Eismas ratu vyksta aikštėse, kurias veda keletas gatvių, o jų centre yra skveras

Eismas ratu vyksta aikštėse, kurias veda keletas gatvių, o jų centre yra skveras. Judama tik vieną pusę, nes skverą juosia važiuojamoji dalis, į kurią iš dešinės pusės įsilieja gretimos gatvės. Toks transporto mazgas vadinamas aikšte su eismu ratu.

Kai kas neteisingai vadina aikšte su eismu ratu tokį transporto mazgą, kuris tėra dviejų magistralių praplatėjusi sankryža. Tokia neteisinga klasifikacija aiškinama tuo, kad eismo būdas šioje sankryžoje, ypač kai jos centre yra skveras arba saugumo salelė, panašus eismo ratu būdą.

Aikštės su eismu ratu važiuojamojoje dalyje paprastai yra dvi arba trys eismo juostos, atskirtos viena nuo kitos brūkšninėmis linijomis arba visiškai neatskirtos. Joms galioja tas pats eismo principas, kaip ir prieš sankryžą, t. y. trijų eismo juostų principas. Vadinasi, automobilių vairuotojai, ketinantys sukti dešinėn, artimiausią gatvę, įeinančią aikštę su eismu ratu, turi laikytis važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taigi, važiuoti dešine išorine eile. Vairuotojai, neapvažiuojantys aikštės ratu, o sukantys sekančią gatvę, važiuoja vidurine eile.

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Kaip ir trijų eismo eilių gatvių sankryžoje, transporto priemonės aikštėje su eismu ratu gali važiuoti visomis juostomis. Tačiau sukti dešinėn, į gretimą gatvę, galima tik iš kraštinės dešinės juostos, einančios prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

Vairuotojas, ketinantis išvažiuoti iš aikštės su eismu ratu į artimiausią gatvę, pasisukdamas dešinėn, turi likti dešinėje eilėje. Jeigu jis ketina sukti ne į pirmą artimiausią gatvę, o antrą arba trečią, privalo persirikiuoti vidurinę juostą, laikydamasis eismo juostos pakeitimo taisyklių. Ir tik prieš gatvę, kurią ketina sukti, turi pakeisti eismo juostą, vėl sugrįždamas dešiniąją juostą ir iš šios pasukdamas į reikalingą jam gatvę. Pagaliau vairuotojas, kuris ketina važiuoti ratu ir sukti vieną iš tolimesnių gatvių, privalo persirikiuoti vidinę kairiąją juostą, prie pat skvero, ir važiuoti šia juosta iki tos vietos, kur vėl turi pakeisti eismo juostą j dešiniąją, kad galėtų pasukti atsišakojančią gatvę.

Remiantis kelių eismo taisyklėmis, transporto. priemonės, važiuojančios aikšte su eismu ratu, naudojasi pirmumo teise; joms neturi trukdyti aikštę įvažiuojančios transporto priemonės. Tačiau, kai transporto priemonės esti antroje juostoje, artimiausioje aikštės viduriui, jos netrukdo vairuotojams, ketinantiems užimti kraštinę dešiniąją juostą, jeigu ši laisva.

Automobilio priežiūra: Stiklų ir žibintų valymas

Vairuotojai, važiuodami aikšte su eismu ratu ir stengdamiesi užimti vidinę rato juostą, kartais daro dvi rimtas klaidas:

pirmiausia, jie įvažiuoja į tą vidinę juostą iš įsiliejančios gatvės, kirsdami išorinę ir sekančias už jos juostas. Negana to, dar reikalauja suteikti jiems pirmumo teisę, nes, girdi, važiuoja iš dešinės; antra, klaida ta, kad jie iš juostos prie skvero arba iš antrosios juostos važiuoja tiesiog gretimą gatvę, kirsdami kelią transporto priemonėms, važiuojančioms dešine ir gretima juosta. Privaloma įsidėmėti šias galimas klaidas ir nekirsti eismo juostų kitaip, negu aukščiau aprašyta.

