Frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių didina kalio ir magnio trąšos

Frezijų žiedų ir gumbasvogūnių derlių labai didina sudėtinės kalio ir magnio trąšos. Iš jų svarbi yra kalimagnezija, kurioje yra 28-30% K20 ir 8-10% MgO. Tai smulki nehigroskopiška trąša, ilgai galinti būti sandėliuose. Lengvose dirvose ir durpėse ši trąša yra geriausias ne tik magnio, bet ir kalio šaltinis.

Magnio sulfatas MgSO4 • 7H20 (epsomitas). Jame yra 16% MgO. Tai gera magnio trąša.

Magnio trąšų šaltinis gali būti dolomitmilčiai, kuriuose yra 5-44°/0 MgCO3 (Lietuvos dolomitai turi apie 20% MgO), mergelis (apie 10% MgO) ir t. t.

Svogūninėms ir gumbasvogūninėms gėlėms nelabai tinka magnio chloridas, arba bišoftitas (MgC12 • 6H20), kuriame yra apie 20% MgO ir 35% chloro.

Magnis oksidų, hidroksidų arba karbonatų formos nerekomenduojamas neutralioms ir šarminėms dirvoms, nes augalai šias trąšas lėtai pasisavina.

Kalcis. Dirvožemyje kalcio junginių paskirtis įvairi. Jie aprūpina augalus kalciu, reguliuoja dirvos rūgštingumą, atlieka dirvos melioratoriaus vaidmenį, t. y. nukenksmina tokių elementų, kaip aliuminis ir manganas, toksiškumą.

Daugiausia kalcio susitelkia lapuose. Pavyzdžiui, frezijų lapuose jo yra iki 3%, o gumbasvogūniniuose tik 0,3-0,4%. Mat, kalcį, kaip ir magnį, augalai daugiausia ima iš dirvos.

Trūkstant dirvoje kalcio, pirmiausia blogai auga šaknys, vėliau jos pradeda pūti. Po to deformuojasi jauni lapai ir ant jų atsiranda nekrozinės dėmės. Smarkiai trūkstant kalcio, augalai visai žūva.

Dirvožemio pH. Optimalus dirvožemio pH (K,C1) frezijoms 5,3-5,8. Jeigu kalkinant pH padidinamas daugiau kaip 6, augalai negali pasisavinti fosforo, magnio, mangano ir boro arba blogai šiuos elementus pasisavina. Auginant frezijas samaninėse durpėse, perkalkinimo pavojus mažiau gresia, nes jos būna rūgščios.

Šiltnamiuose žemę geriausia kalkinti smulkia kreida, nes didesnės kaip 1 mm skersmens kalkinamos medžiagos dalelės dirvos neveikia. Kreidoje yra 50-56% CaO, arba 80-100% CaCO3.

Neturint kreidos, kalkinimui tinka dolomitmilčiai, degtos ir gesintos kalkės, klintmilčiai.

Dolomitmilčiuose yra 85-100°/0 CaCO3 ir apie 18°/0 MgO, todėl labai efektyvi trąša smėlio dirvose, kuriose mažai magnio. Vartojami tiktai smulkiai sumalti.

Degtos kalkės gaunamos, deginant klintis ir dolomitus specialiose krosnyse. Tai labai koncentruota kalkinė trąša, kurioje yra 73-90°/0 CaO, tai atitinka 130-160°/0 kalcio karbonato. Vartojamos maltos. dirvožemį išberti ne vėliau kaip mėnuo prieš sodinimą.

Gesintos kalkės gaunamos, karštas degtas kalkes užpylus vandeniu. Jos subyra į miltelius. Jose yra 56-67% CaO, tai atitinka 100-120 CaCO3. Jas taip pat patartina į dirvą išberti 2-4 savaitės prieš sodinimą.

Kai kuriuose literatūriniuose šaltiniuose nurodoma, kad samanines durpes reikia kalkinti įvairių medžiagų mišiniu, pavyzdžiui, dolomitmilčių, gipso ir kreidos santykiu 2: 1 :1 (5 kg/m3).

Labai tinkamas kalcio šaltinis frezijoms kalcio salietra.