KAS YRA AIDAS?

Virpančio kūno sukelti garsai sklinda bangomis. Garso bangos eina į visas puses, o jų greitis priklauso nuo aplinkos tankumo ir tamprumo savybių. Iš lentelės matyti, kad garsų sklidimo greičiai priklauso nuo aplinkos:

ore 340 m/sek vandenyje 1500 „ pliene 5100 „ medyje apie 5000 „

Sutikdamos kliūtis, pavyzdžiui, miško sieną, debesį, kalnų šlaitus, garso bangos gali atsimušti. Jūs kiekvienas žinot, kas yra aidas.

Jeigu kalbame atvirame ore, tai garso bangos patenka mūsų ausį betarpiškai iš mūsų pašnekovų burnos. Jeigu pokalbis vyksta uždaroje patalpoje, tai į mūsų ausį, be tiesioginių garso bangų, patenka bangos, atsimušusios nuo sienų ir daiktų. Lygiai taip pat, atvirame ore garsiai sušukus „op“ arba iššovus iš šautuvo, atsiras garso bangos, kurių dalis tuoj pateks mūsų ausį, o dalis nutols nuo mūsų. Sutikusios kliūtį, jos atsimuš nuo jos ir grįš. Tada mes antrą sykį išgirsime garsą. Šis reiškinys vadinamas aidu.

Aidui išgirsti reikia tam tikros sąlygos. Mat, žmogus gali atskirti dvi garso bangas, kurios viena po kitos pasiekia ausį ne mažesniais kaip 0,1 sekundės tarpais. Vadinasi, mes galime išgirsti aidą tik tada, kai atmušantis paviršius yra nuo mūsų tokiu atstumu, jog banga atsimuša nuo jo ne anksčiau kaip per 0,1 sekundės. Garso bangos greitį ore laikydami 340 m/sek, mes gausime kelią, kuri nuėjo banga ligi kliūties ir atgal per 0,1 sekundės. Jis yra 34 metrai. Vadinasi, aidas atsiranda tik tada, kai atmušančioji kliūtis yra nuo mūsų už 17 metrų. Kuo toliau nuo mūsų yra atmušančioji kliūtis, tuo vėliau grįžta aidas.

Kartais girdime dvigubą arba trigubą aidą. Jis atsiranda, garso bangoms atsimušus nuo kelių kurios nevienodai nutolusios nuo mūsų. Ir šiuo atveju laiko tarpas tarp kiekvieno aido turi būti didesnis kaip 0,1 sekundės. Kadaise aidas padėdavo naktį arba rūko metu nustatyti, kokiu atstumu nuo kranto yra laivas arba kokiame aukštyje viršum žemės yra oro balionas.

Laive arba oro balione iššovus ir suskaičiavus laiką nuo šūvio iki aido, šis laikas būdavo dauginamas iš garso bangų greičio ore, pusė sumos atitikdavo baliono atstumą nuo žemės arba laivo — nuo kranto. Mūšų dienomis su ultragarso bangų, siunčiamų iš laivų, tiriamas jūros gilumas, nustatomas nuskendusių laivų gylis, atstumas nuo vandenyne plaukiančių aisbergų (ledkalnių). Prietaisai, kuriais atliekami šie tyrimai, vadinami hidrolokatoriais.