Tacheometras (teodolitas) statomas-nuotraukos pagrindo taške, centruojamas, gulsčiuojamas, o limbas orientuojamas taip, kad atskaita vienos pagrindo kraštinės kryptimi būtų lygi. lšmatuojamas prietaiso aukštis kurį tikslinga paženklinti matuoklėje. Tacheometro stovėjimo taškas vadinamas stotimi. Nuotraukos taške (pikete) statoma matuoklė ir į ją vizuojama vertikaliuoju siūleliu.
„Vidurinį horizontalųjį siūlelį arba pradinę nomogramos kreivę tikslinga nutaikyti į matuoklėje paženklintą prietaiso aukštį. Limbuose atskaičiuojamos horizontalios vertikalios kryptys o pagal toliamačio siulelius arba nornogramos kreives nustatomas atstumas iki matuoklės Vienoje skritulio padėtyje taip išmatuojami visi piketai. Matavimo rezultatai rašomi į tacheometrinės nuotraukos žurnalą. Baigus matuoti, stotyje vėl kontrolės tikslu vizuojama pradines kraštinės kryptimi. Horizontaliojo limbo atskaita vėl turi būti.
Lygioje vietovėje piketų altitudes alima išmatuoti horizontaliu Vizavimo spinduliu, nustatant verti aliajame skritulyje NV atskaitą ar panaudojant žiūrono gulsčiuką.
Reljefo nuotraukos piketai parenkami būdinguose reljefo taškuose: viršukalnėse, slėniuose, daubose, taip pat šlaito lūžio taškuose, kelių sankryžose, prie šulinių, prie pastatų pamatų ir kt. Galimi didžiausi atstumai tarp piketų, taip pat nuo tacheometro iki piketų priklauso nuo nuotraukos mastelio ir horizontalių laipto. Leistini didžiausi piketų atstumai. Naudojant elektroninius tacheometrus, atstumai nuo prietaiso iki piketų gali būti didesni Reljeio nuotraukos piketai pagal galimybę sutapdinami su situacijos nuotraukos taškais.
Darant nuotrauką, lauke braižomas abrisas (krokis). Jame ženklinami nuotraukos darbo pagrindo taškai, piketai, schematiškai vaizduojama situacija. Piketai, tarp kurių vietovės nuolydis tolygus, sujungiami rodyklėmis, rodančiomis šlaito kryptį. Esant rodyklėms, lengviau interpoliuoti horizontales plane. Kartais svarbesnės reljefo formos abrise vaizduojamos horizontalių fragmentais.
Dirba darbų vykdytojas, raštininkas ir matuokles nešiotojas. Vietovės plano sudarymas. Pirmiausia plano lape (planšetėje) braižomas koordinačių tinklas ir pagal koordinates sužymimi nuotraukos darbo pagrindo taškai bei surašomos jų altitudės.
Pagal vietovės situacijos nuotraukos abrisus plane žymimi situacijos kontūrai ir reljefo nuotraukos piketai. Pastarieji atidedami pagal polinės koordinates: kryptį, matuojamą matlankiu, ir atstumą, atidedama pagal plano mastelį. Taškus galima sparčiau žymėti naudojantis specialiu tacheometriniu matlankiu. Altitudės plane rašomos 0,01 m tikslumu, o kai horizontalių laiptas 1 m ir didesnis, jų reikšmės apvalinamos iki 0,1 m.
Interpoliuojant piketų altitudes, braižomos horizontalės. Plano originalas koreguojamas ir braižomas tušu pagal tipinių sutartinių ženklų reikalavimus. 1:5000 ir 1:2000 mastelio planuose rašomos ne mažiau kaip 5 piketų altitudės, o 1:500 ir 1:1000 mastelio planuose rašomos visų piketų altitudės.
