Lietuvoje naudojami tokie elektroniniai tacheometrai. Ta3 („AGAT“) kampų matavimo sistemą sudaro elektroninis teodolitas su koduotais limbais. Atskaitos pateikiamos turimos indikatoriuje gonais arba laipsniais, jos patenka į mikroskopų. Numatyta galimybė iš išorės prijungti registravimo kaupikli. Horizontaliųjų kampu matavimo tikslumas.
Atstumų matavimo sistemos pagrindas šviesos toliamatis Iki 5 km atstumus galima matuoti su vidutine kvadratine paklaida. Pavyzdžiui, kai matuojamasis atstumas S=1000 m, tai ms: 15 mm. Prietaise yra mikroprocesorius, kurį patenka krypčių ir atstumų matavimo atskaitos. Mikroprocesorius valdo ir kontroliuoja matavimu procesą, taip pat apskaičiuoja kampus, horizontalius atstumus, imlių stačiakampes koordinates ir altitudes. Klaviatūra valdoma matavimo ir skaičiavimo eiga bei įvedama papildoma informacija. Prietaiso masė 8 kg, akumuliatoriaus 3,2 kg.
EOT 2000 -— K. Ceiso įmonės pirmosios kartos elektroninis tacheometras, gautas sujungus teodolita Theo 010A ir šviesos toliamatį. Limbe atskaičiuojama optiniu mikrometru vizualiai. Kampai matuojami 2”, atstumai 1 cm tikslumu. Prietaise yra nedidelis mikroprocesorius, kuris apskaičiuoja horizontalius atstumus, aukščių skirtumus.
RECOTA — modernios konstrukcijos Vokietijos K. Ceiso įmonės elektroninis tacheometras, pradėtas gaminti 1980 m. Lietuvoje eksploatuojami du šio tipo tacheometrai. Į vieną prietaisą sujungti elektroninis teodolitas, šviesos toliamatis, mikroprocesorius ir duomenų registravimo įtaisas iš kietų magnetinių plokštelių. Prietaiso masė su įstatomu akumuliatoriumi 12 kg.
Krypčių ir atstumų matavimo rezultatai iš karto patenka į mikroprocesorių, išvedami į indikatorius ir gali būti užfiksuoti registravimo kaupiklyje. Tačiau informacijai perduoti iš kaupiklio į ESM dėl skirtingų kodavimo sistemų būtinas specialus jungiamasis blokas.
Mikroprocesorius didesnės galios. Pagal esamas bloke programas jis valdo ir kontroliuoja matavimo procesą, gali apskaičiuoti matuojamus kampus ir atstumus bei įvertinti rezultatų tikslumą. Be to, stotyje galima apskaičiuoti krypties direkcinį kampą ir vizavimo taško stačiakampes koordinates bei altitudė, išspręsti tiesiogines ir atvirkštinės sankirtas, perskaičiuoti stačiakampes koordinates iš vienos sistemos į kitą.
Matavimo eigą operatorius nurodo valdymo pulto klaviatūroje tam tikra kodų modifikacija. Mikroprocesorius seka, kaip vykdoma ši programa, ir kontroliuoja matavimo rezultatus (pvz., kolimacines paklaidas). Matavimo ir skaičiavimo rezultatai indikuojami trijuose indikatoriuose. Ketvirtajame indikatoriuje įsižiebia rezultatų arba matavimo klaidų kodai.
Horizontalieji kampai šiuo tacheometru matuojami 2” tikslumu, o atstumo matavimo vidutinė kvadratinė paklaida. Ilgiausias matuojamas atstumas yra 3 km.
Šiuo metu K. Ceiso įmonė vietoj tacheometro RECOTA gamina elektroninius tacheometrus RETA SA ir RETA 20A, kurie skiriasi tikslumu.
Įvairios firmos pasaulyje gamina nemažai elektroninių tacheometrų: Elta 2, Elta 20, Elta 4, Elta 3 (Opton, VFR); Tcl, TC2000 (Wild, Šveicarija); Geodimetr 140 ir kt. (Geotronics AB, Švedija); GTS (Topcon, Japonija) ir kt.
Tacheometrinės nuotraukos pagrindas. Nuotraukos pagrindo taškai vietovėje žymimi laikinais ženklais, jų koordinatės randamos atliekant teodolitinius ėjimus arba sankirtų būdu, o altitudės — atliekant techninio niveliavimo ėjimus. Ėjimai siejami su geodezinio atraminio pagrindo punktais bei reperiais. Papildomos stotys gali būti koordinuotos sudarant kabančius teodolitinius ėjimus iš 1—2 kraštinių.
Tacheometrinės nuotraukos pagrindas dar sutankinamas tacheometriniais ėjimais. Tokių ėjimų kraštinės matuojamos prietaiso toliamačiu (pvz., naudojant teodolitą, matuojama siūliniu toliamačiu), o ėjimo taškų altitudės randamos niveliuojant trigonometriniu būdu. Tokie ėjimai būna neilgi. Darant 11500 mastelio nuotrauka, tacheometrinių ėjimų ilgiai gali būti 200 m, 1:1000 mastelio — iki 300 m (3 kraštinės), 0 112000 mastelio iki 600 m (5 kraštinės). Tacheometriniai ėjimai remiasi į teodolitinių ėjimų taškus ir kraštines.
Elektroniniais tacheometrais galima matuoti ilgus atstumus iki nuotraukos taškų (piketų), todėl pakanka retesnio nuotraukos pagrindo. Detalią vietovės nuotrauką galima atlikti patogioje vietoje laisvai pastatytu tacheometru. Stoties koordinatės ir altitudė randamos matuojant tacheometru. Tokios stotys vadinamos laisvosiomis. Jos gali būti parinktos aukštesnėse vietose, ant pastatų stogų ir pan.
Laisvųjų stočių koordinates galime rasti iš trikampio, kampinių bei linijinių sankirtų būdu ir kitaip. Pavyzdys. Norint rasti laisvosios stoties O koordinates, tacheometru matuojama vienas kampas. Trečioji trikampio kraštinė yra atraminė.
