Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Trinties jėgos dydis yra proporcingas padangos ir kelio sukibimo koeficientui. Teoriškai šis koeficientas neviršija vieneto, o praktiškai jis yra mažesnis. Sukibimo koeficientas priklauso ne tik nuo pirktos padangos internetu protektoriaus būvio, bet ir nuo kelio dangos tipo ir būvio. Pavyzdžiui, gero protektoriaus padangų sukibimo su sausu, švariu asfaltbetonio keliu koeficientas paprastai sudaro ne daugiau kaip 0,6, o išdilusio protektoriaus padangų sukibimo su apledėjusiu keliu koeficientas sumažėja iki 0,1 ir netgi iki 0,05.

Kai jėgos, veikiančios ratus, viršija trinties jėgą, padangos praranda sukibimą su keliu, ir automobilis pradeda juo slysti. Paprastai automobilis slysta, stipriai stabdant arba važiuojant dideliu greičiu kreive. Vadinasi, slydimas priklauso nuo sukibimo koeficiento dydžio.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu. Nėra patyręs toks vairuotojas, kuris nesusidūrė su automobilio slydimu ir neišmoko jo įveikti. Sugebėjimas valdyti slystantį automobilį yra labai svarbus vairuotojui. Žinoma, geriausia neleisti slysti, bet tai padaryti ne visada pavyksta. Automobiliui slystant, svarbiausia vairuotojui sugebėti išlikti padėties šeimininku.

Yra skiriami automobilio slydimas tiesia kryptimi ir šoninis slydimas.

Pirmiausia reikia išmokti suvaldyti automobilį Kaune, slystantį tiesia kryptimi. Tuo tikslu vairuotojas pasirenka slidžią gatvės dalį arba aikštelę, geriausia su lygia asfaltbetonio danga, apipilta vandeniu, kur nėra eismo.

Ne per greitai važiuodamas, jis turi staigiai stabdyti. Čia automobilio ratai nustos sukęsi, arba, kitaip tariant, bus blokuoti ir automobilis keletą metrų pašliauš į priekį. Po to vairuotojas turi išlipti iš mašinos ir apžiūrėti pėdsaką, paliktą stabdomo automobilio. Ant kelio jis pamatys sausas vėžes, kurias nubrėžė slysdami ratai. Tų vėžių ilgis priklauso nuo kelio dangos tipo, stabdžių veikimo efektyvumo ir padangų protektoriaus būvio.

Šį manevrą reikia pakartoti. Tik stabdyti jau ne stipriai, o „jaučiant“ (geras vairuotojas puikiai „jaučia“), kad ratai nebūtų blokuojami. Dabar vairuotojas gali įsitikinti, kad už automobilio įbrėžtų vėžių nėra ir stabdymas jau geresnis. Kartodamas šį pratimą, jis randa atitinkamą stabdymo būdą slidžiame kelyje ir mokosi išvengti slydimo. Vienas iš pratimų atliekamas sausame asfaltbetonio dangos kelyje, kad būtų įsitikinta, kas čia darosi su slystančiu automobiliu ir kiek sutrumpėja jo stabdymo kelias. Vairuotojui pasidarys aišku, kad slysti galima ir pačios geriausios dangos kelyje.

Paskui vairuotojas atlieka posūkį slidžioje plačioje gatvėje arba aikštėje. Staigiai ir stipriai stabdydamas automobilį posūkyje, jis pamato, kad ratai nebekreipia automobilio kreive, o nešasi pirmyn. Blokavus priekinius ratus posūkyje, pasikeičia automobilio judėjimo kryptis — jis juda tiesia kryptimi. Todėl posūkyje geri vairuotojai stipriai nestabdo. Staigiai stabdant, gali susidaryti pavojinga situacija, nes nebesugebama suvaldyti mašinos.