Šventės metu šis žaidimas atliekamas masiškai

Mergaitės žengia žingsnį priekį dešine koja, kairę pristato, tačiau kūno svorį palieka ant dešinės kojos, galvą užverčia aukštyn ir dešine ranka lyg beria aguonų žiupsnį sau burną.

Tuo metu berniukai, rankas sudėję ant klubų ramiai stovi ir žiūri mergaites.

Parodžiusios, kaip aguonas valgo, mergaitės žengia žingsnį atbulos kaire koja     savo buvusias vietas ir pritraukia dešinę koją.

Tuo metu berniukai žengia dešine koja žingsnį priekį ir kartu beria po žiupsnį aguonų burną taip, kaip anksčiau mergaitės.

Kairė berniukų ranka ant klubų, abi mergaičių rankos už sijonukų.

Kartojant tuos pačius žodžius, mergaitės ir berniukai dar po vieną kartą atskirai parodo, kaip aguoną valgo. Paskutinį kartą parodę, berniukai atbuli nebesitraukia, o apsisuka per kairį petį veidu į savo mergaitę.

Šokis: Jievaro tiltas

Visi ploja po du kartus rankomis ir, porose susikabinę dešinėmis parankėmis, apsisuka po pusę rato. Po pirmo apsisukimo mergaitės atsiranda nugara žiūrovus, o berniukai už mergaičių, atsigręžę į žiūrovus. Kartodami (po suplojimo) apsisuka pilną ratą, susikabinę kairėmis parankėmis. Žaidimą užbaigia sustodami dviem pusračiais, pasisukę veidu į žiūrovus. Priekyje mergaitės, o už jų berniukai.

Dainų šventės metu, šį žaidimą atliekant masiškai, reikia jungti po du arba po keturis ratelius į vieną. Sujungimas panašus, kaip Jievaro tilto žaidime. Pradžioje reikia statyti vieno ratelio žaidėjus už kito ratelio žaidėjų. Priekyje stovi pirmojo ratelio mergaitės, susikabinusios dviem rateliais, už jų — kito ratelio mergaitės, toliau trečio ir ketvirto. Berniukai sustoja į dvi nes po aštuonis arba po šešiolika kiekvienoje. Pusė vieno ratelio berniukų vienoje virtinėje, pusė kitoje.

II posme (dygsta) bendri rateliai dvigubai didesni, t. y. po šešiolika žaidėjų kiekviename. Jungiant po du šokėjų ratelius, bus du rateliai šalia vienas kito, o jungiant po keturis—keturi. Pirmuosiuose dviejuose bus po pusę pirmųjų ratelių žaidėjų, o antruosiuose — po pusę antrųjų. Tokie rateliai apsisuka ne po pusantro rato, bet tik po pusę. Rodant, kaip aguona dygsta, turi būti keturios eilės, po aštuonis arba po šešiolika žaidėjų kiekvienoje, priklausomai nuo to, keli rateliai jungiami.

Šokio žingsneliu: Džigūnas

IV posme (žydi) — taip pat du dideli rateliai, kurių viduriniame visi berniukai, o išoriniame — visos mergaitės. Vėliau visi sudaro vieną didelį aguonos žiedą.

V posme (noksta) berniukų grandinėlės ir mergaičių rateliai dvigubai didesni. Jei jungiami du rateliai, tai mergaitės sudaro šonuose du ratelius po aštuonias kiekviename, ir berniukai sudaro dvi grandinėles po aštuonis kiekvienoje. Jei jungiama po keturis ratelius, tada keturios grandinėlės ir keturi mergaičių rateliai taip pat turi po aštuonis žaidėjus. Mergaičių rateliai kampuose, o berniukų grandinėlės iš centro išeina visus keturis šonus.

VI posme (krečia) bendras didelis ratas.

VII posme (mala) — du dideli ratai, kurių viduriniame visos mergaitės, o išoriniame visi berniukai. Ratelius reikia sukti kol žaidėjai ateina ligi savo porų.

VIII posme (valgo) — grandinėlės keičiasi po aštuonis žaidėjus kiekvienoje. Jei jungiami du rateliai, tai bus dvi mergaičių ir dvi berniukų grandinėlės, o jei keturi, tai gali būti po keturias grandinėles arba taip pat po dvi, bet dvigubai didesnes.