Kelių eismo taisyklėse sakoma, kad tramvajaus vairuotojas, kertantis eismo ratu kelią, privalo suteikti pirmumo teisę visoms juo važiuojančioms transporto priemonėms. Kai tramvajus, kirtęs eismo ratu kelią, pasuko gatvę, ten naudojasi įprastąja savo pirmumo teise.

Automobilių supirkimas Kaune

Vairuotojo ir pesčiojo santykis kelyje

Vairuotojas tai žino, bet privažiuoja prie sankryžos dideliu greičiu ir paskutinę minutę staigiai stabdo, sustodamas visiškai prie perėjos. Jis elgiasi pagal taisykles.

Tačiau pėstieji, pamatę artėjantį automobilį, nėra įsitikinę, kad vairuotojas iš tikrųjų sustos ties perėja. Todėl jie nerimaudami laukia ir neina per važiuojamąją dalį, kol automobilis nesustoja. Sis vairuotojas nepažeidė eismo taisyklių, bet pėsčiųjų atžvilgiu nekultūringai elgėsi. Jis turėjo greitį sumažinti palaipsniui, leisdamas suprasti pėstiesiems, kad juos mato ir būtinai sustos prieš perėją.

Nurodysime kitą pavyzdį. Pėstiesiems, einantiems važiuojamąja dalimi, degant žaliam signalui, po tam tikros pertraukėlės užsidega raudonas signalas, raginantis juos apleisti kelią. Tuo metu vairuotojams vis dar dega raudona šviesa. Tačiau nelabai kultūringas vairuotojas, žiūrėdamas iš šono, mato raudoną signalą, skirtą pėstiesiems, ir pradeda važiuoti, nesirūpindamas tuo, kad jam dar neįjungtas žalias signalas. Dažnai tokių vairuotojų valdomų automobilių srautas pajuda iš vietos pirmiau, negu pėstieji apleidžia važiuojamąją dalį ir pasiekia šaligatvį. Tai sukelia netvarką, gąsdina pėsčiuosius ir sudaro situacijas, kuriose lengvai gali įvykti avarija.

Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant

Arba dar vienas pavyzdys. Įjungtas raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas, privažiavęs sankryžą, išjungia uždegimą. Užsidegus žaliam signalui, jis įjungia degimą ir stengiasi starteriu užvesti variklį. Vienam tai pavyksta padaryti iš karto, o kitas ilgai vargsta. Tuo laiku kiti automobiliai stovi, nes dėl jo negali važiuoti, degant žaliam signalui. Tokie vairuotojai, paklausti, kodėl jie išjungia variklį, atsako, kad taip taupo degalus.

Toks elgesys nesuderinamas su kultūringo vairavimo principais, pagal kuriuos vairuotojas turi pradėti važiuoti iš karto, įsijungus žaliam šviesoforo signalui. Nesugebėdamas tučtuojau pajudėti bei neužvesdamas variklio, jis trukdo važiuoti kitiems ir rodo žemą vairavimo kultūrą.

Egzistuoja vadinamųjų „sekmadieninių“ vairuotojų problema

Sakydami, kad taip taupo degalus, vairuotojai rimtai klysta. Juk, užvedant variklį, išeikvojamas gerokas akumuliatorių baterijos elektros energijos kiekis, kuris atstatomas, generatoriui įkraunant bateriją, o tam reikia didesnio galingumo, tad variklis gauna papildomą apkrovą. Vadinasi, daugiau degalų sunaudojama, papildomai įkraunant akumuliatorių bateriją, kurios elektros energijos dalis buvo išeikvota užvedant variklį. Kaip matome, vietoj ekonomijos degalai pereikvojami. Tai dar viena priežastis, dėl kurios neverta išjungti variklio, laukiant žalio šviesoforo signalo.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik.

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Prieš kelionę vairuotojas privalo patikrinti stabdžių sistemos ir vairo būklę. Tikrinant stabdžių sistemą, reikia keletą kartų nuspausti stabdžio pedalą. Nuspausdamas pedalą, vairuotojas turi jausti didelį jo pasipriešinimą. Taip pat patikrinama, ar stabdžio pedalas neturi pernelyg didelio laisvumo ir ar šis nesumažėja, pagrečiui keletą kartų nuspaudus pedalą.

