Miškinė sidabražolė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, kylančiais stiebeliais augalas. Žydi geltonais žiedeliais, beveik visą vasarą; šakniastiebiai storoki, paviršius rusvai rudos, pjūvis — gelsvai balzganos spalvos. Auga miškuose, krūmuose, drėgnesnėse pievose, vietomis gana gausiai.
Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba pavasarį. Žolė pjaunama augalų žydėjimo metu. Tinkamai paruošta žaliava vadinama Rhizoraa Tormentillae, Radix Tormentillae, Radix Heptaphylli, Herbą Tormentillae.
Šakniastiebiuose randama daug (17—23%) rauginių medžiagų, kristalinės medžiagos tormentolio, organinių rūgščių ir nemaža kitokių medžiagų. Liaudies ir mokslinėje medicinoje gana plačiai vartojama kaip sutraukianti, kraujavimą stabdanti priemonė. Rhizoma Tormentillae galima laikyti mūsų krašto vietiniu pakaitalu importuojamai Radix Ratanhiae žaliavai