Pabaigoje — didelis bendras pusratis.

Apskritai, šiame žaidime sujungti du arba keturis ratelius yra sunkoka, bet toks sujungimas duoda nepaprastai gražų vaizdą. Būtinai reikia jungti bent po du ratelius ir jokiu būdu negalima atlikti atskirai po vieną ratelį. Tokius jungtinius ratelius galima išdėstyti aikštėje taip, kaip patinka.

Šokių bateliai kiekvienam.

Liaudies šokio žingsniu: Džigūnas

Kryžminiu žingsniu šokėjas kiek galima daugiau paeina kairėn. Šiame šokyje kryžminis žingsnis yra bėgimo charakterio, taigi skirtingas nuo kryžminio žingsnio, kuris yra Sukčiuje. Šokėjas nė trupučio nestovi ant abiejų kojų. Jis — arba ore arba žemę liečia viena kuria nors koja. Akcento daryti taip pat nereikia.

3 taktas — virvutė kaip 1 takte:

„viens“ daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja į kairę pusę, kryžiuojant už kairės;

„du“ — daryti dvigubąjį žingsnį kaire koja į dešinę pusę, kryžiuojant ją už dešinės.

4 taktas — eglutė dešine koja:

„viens“ — žengti žingsnį dešine koja į kairę, kryžiuojant ją už kairės;

„ir“ — žengti žingsnį kaire koja į kairę ir kojas atkryžiuoti, galvą truputį palenkti žemyn;

„du“ — žengti žingsni dešine koja su akcentu (treptelėjimu ir galvos pakėlimu aukštyn), kryžiuojant ją pro kairės priekį, o sulenktą kairę koją pakelti nuo žemės ir palikti perkryžiuotą už dešinės;

„ir“ — pauzė.

Eglutė taip pat bėgimo charakterio, panašiai, kaip antrame takte kryžminis žingsnis.

Sekanti Džigūno virvutė pradedama kaire koja. Visi judesiai atliekami ta pačia tvarka, tik pradedant kita koja. Šis žingsnis daromas tik į šonus. Šokėjai paprastai susikabina (rankomis virš alkūnių) po du, po keturis ar dar daugiau.

Per pirmuosius keturis antrosios muzikos taktus šokėjai virvutę daro į vieną pusę, o per antruosius keturis, pradėdami kita koja, grįžta atgal. Visų šokėjų galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka. Žingsnio pabaigoje, treptelėjimo metu akcentavimą reikia pabrėžti galvos kilstelėjimu aukštyn. Šiaip visas žingsnis lygus ir bėgimo charakterio.

  1. Šuolinis žingsnis. Šiuo žingsniu šokėjai šoka grojant trečiąją muzikos dalį. Žingsnis panašus į šuoliavimą. Visą laiką reikia atsispirti viena kuria nors koja, pašokti aukštyn ir pašokimo metu sulenktas kojas vieną po kitos pritraukti po savimi. Atsispyrus dešine, po pašokimo reikia kristi pirma ant kairės, paskui statyti dešinę koją ir vėl pasispirti naujam šuoliui. Per vieną taktą padaromi du šuoliniai žingsniai. šį žingsnį šokėjai daro pavieniui, sukryžiavę rankas priekyje arba susikabinę po kelis rankomis virš alkūnių. Keičiant judėjimo kryptį, keletas šuolinių žingsnių dažnai užbaigiami treptelėjimu ta koja, kuria atsispiriama.

Šokių bateliai Vilniuje ir ne tik.

Treptelėjimai dažniausiai būna ketvirtojo (po septynių šuolinių žingsnių) ir aštuntojo (vėl po septynių) takto pabaigoje. viršų galima šokti pagal šokėjų pajėgumą. Aukštesniems šuoliams — lėtesnė muzika, žemesniems — greitesnė.

Atliekant šį žingsnį, turi atrodyti, kad žirgas šuoliais lekia per laukus.

Merginų liaudies šokis – Linelis

Liaudis yra sudėjusi ne tik visą eilę gražių dainų, taip pat sukūrusi keletą šokių bei žaidimų, kuriuose atsispindi darbas prie linų. Vienas jų yra merginų šokis Linelis, kuriame net rankų judesiais rodo, kaip linai raunami, klojami, verpiami. Šokio melodija ir pagrindiniai motyvai užrašyti Ukmergės rajone, tačiau šokis. buvo žinomas.

