Svarbiausia regėjimo savybė vairuojant yra jo aštrumas

Vairuotojų tarpe egzistuoja klaidinga nuomonė — pakanka tik kartą, prieš gaunant vairuotojo teises, mediciniškai patikrinti savo regėjimą, o vėliau nebereikia. Tačiau vairuotojo regėjimas keičiasi, geras matymas labai svarbus eismo saugumui. Vairuojant automobilį, lemia vairuotojo vizualinis suvokimas: kaip juda ,transporto priemonės ir pėstieji, kiek transporto priemonių ir kaip jos išsidėsčiusios, koks greitis, kokia šviesoforų signalų bei kelio ženklų spalva ir reikšmė. Todėl, kilus mažiausiems įtarimams dėl regėjimo susilpnėjimo, būtina kreiptis į gydytoją okulistą ir pašalinti šį trūkumą. Kai vairuotojas žino savo regėjimo trūkumą, gali didžia dalimi jį kompensuoti, sukaupdamas dėmesį ir atitinkamai sumažindamas važiavimo greitį.

Svarbiausia regėjimo savybė yra jo aštrumas. Vairuotojas, kurio regėjimo aštrumas normalus, privalo dieną lengvai įžiūrėti kelio ženklus, esančius ne mažiau kaip 100 m atstumu. Regėjimo aštrumas patikrinamas, skaitant specialių lentelių ženklus ir raides. Jei reikia, būtina nedelsiant pradėti nešioti akinius, nes vėliau vairuotojas visai nebegalės vairuoti automobilio Vilniuje.

Giedrą saulėtą dieną regėjimo aštrumas visuomet didesnis, negu apsiniaukusią dieną arba naktį. Mažiausias regėjimo aštrumas esti temstant ir auštant. Tai susiję su žmogaus akies vyzdžio funkcija. Jo vaidmuo analogiškas fotoaparato objektyvo diafragmai. Fotografuodami saulėtą dieną, susiauriname diafragmą, kad vaizdo ryškumas pagilėtų, o apsiniaukusią dieną ją išplečiame, kad daugiau šviesos gautų fotojuosta aparate, bet tada sumažėja ryškumo gylis.

Analogiškas procesas automatiškai vyksta žmogaus akyse. Būtina, kad į akies tinklainę visada patektų vienodas šviesos kiekis. Todėl akies vyzdžio skersmuo sumažėja, saulei šviečiant, ir padidėja temstant. Šį procesą galime pamatyti, žiūrėdami į veidrodį (einant iš tamsios vietos į saulės šviesą).

Kai akių vyzdžiai susiaurėja (skersmuo sumažėja), šviesos spinduliai patenka į akis siaurais pluošteliais regėjimo aštrumas padidėja. Temstant vyzdžiai plečiasi, regėjimo aštrumas sumažėja ir matomumas pablogėja į tai reikia atsižvelgti, važiuojant prieblandoje (auštant šiek tiek mažesniu mastu). Tuo metu vairuotojas turi būti ypač akylas ir atsargus.

Kita svarbi regėjimo savybė yra atitinkamas regėjimo kampas. Jo dydis nustatomas gana paprastai. Ištiesę pirmyn rankas su atlenktais nykščiais, žiūrime tiesiai. Po to rankas lėtai tol skečiame šalis, kol nebematome rankų nykščių. Kampas, kurį šioje padėtyje sudaro rankos, yra mūsų akių regėjimo kampas. Mažiausias leistinas regėjimo kampas yra maždaug 140. Kai kurių regėjimo aštrumui patikrinti žmonių jis gali siekti net 190°.

Šaltinis: avarijų priežastis – nuovargis

ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Kodėl apie Vankelio variklį tiek daug kalbama ir rašoma? Pati šio variklio idėja pergyveno ne vieną pakilimo ir atoslūgio laikotarpį, turi daug šalininkų ir priešininkų. Koks tolimesnis Vankelio variklio likimas?

