Kampų matavimo tikslumas geodezijoje – svarbus veiksnys

Kampų matavimo tikslumas

Nominalus horizontaliųjų ir vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas pagal teodolitų tipą. Tačiau tokį tikslumą galima gauti tik naudojantis kokybišku prietaisu ir tinkamai organizuojant matavimo eigą.

Horizontalių kampų matavimo tikslumui turi įtakos tokie svarbiausi veiksniai: 1) paties matavimo paklaidos; 2) prietaiso centravimo paklaida; 3) vizavimo taikinių pastatymo paklaida (redukcija); 4) prietaiso paklaidos; 5) atmosferos sąlygos.

Šie veiksniai nepriklauso vienas nuo kito, todėl vidutinę kvadratinę kampo matavimo paklaidą galima išreikšti šių paklaidų kvadratų suma.

Kai teodolitas netiksliai centruotas kampo viršūnėje arba kai gairė nesutampa su vizavimo tašku, gali atsirasti didelių kampo matavimo ypač tada, kai trumpos kampo kraštinės.

4. Svarbesni prietaiso trūkumai yra limbo ir skalių padalų netikslumai, skalių renas, skritulių necentriškumas, kolimacinė paklaida, žiūrono sukimosi ašies posvyris, vertikaliosios ašies posvyris. Tačiau, matuojant patikrintu ir sureguliuotu teodolitu bei taikant tinkamą kampų matavimo metodiką, prietaiso paklaidų įtaka kampui yra ribojama. Pavyzdžiui, matuojant kampą dviem pusruožčiais praktiškai panaikinama alidadės necentriškurno, kolimacinės paklaidos ir žiūrono sukimosi ašies nestatmenumo teodolito vertikaliajai ašiai įtaka.

Kai teodolito vertikalioji ašis nukrypsta nuo vertikalės kampu tai tuo pačiu kampu pasvyra ir žiūrono sukimosi ašis, todėl pakinta horizontaliojo limbo atskaita dydžiu.

Šios paklaidos didumas priklauso nuo žiūrono polinkio kampo, kuris įvairioms kryptims yra skirtingas. Pavyzdžiui, kampo tarp dviejų taškų matavimo paklaida.

Matyti, kad ši paklaida lieka matuojant kampą, kai žiūronas yra dviejose padėtyse. Todėl teodolitą reikia gulsčiuoti tiksliai (gulsčiuko vienos padalos tikslumu), ypač kai vizuojama į taškus skirtinguose aukščiuose.

5. Didelę įtaką kampų matavimo tikslumui turi atmosferos sąlygos: oro temperatūra, vėjas ir ypač šoninė refrakcija. Karštą dieną teodolitas įkaista, vaizdas ima virpėti. Dėl šoninės refrakcijos vizavimo spindulys iškrypsta iki 10″ ir daugiau. Todėl reikia, kad vizavimo spinduliai būtų toliau nuo vietovės daiktų.

Vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas labai priklauso nuo teodolito bei matavimo proceso paklaidų ir atmosferos sąlygų.

Didelį poveikį vertikaliųjų kampų matavimo tikslumui turi vertikaliojo skritulio necentriškumas ir gulsčiuko arba kompensatoriaus ribotas tikslumas. Matuojant vertikalųjį kampą, esant vertikaliajam skrituliui dviejose padėtyse, necentriškumo palaidą nekompensuojama. Didelių vertikaliųjų kampų matavimo paklaida dėl skritulio necentriškumo gali būti 10-20″. Necentriškumo įtaką galima pašalinti tik matuojant vertikalųjį kampą iš abiejų linijos galų — pirmyn ir atgal.

Vizavimo ir limbo atskaitų paklaidos yra tokio pat didumo ir matuojant horizontaliuosius kampus.

Iš atmosferos sąlygų paminėtina vertikalioji refrakcija, kuri iškreivina vizavimo spindulį, einantį pro nevienalyčius atmosferos sluoksnius. Refrakcijos įtaka didėja ilgėjant vizavimo spinduliui. Vizuojant iki 300 m spinduliu, refrakcijos įtaka dar nedidelė.

Galima teigti, kad vertikaliųjų kampų matavimo tikslumas yra 1,5-2 kartus mažesnis negu horizontaliųjų kampų matavimo tikslumą galima padidinti matuojant kampa pagal visus tris horizontalius žiūrono siūlelius.