Kiekviename šokio posme yra labai ryškūs du motyvai — darbo prie linų motyvas ir pasilinksminimo motyvas, kurie kiekviename posme pasireiškia truputį skirtingomis formomis rankų judesiais ir skirtingu brėžiniu. Kiekvienas šokio lyg skirtingas darbo prie linų epizodas, kuris užbaigiamas. nedideliu pasilinksminimu. Priklausomai nuo dviejų skirtingų motyvų esančių kiekviename posme, įvairuoja ir šokio nuotaika. Darbų metu merginos rūpestingesnės ir rimtesnės negu metu, tačiau jokiu būdu ne nusiminusios, nors darbai nėra visai lengvi. Jos, linus raudamos ir šviesios, nes žino, kad po šio darbo bus kuriame bus galima pasišokti. Dėl to, vėduodamos , prijuostėm, jos jau pamažu pereina pasilinksminimo kuri turi būti linksma ir gyva ligi aukščiausio laipsnio.

Kaip paprastai būna merginų šokiai, lyriškas. Rankų žingsniai, posūkiai yra lengvi, švelnūs, nekampuoti.

Reikia atkreipti dėmesį lėtosios dalies judesius ir posmo paskutinių dviejų taktų judesius, kad jie sutaptų su tokia muzika trijų dalių, kiekviena jų turi po 12 taktų. Pirmiau grojama lėtai, o antroji ir trečioji (polkos tempas). Trečiosios muzikos dalies taktai suretinami iki tokio tempo, kaip pirmoji.

Šokant Linelį, naudojamas paprastasis, polkos ir apatinis siūbuojamasis žingsnis. Paprastuoju merginos šoka grojant pirmąją dalį. Jis, vaizduojant kurį nors darbą prie linų, daromas lėtai (vienas per vieną taktą), o vėduojantis prijuostėle — dvigubai greičiau (du per vieną taktą). Polkos žingsniu ir siūbuojamuoju merginos šoka grojant antrąją ir trečiąją muzikos dalis. Kadangi visi šie žingsniai jau žinomi, tai jie čia atskirai neaprašomi. Rankų darbo judesiai aprašomi pačiame šokyje, nes kiekviename posme jie kitokie.

ŠOKIO APRAŠYMAS

Kaip merginos sueina į šokio vietą ir kuria tvarka sustoja, yra nurodyta Sukčiaus aprašymo pabaigoje.

Linų rovimas. Grojama pirmoji muzikos dalis. 1-8 taktai

Merginos, eidamos abiejose eilėse paprastuoju žingsniu tiesiai pirmyn į žiūrovų pusę, rauna linus. Jos eina aštuonis paprastuosius žingsnius (žingsnis per vieną taktą) ir pasilenkusios ima dešinėmis rankomis linų pluoštą, kurį paskui deda į kairę ranką. Pasilenkti reikia tiek, kad ištiesta į priekį žemyn dešinė ranka būtų apie 40 cm nuo žemės. Galvos žemyn per daug nenulenkti, žiūrėti keletą žingsnių prieš save. Per pirmąjį taktą, žengus į priekį dešine koja, palaipsniui ištiesiama dešinė ranka, pasukta mažuoju pirštu į viršų ir delnu išorę, ir daromas lankas nuo savęs pro priekį dešinę pusę ir, truputį palenkus pirštus, imamas linų pluoštas. Tuo metu kairė ranka, per alkūnę taip, kad ji nuo alkūnės eitų lygiagrečiai ir būtų pasukta delnu į viršų, laikoma vienoje vertikalinėje linijoje su galva. Per antrąjį taktą, žengiant į priekį kaire koja, dešine ranka išrauti linai dedami kairę. Dedant ir dešinė ranka pasukama delnu viršų. Abiejų rankų pirštai sulenkti

Per sekančius du taktus vėl tokiu pat būdu reikia rauti linus, taigi iš viso reikia rauti keturis kartus. Po ketvirtojo rovimo (aštuntojo takto pabaiga) merginos atsitiesia, rankas nuleidžia paima už prijuosčių ir labiau dešinėje scenos pusėje esančios keturios merginos pasisuka dešinėn, o esančios labiau kairėje pasisuka kairėn su savo sportiniais šokių bateliais.