyti sutrintų sauso karvių mėšlo arba paukščių (vištų, karvelių) išmatų, kurių 1 kilogramui žemės dedama 1-3 gramai.
Bandymai parodė, kad organinės trąšos, sumaišytos su mineralinėmis, žemių mišiniuose būna dar veiksmingesnės. 1 kilogramui žemių mišinio imama 2-4 gramai kraujamilčių arba ragų drožlių, 1,5 gramo tomamilčių ir 0,8 gramo kalio druskos. Toks žemių mišinys paruošiamas iš anksto, t. y. 1-2 mėnesius prieš augalų sodinimą. Iš mineralinių trąšų kambariniams augalams tręšti daugiausia naudojama amonio salietra, superfosfatas ir kalio druska. Mineralinės trąšos duodamos dažniausiai mišinio pavidalu (1 litrui vandens imama 1-2 gramai trąšų).
Didelę reikšmę turi geležis, boras, manganas, magnis, varis ir kitos mikroelementinės trąšos, kuriomis patręšti augalai geriau auga ir būna atsparesni ligoms. Į kibirą vandens dedama labai mažai (ant galo arbatinio šaukštelio) mikroelementinių trąšų. Jomis augalai liejami panašiai, kaip ir kitomis trąšomis.
Tręšiant augalus bet kokiomis trąšomis, būtinai reikia laikytis tręšimo taisyklių. Augalus tręšti tik sparčiausio augimo metu. Netręšti ramybės laikotarpyje esančių ir ligų pažeistų augalų. Persodintus augalus tręšti ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių. Silpnai išsivysčiusius augalus tręšti 1 kartą per mènesį, jaunus, stipriai augančius – kas 10-15 dienų, žolinius žydinčiuosius kas 7 dienos ir didelius augalus (palmes) 1-2 kartus per mėnesį. Prieš tręšiant augalus palaistyti.
Netręšti augalų per daug, nes per gausiai patręšti augalai vėliau žydi (dažnai sudžiūsta dar neišsiskleide žiedų pumpurai), o kartais ir visai žūva. Netręšti augalų saulėtą dieną. Saugoti, kad trąšos nepatektų ant augalo lapų ir stiebo. Mineralinių trąšų mišinio kiekvienai augalų grupei galima nusipirkti chemijos gaminių parduotuvėse. Kaip jas naudoti pažymėta ant įpakavimo.