Rotorinio variklio išradėjas inžinierius Feliksas Vankelis gimė 1902 m. Vokietijoje. Dar jaunystėje pasireiškė dideli jo gabumai mechanikai. Vankelis apskaičiavo, kad naujojo variklio darbo ciklas turi būti analogiškas stūmokliniam — tokie pat įsiurbimo, suspaudimo, darbo ir išmetimo taktai. Tai būtini termodinamikos reikalavimai. Tačiau naujajame variklyje neturi būti nuolat greitėjančiai ir lėtėjančiai judančių detalių — švaistiklių, stūmoklių, vožtuvų ir kt., kurios labai apkraunamos.

Vankelis sugalvoja, kad variklio darbas turėtų būti pagristas ne slenkamuoju (kaip klasikiniame stūmokliniame variklyje), o sukamuoju — rotaciniu judesiu. Čia specialios formos rotorius, panašus trikampį suapvalintais kraštais, ekscentriškai sukasi cikloidinės formos korpuse. Dar prieš antrąjį pasaulinį karą buvo pagamintas naujojo variklio prototipas.

Po karo Vankelis pradėjo dirbti VFR automobilių firmoje NSU, kuri su didžiulė automobilių gamykla sutiko padėti išradėjui, ryžosi gaminti naują variklį komerciniais tikslais. 1957 metais naujos konstrukcijos variklis buvo pradėtas eksploatuoti. Iškilo ir techniniai šio variklio trūkumai: rotorių buvo sunku sandarinti korpuse, neišspręsta variklio aušinimo problema. Tada Vankelis pakeičia rotorinio variklio konstrukciją. Dabar variklis turi du rotorius. Variklis tapo labai mažas, lengvas ir galingas. Jis patvaresnis, geras jo aušinimas.

1964 m. pirmasis automobilis su Vankelio varikliu išriedėjo pro NSU firmos vartus, o po trejų metų pasirodė labai kompaktiškas automobilis NSU Ro-80. Šie automobiliai turi 115 AG galingumo rotorinį Vankelio variklį, kuris suka priekinius ratus ir išvysto iki 180 km per val. greitį.

Be NSU Vankelio variklius taip pat gamina firma „Fichtel und Zaks“, japonų firma „Toyo Koyo“. Juos konstruoja ir bando dar daugelis pasaulio firmų ir automobilių gamyklų, net konservatyvi anglų „Rolls-Rolls“ firma sukūrė dyzelinį Vankelio variklio variantą.

Japonijoje pagamintas automobilis su dvi rotoriniu Vankelio varikliu „Mazda Rx-2″ išbandžius pasirodė lygiavertis geriausiems automobiliams su klasikiniais stūmokliniais varikliais. Variklis nesunkiai užvedamas bet kokiomis oro sąlygomis vasarą ir žiemą, o pats automobilis jautrus, patvarus ir patikimas. Superkamų automobilių „Mazda Rx-2″ variklio kiekvienos kameros tūris 574 cm3, galingumas 90 AG, kai daroma 7000 sūkių per min. Šio automobilio svoris 950 kg, o didžiausias greitis 190 km/h. Dabar gaminamas automobilis „Mazda Rx-3″ su 105 AG dvi rotoriniu Vankelio varikliu.

Šio variklio privalumas tas, kad lengva. keista jo dydį: užtenka padidinti ar sumažinti kameras. Todėl jį nesunku pritaikyti bet kuriam naujai pradėtam gaminti automobiliui. Vankelio variklis nesukelia nepageidautino vibracijų, nes turi mažai slankiojančių detalių. Šio variklio išmetamos dujos mažiau teršia aplinką.

Kolegos rašo apie: PIRMIEJI VISUREIGIAI IR JŲ ATSIRADIMO ISTORIJA

Tie patys kolegos teikia paslaugas: senų naudotų automobilių supirkimas vilniuje.