KOKS MŪSŲ ŽEMES AMŽIUS?

KOKS MŪSŲ ŽEMES AMŽIUS?

Žydų religijoje laikas pradedamas skaičiuoti nuo 3761 metų prieš mūsų erą. Krikščionių teologai „nustatė“, kad Žemė buvusi sutverta 4004 metų prieš mūsų erą spalio 23 dieną. Senovėje chaldėjų dvasininkai tikėjo, kad dievai Žemę sutvėrę prieš 2 milijonus metų. Užtat indų šventosiose knygose Vedose (sanskritų kalba „veda“ — žinojimas) skaitome, kad Visata neturi nei pradžios, nei pabaigos, vadinasi, ji egzistuoja amžinai, bet tam tikru laiku žūsta, po to vėl atgimsta. Tai vyksta kas tūkstantis vadinamųjų „didžiųjų periodų“ (eonų), arba, kaip mes skaičiuojame laiką, kas 4 milijardai 320 milijonų metų.

Žinoma, visi šie duomenys apie Žemės amžių neturi jokios mokslinės vertės, nes jie remiasi fantastiniais, nieku nepagrįstais padavimais.

Moksliškai nustatyti Žemės amžių buvo nelengvas uždavinys, ir praėjo daug šimtmečių, kol pasidarė galima tai padaryti. Pirmiausia, tyrinėdami įvairius Žemės sluoksnius, žmonės išmoko nustatyti, kurie jų senesni, o kurie jaunesni, arba koks jų santykinis amžius. Nustatyti absoliutinį amžių, išreikštą metais, buvo žymiai sunkiau. Pradžioje buvo naudojami tik vertinimo metodai, kuriais būdavo nustatomas jūrų ir žemynų nuosėdų atsiradimo laikas. Šiais metodais daromi apskaičiavimai parodė, kad nuosėdų sluoksnių amžius siekia šimtus milijonų metų. Tačiau vertinimo metodai duodavo ne visai tikslius rezultatus, o juos tegalima buvo taikyti tik uolienoms ir vandenynams. Tiksliai nustatyti absoliutinį uolienų amžių tada buvo neįmanoma. Tai pavyko padaryti tik atradus radioaktyviuosius elementus (1897); šį atradimą padarė Marija Sklodovska-Kiuri ir jos vyras Pjeras Kiuri.

Radioaktyviųjų elementų atomai nepatvarūs, jie irsta, virsdami kitais, lengvesniais elementais. Vykstant sudėtingam irimo procesui, pavyzdžiui, iš vieno gramo urano atsiranda 0,865 gramo švino ir 0,135 gramo helio. Uranas irsta labai lėtai, bet pastoviu greičiu; pavyzdžiui, per metus iš vienos tonos urano susidaro 1/7600 gramo švino (ir atitinkamai mažesnis helio kiekis). Tai reiškia, kad per 4,5 milijardo metų pusė urano atomų suirs ir virs švino ir helio atomais. Vadinasi, jeigu kurioje nors uolienoje, turinčioje urano (pavyzdžiui, tona granito turi apie 4 gramus urano), mes tiksliai apskaičiuosime urano kilmės švino (jis kiek skiriasi nuo įprastinio švino) kieki ir santyki su uolienoje esančio urano kiekiu, tai galėsime gana tiksliai nustatyti šios uolienos amžių, vadinasi, ir Žemės sluoksnio, iš kurio ji atsirado, amžių.

Tokiu metodu nustatytas Žemės plutos amžius sudaro apie 3,5 milijardo metų; visos Žemės amžius, apskaičiuotas vertinimo metodu, — apie 5 milijardai metų.