Kardelius galima dauginti ir sėklomis, tačiau iš sėklų išaugę nei spalva, nei žiedų forma nepanašūs į tėvinius augalus. Šis dauginimo būdas naudojamas tik selekcijoje. Sėklos sėjamos vasario—balandžio mėn. smėlingą žemę dėžutėse. Sudygsta po 10-15 dienų. Pikuoti nepatariama, todėl sėjamos 5 cm atstumu.
Vasarą dėžutės laikomos lauke, įkastos į dirvą. Rudenį jos iškasamos ir laikomos inspekte ar šiltnamyje, kol nudžiūsta lapai. Po to iškasamos. Pasėjus vasario mėn., dalis kardelių rudenį pradeda žydėti, o pasėjus vėliau tiesiog į dirvą, pradeda žydėti antraisiais ar trečiaisiais metais. Kardeliai iškasami iš dirvos spalio mėn. pirmoje pusėje.
Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant 5 cm ilgio stagarėlius. Gumbasvogūniai dedami į dėžutes ir laikomi 25-30° C temperatūros gerai vėdinamoje patalpoje, kol išdžiūsta. Paskui pašalinamas senas gumbasvogūnis, sudžiūvusios šaknys ir likęs stiebas. Taip pat atskiriami vaikučiai. Po to 3-5 dienas dar palaikoma 15-18° C temperatūroje.
Žiemą patalpoje palaikoma 4 6° C temperatūra, oro drėgmė — 70-75°/0. Gumbasvogūnius rekomenduojama apdulkinti cerazanu arba granozonu (3-5 g 1 kg gumbasvogūnių). Laikymo metu juos reikia kelis kartus patikrinti, nesveikus atskirti. Balandžio mėn. pabaigoje nuo gumbasvogūnių pašalinami lukštai ir jie paruošiami sodinimui.
Kardeliai tinka lysvėms apsodinti, grupėms gazonuose sudaryti, o ypač puokštėms. Skinama, prasiskleidus pirmam žiedui, anksti rytą. vandenį pamerkti žiedai pražysta iki paskutinio butono ir išsilaiko iki 14 dienų. Skinant ant augalo paliekama ne mažiau kaip keturis lapus, nes kitaip gumbasvogūniai nesubręsta ir vėliau blogai laikosi žiemą. Pastaruoju metu nustatyta, kad kardelių lapai turi daug askorbininės rūgšties, todėl jie gali būti panaudoti vitaminų gamyboje.