Tam tikrais laiko tarpais, taip pat kiekvieną kartą prieš ilgą kelionę būtina patikrinti stabdžių skysčio lygį pagrindinio stabdžių cilindro rezervuare. Skysčio lygis neturi nukristi. Jeigu jis nukrito, reikia patikrinti visą stabdžių sistemą pačiam arba kreiptis į techninio aptarnavimo stotį. Stabdžių skysčio sumažėjimas rodo, kad sistema yra nehermetiška: galbūt, pramušti vamzdeliai, pasidarė nesandarūs sujungimai, išdilo arba įtrūko guminiai manžetai. Šiuo atveju skysčio papildymas tebus laikina priemonė, kuri nepašalins paties gedimo. Tokiu automobiliu važiuoti pavojinga, nes stabdžiai gali sugesti kiekvienu momentu.

Nustatyti stabdžių skysčio (ir alyvos) tekėjimo vietą galima pagal dėmes ant laikraščių, paklojamų po automobiliu, kol jis stovi.

Visiškai suprantama, kad eksploatuoti mašiną su netvarkingu kojiniu stabdžiu yra draudžiama. Tačiau ką daryti, kai kojinis stabdys sugedo važiuojant: nuspaudus pedalą, nebeveikia. Tuomet pedalą reikia staigiai atleisti ir tuojau pat vėl nuspausti; šį veiksmą kartoti keletą kartų. Kartais po kelių nuspaudimų stabdys pradeda veikti. Tačiau toliau važiuoti tuo automobiliu, be stabdžių sistemos remonto, jau negalima. Nuspaudžiant pedalą antrą kartą, būtina paimti už rankinio stabdžio svirties ir juo stabdyti.

Tikrinant vairą, visų pirma įsitikintina, ar, sukant vairo ratą, pasisuka priekiniai automobilio ratai. Tuo tikslu vairuotojas turi stebėti priekinius automobilio ratus, o jo kolega sukinėti vairo ratą dešinėn-kairėn, dešinėn-kairėn. Vairuotojas privalo apžiūrėti, kaip juda vairo traukės, ir nustatyti vietas, kuriose dėl pažeidimo arba išdilimo gali atsirasti laisvumas.

Kai priekinių automobilio ratų padėtis atitinka važiavimą tiesiai, vairo mechanizme neturi būti jokio laisvumo. Nuo mažiausio vairo pasukimo turi pasisukti priekiniai ratai. Laisvumas gali būti tik labai pasukus priekinius ratus; tai yra normalu.

Važiavimas tiesiai

Mokydamiesi važiuoti tiesiai, pasirenkame geros dangos kelią, kuriuo nevažinėja automobiliai bei motociklai ir nevaikšto vaikai. Automobilis turi riedėti 0,5 m atstumu nuo dešiniojo šaligatvio krašto.

Kai kas mano, kad kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo turi būti arčiau kelio vidurio. Tai klaidinga nuomonė, prieštaraujanti eismo taisyklėms. Jeigu važiuojamojoje kelio dalyje yra keletas eismo juostų ir visos jos laisvos, vairuotojas privalo važiuoti dešiniąja juosta. Išvažiuoti į gretimą juostą, esančią iš kairės, gali tiktai tuomet, kai užimta dešinioji.

Suprantama, vairuotojas neturi važiuoti zigzagais, lenkdamas automobilius, stovinčius prie šaligatvio. Tačiau, kai jie yra dideliu atstumu vienas nuo kito, kiekvieną aplenkus, reikia sugrįžti į dešiniąją juostą.

Gretimos eismo juostos iš kairės pusės yra skirtos ne tik aplenkimui. Šioje juostoje galima važiuoti lygiagrečiai su automobiliu, kuris atitinkamu greičiu juda gretimoje juostoje iš dešinės, ir lenkti jį nebūtina.